Grigorijus Pancerovas: "Be krepšinio galima nubraukti pusę mano gyvenimo"

Grigorijus Pancerovas: "Be krepšinio galima nubraukti pusę mano gyvenimo"

"Vakarų ekspresas" toliau tęsia tradiciją kalbinti žinomus klaipėdiečius, kartu pasidžiaugti jų pasiektais darbais bei išgirsti apie ateities planus. Šiandien dienraščio svetainėje lankosi sausio 15-ąją gimtadienį atšventęs Klaipėdos krepšinio treneris Grigorijus Pancerovas.

APIE AMŽIŲ. Seneliu tikrai nesijaučiu ir dar turiu jėgų bei noro išugdyti ne vieną Europos ar pasaulio prizininką.

APIE ENERGIJĄ. Kasdien dirbu su vaikais, trykštančiais energija, entuziazmu ir kovingumu. Pasisemiu iš jų energijos.

APIE AZARTĄ. Dirbdamas su vaikais daugiau pavargsti fiziškai, tačiau visada atsiranda azartas juos kuo daugiau išmokyti, noras pasiekti naujų pergalių. Itin džiugina širdį, kai matai pažangą, kai gerėja rezultatai.

APIE PATIRTĮ. Visi metai buvo įdomūs ir savotiškai gražūs: įdomu buvo dirbti ir su Jonu Kazlausku, taip pat su "Neptūno" bei "Naftos-Uni-Laivitės" komandomis, nuo pat jaunystės dirbau ir krepšinio mokykloje.

SPORTO NAUDA. Dabar tėvai daugiausiai dėmesio skiria būsimai vaiko profesijai. Sveikatos būklė mažai ką domina. Jeigu vaikas sportuos, jis greičiau išspręs ir matematikos, ir fizikos užduotis. Žodžiu, tie mano auklėtiniai, kurie sportavo, gyvenime pasiekė daugiau. Sportas ugdo nugalėtojo mentalitetą.

VAIKYSTĖ. Gimiau ir augau Šilutėje. Turiu du jaunesnius brolius Petrą ir Vladimirą bei jaunesnę seserį Tatjaną. Mano vaikystės laikais visi vaikinai, radę bent pusvalandį laisvo laiko, sportavo. Vasarą - futbolas, žiemą - krepšinis.

ANŪKAI. Turiu keturis anūkus - Patriciją, Kintę ir dvynukus Dovilą bei Vilnę. Šiuo metu visi anūkai gyvena užsienyje. Jie man tikra palaima, jų atsiradimas - tai tarsi daina ar pasaka mano širdyje.

PIRMASIS TRENERIS. Izidorius Žilinskas. Jis išugdė tokius garsius krepšininkus kaip Juozas Rimkus ir Rimas Endrijaitis.

APIE PAVĖLUOTĄ ATGAILĄ. Auksinis nebuvau. Kartą sporto salėje tyčia užrakinau klasės auklėtoją. Mat buvau pabėgęs iš pamokos, o ji manęs ieškojo sporto salėje ir atsitiko taip, kad užrakinta prabuvo visą pamoką. Kilo didžiulis triukšmas. Kas užrakino, žinojo tik mano kūno kultūros mokytojas, nes buvo man atidavęs salės raktus. Bet jis manęs neišdavė. Kai baigėm mokyklą, aš mokytojai pats prisipažinau, kad tai mano darbas. Ji man atleido.

APIE AUKLĖTOJĄ. Šiaip auklėtoja Butkienė buvo nuostabi moteris. Ji dėstė vokiečių kalbą. Nors tais laikais išvažiuoti į užsienį galimybių nebuvo, ji nuolat kartodavo: "Jeigu tu sportuoji, vaikeli, tu mokykis vokiečių kalbą. Tu būsi treneris, daug keliausi, važinėsi, tau labai pravers užsienio kalba."

APIE TIKSLĄ. Dar mokykloje buvo aišku, kad stosiu į Kauno kūno kultūros institutą ir būsiu krepšinio treneris. Visi mano sąsiuviniai, suolas buvo išpaišyti krepšinio lentom.

APIE TALISMANUS. Niekada niekam to nesakiau, bet aš turiu tokį prietarą - kai pradėjau dirbti treneriu nešiodavau tas pačias kelnes arba diržą, kurie prieš tai atnešdavo sėkmę.

APIE SIRGALIUS. Krepšinio sirgaliai yra dviejų rūšių. Vieni, kurie yra žaidę, nusimano, supranta krepšinį, kiti gyvena emocijomis, azartu, reginiu. Didžiajai daliai sirgalių svarbiausia yra rezultatas.

INVENTORIŲ PRISIMENANT. Vaikystėje žaisdavome apsiavę "Inkaro" gamyklos sportbačiais. Juos greitai sunešiodavau ir mamai nebuvo lengva pirkti vis naujus. Todėl krepšinio mokykla visada dovanodavo arba skirdavo man kaip prizą naujus sportbačius. Kamuoliai, su kuriais pradėjau žaisti, tais laikais buvo nelygūs, suvaržyti raiščiais ir juodos spalvos. Atšilus orams žaisdavome lauko aikštelėje ant skaldos. Mama manęs jau nerengdavo jokiais šviesiais marškiniais, nes jie iš karto tapdavo purvini.

APIE VALGĮ. Maistui esu neišrankus. Valgau viską, kas skanu. Jei gaminu pats, mėgstu paruošti aštrų jautienos troškinį. Šaldytuve privalo būti sūris, dešra, varškė.

APIE SVORĮ. Greitai priaugu ir greitai numetu. Jei reikia, atsisakau keleto vakarienių ir mano savijauta iš karto pagerėja. Bet taip pat sėkmingai galiu ir priauginti svorio.

APIE "NEPTŪNĄ". Aš labai didžiuojuosi "Neptūno" krepšininkais. Dabar tai fantastinė komanda, kurioje žaidžia net devyni klaipėdiečiai. Šiandien jie žaidžia brandų žaidimą.

IŠSIPILDŽIUSIOS SVAJONĖS. Dar kai pats treniravau "Neptūno" klubą, kliedėdavau apie Eurolygą. Į mane tada aplinkiniai labai kritiškai žiūrėdavo. O kai kurie žiūrėjo kaip į beprotį. Bet aš nenusileisdavau ir sakydavau: "Jeigu mes norime Klaipėdoje turėti aukšto lygio komandą, turime veržtis į Eurolygą!" Tada buvo 1998-ieji...

ATEITIES SVAJONĖS. Dar norėčiau išugdyti bent kelis Europos, pasaulio ar net olimpinius čempionus. Kiekvienais metais pastebiu ir bandau išsaugoti krepšinio perliukus, ne išimtis ir šie metai.

APIE PERTRAUKĄ. Dabar nežaidžiu veteranų komandoje, nes jeigu išeisiu į aikštelę, atiduosiu visas jėgas. Kitaip žaisti aš nemoku.

MISIJA. Be krepšinio galima nubraukti pusę mano gyvenimo. Be krepšinio tiesiog negalėčiau gyventi. Dar tikrai turiu energijos, jėgų, noro bei užsispyrimo siekti naujų aukštumų.

HOBIS. Šilutėje gyvendamas, negali nežvejoti. Dėl žvejybos bėgdavome iš pamokų. Kartais žiemą žvejodavome nuo plūduriuojančių ledo lyčių. Didžiausias laimikis - šešių kilogramo svorio lydeka.

AKTYVUS POILSIS. Mėgstu grybauti. Dažniausiai grybaujame su žmona Stase. Ji geresnė grybautoja už mane. Ji - tikras profesionalas.

APIE PIRTĮ. Ji privaloma vieną arba du kartus per savaitę. Nuo 1974 metų, kai atvažiavau dirbti į Klaipėdą, iki pat šiandien vaikštau į pirtį Trilapio gatvėje. Pirtis - tai sveikatos eliksyras. Pirtis pakelia nuotaiką.

TOBULIAUSIA MOTERIS - mano žmona.

TOBULAS VYRAS. Savo noru padedu žmonai atlikti namų ruošos darbus.

APIE PINIGUS. Be jų - negerai.

MĖGSTAMIAUSIA SPALVA - mėlyna.

MANO ŪGIS - metras aštuoniasdešimt aštuoni centimetrai.

SKAIČIUS. Žaisdavau su marškinėliais, kurie pažymėti dešimtuoju numeriu.

ŠŪKIS. Mes ne žodžiais, o darbais krepšinį mylim!

APIE PRODUKTYVUMĄ. Mano nuomone, trenerio karjeroje pats geriausias, daugiausiai pergalių atnešantis laikotarpis yra nuo 40 iki 60 metų.

APIE KNYGAS. Labai patinka Džeko Londono romanai.

APIE SAVE. Nesu tobulas. 

APIE KITUS. Nepatinka veidmainiai ir melagiai. 

SVARBIAUSIA PERGALĖ. 1994 metais kartu su Jonu Kazlausku treniravome Lietuvos jaunių rinktinę. Tel Avive žaidėme Europos finale su kroatais. Kai buvo likusios kelios sekundės, jie pirmavo vienu tašku ir kamuolys priklausė jiems. Išsimetant iš užribio Jurkūnas perėmė kamuolį ir likus sekundei įmetė į kroatų krepšį lemiamą metimą. Laimėjom vienu tašku ir tapom čempionais.

DIDŽIAUSIAS IŠŠŪKIS. Išvykimas į Kiniją treniruoti vietos jaunimą. Pirmomis dienomis patyriau tikrą sukrėtimą, didelį stresą. Azija man pasirodė visai kitas pasaulis. Dvi savaites neradau vietos ir labai norėjau grįžti namo. Savo agentui buvau užsiminęs, kad pirktų bilietus į Lietuvą. Tačiau vėliau apsipratau ir išbuvau aštuonis mėnesius.

APIE ŠAKNIS. Mes Lietuvoje, deja, esame praradę susidomėjimą savo šaknimis, jaunimas nebesidomi, kaip gyveno jų seneliai ir proseneliai.

APIE AUTOMOBILĮ. Pastaruoju metu labiausiai patinka "Toyota" markės automobiliai.

APIE GREITĮ. Mėgstu važiuoti greitai. Kartais nubaudžia ir kelių policininkai.

APIE AUGINTINIUS. Dukra paliko mažą šnauceriuką. Tenka rūpintis taip, kaip ir mažu vaiku.

NAMAI. Vakarais populiariausia vieta prie televizoriaus.

APIE KLAIPĖDĄ. Mieste trūksta švaros. Kai žiūriu ikikarinės Klaipėdos nuotraukas, norisi verkti. Koks gražus buvo mūsų uostamiestis. Mes nugriovėm per daug senovinių pastatų, kuriuos galėjome restauruoti. Pastatyta daug naujų statinių, kurie visai nedera prie aplinkos.

APIE FANATIZMĄ. Susidomėjimas krepšiniu išliko, tačiau tokio fanatizmo kaip anksčiau - nebėra. Nebėra konkurencijos, kai į vieną vietą pretenduodavo dešimtys vaikų. Dabar vaikinai, supratę, jog krepšinyje nieko stulbinamo nepasieks, nuleidžia rankas. Šiandien krepšinį žaisti labiau nori tėvai, o ne jų vaikas.

APIE FORTŪNĄ. Niekada jokioje loterijoje nieko nelaimiu. Jeigu ir perku loterijos bilietą, iš anksto žinau, kad nelaimėsiu.

Kalbino Gintaras TOMKUS

Dosjė

G. Pacerovas per savo karjerą treniravo Klaipėdos "Neptūno", "Naftos-Uni-Laivitės" ekipas, įvairių amžių Lietuvos rinktines.

Tarp talentingiausių jo auklėtinių būtų galima išskirti olimpinį prizininką Rytį Vaišvilą, pasaulio jaunimo čempioną Vaidotą Pridotką, Lietuvos vyrų rinktinės kandidatą Deividą Gailių, pasaulio ir Europos jaunimo vicečempionus Martyną Mažeiką ir Mantą Ruikį, Europos jaunučių čempioną Marių Janulį, puikiai žinomą krepšinio specialistą Rimantą Grigą bei daugelį kitų.

1994 m. kartu su Jonu Kazlausku treniruota ekipa tapo Europos jaunių čempionais.

2008 m. dirbo Kinijoje. Jo treniruojama Jinamio klubo jaunimo rinktinė Kinijos jaunimo pirmenybėse iškovojo antrąją vietą.

Pastaruosius dešimt metų G. Pancerovas dirba "Ąžuolyno" gimnazijoje kūno kultūros mokytoju bei kelis dešimtmečius treniruoja jaunuosius Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos krepšininkus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder