Gediminui Girdvainiui 70

Gediminui Girdvainiui 70

Rytoj teatro, kino ir televizijos aktoriui Gediminui Girdvainiui sukaks 70 metų. Tačiau temperamentingas, itin ryškiu komiko talentu, įgimtu teisingumo jausmu ir jautria siela Dievo apdovanotas artistas nenusiteikęs smagiai ir plačiai švęsti savo jubiliejaus. „Jei atversiu širdį, manau, nebus smagu nei man pačiam, nei kitiems. Geriau negadinsiu nuotaikos“, - sakė įkalbinėjamas jubiliatas.

Paprastai optimistiškai nusiteikusio ir žodžio kišenėje neieškančio aktoriaus, per savo gyvenimą suvaidinusio daugiau kaip 100 pačių įvairiausių, daugiausia komiškų, vaidmenų, tik artimiausi žmonės žino, kad po ta „pajaco“ kauke aktorius slepia ir patirtas nuoskaudas, nesėkmes. Gediminas yra sakęs, kad geriausi jo laikai teatre ir kine jau praeityje, nes dabar teatras nebe toks, koks buvo, kai galėjo pasakyti, kad tai antrieji namai. Ir dar G.Girdvainio nuotaikas kiek paveikė prieš devynis mėnesius patirtas infarktas, kai dėl jo ligos Vilniaus mažasis teatras turėjo keisti net kelis spektaklius. Tad apie žinomą ir nežinomą G.Girdvainį pasakoja jam artimi žmonės, bičiuliai, kaimynai... O tie aktoriaus gerbėjai, kurie jo pasiilgo teatro scenoje, gali jį išvysti sausio 21 dieną Nacionaliniame dramos teatre rodomame Rimo Tumino režsiuotame spektaklyje „Maskaradas“.

Kaip išspaudė ašarą

Vienas žymiausių fotomenininkų, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius, sukūręs ištisą galeriją žymių šalies menininkų portretų ir išleidęs ne vieną fotoalbumą, yra vienas iš G.Girdvainio talento gerbėjų ir bičiulių. Viena iš įdomiausių jo meninių nuotraukų - Gedimino portretas su ašara akyje. Kaip pavyko jam pravirkdyti komedijų ir tragikomedijų meistrą? „Taip buvau sumanęs iš anksto, nes G.Girdvainis, mano galva, genialus aktorius, kuris gali vaidinti ne tik komedijose, bet ir tragedijose. Patikėkite, esu bendravęs ir fotografavęs daug aktorių ir žinau, kad talentingi aktoriai gali viską. Tad ir Gediminui pasakiau, jog nenoriu, kad jis šypsotųsi ar vaipytųsi prieš fotoobjektyvą, o verktų. Bandžiau dar jį visaip graudinti, siūliau pagalvoti apie artimo žmogaus mirtį, o jis man sako: „Palauk minutėlę...“ Taip ir buvo, kad nepraėjo nė minutė ir iš jo akių ėmė riedėti didžiulės ašaros. Ką jis pagalvojo, kaip jis tai padarė, man iki šiol paslaptis, kuri ir byloja apie aktoriaus profesijos išskirtinumą. Tad linkiu Gediminui dar ir dar kartą nepasiduoti, neprarasti įgimto humoro ir sveikos ironijos jausmo bei dar naujų įdomių vaidmenų“.

Linki suvaidinti karalių Lyrą

Teatro ir kino aktorė Vaiva Mainelytė su G.Girdvainiu yra kartu baigę Lietuvos valstybinę konservatoriją ir pradėję savo aktorinę karjerą Šiaulių dramos teatre. Ji prisimena: „Oi, kaip tai buvo seniai! Jau daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų visas mūsų kursas nuvažiavo į Šiaulius. Gediminas, jo žmona Kristina, mano amžiną atilsį vyras Gintautas Ūzas - buvome bendraminčiai, geri bičiuliai. Gediminas iš tų žmonių, kurie tave pralinksmins, paguos, supras. O kiek smagių nuotykių buvo patirta, kai abu filmavomės režisieriaus Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“. Aš - Jurga, o jis - Pinčiukas. Šauni buvome pora. Gal jis ir savo dukrą pavadino Jurga dėl tos „Velnio nuotakos“. Likimas lėmė mums susitikti ir pernai rudenį Nacionaliniame dramos teatre pastatytame Janos Ros (Yana Ross) spektaklyje „Mūsų klasė“ skaudžia žydų genocido tema. Gediminas sukūrė nedidelį, bet įsimintiną kunigo vaidmenį. Tad esu įsitikinusi, kad jo talentas įvairiapusis ir dar iki galo neatskleistas. Puikiai suprantu jo nuotaikas prieš jubiliejų. Pati pernai nenorėjau švęsti 65-mečio, bet teko, nes nuo artimų žmonių niekur nepabėgsi. Ko palinkėti Gediminui jo jubiliejaus proga? Žinoma, pirmiausia sveikatos ir ištvermės, neprarasti kūrybinės ugnelės, o svarbiausia - dar suvaidinti didelį ir svarų vaidmenį, kad ir karalių Lyrą“.

Geraširdis sodybos kaimynas

Profesorius technikos mokslų daktaras Rimantas Mykolas Kanapėnas nuo 1989 metų yra G.Girdvainio sodybos Trakų rajone kaimynas, aktorių jis giria kaip nepaprastai darbštų ir geraširdį kaimyną. „Kai jį pirmą sykį pamačiau, iš karto atpažinau, kad tai legendinis Pinčiukas iš „Velnio nuotakos“, o vėliau mudu su žmona žavėjomės jo kitais vaidmenimis, ypač televizijos seriale „Giminės“ ir „Atžalos“. Jis - nuostabus kaimynas, geraširdis, geranoriškas, labai darbštus. Savo sodyboje jis išbūna kone iki žiemos, atvažiuoja savaitgaliais. Tad visada, kai man tenka ilgėliau išvykti, prašau, kad pašertų mano šunis. Žaviuosi ir jo žmona aktore Kristina Andrijauskaite, kuri mėgsta ateiti pas maniškę vakarais išgerti arbatos ir paplepėti. Gediminui linkiu sveikatos ir kad išliktų toks, koks yra“.

Keli faktai apie aktorių:

Gimė: 1944 m. sausio 19 d. Kretingoje.

1969 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją.

Dirbo: Šiaulių, Jaunimo teatruose, o nuo 1994 m. - Vilniaus mažojo teatro aktorius.

Vaidmenys: teatre sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų režisierių Aurelijos Ragauskaitės, Dalios Tamulevičiūtės, Gintauto Žilio, Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino, Jono Vaitkaus ir kitų spektakliuose. Įvairiuose kino studijos ir televizijos filmuose atliko daugiau kaip 40 vaidmenų.

Šeima: žmona - aktorė Kristina Andrijauskaitė, su kuria susilaukė dukters Jurgos.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder