Frenkas Sinatra: donžuanas ir chuliganas

Frenkas Sinatra: donžuanas ir chuliganas

Gruodžio 12-ąją sukako 100 metų, kai gimė Frenkas Sinatra (Frank Sinatra), auksinis Amerikos balsas ir populiarus XX a. kino aktorius. Jo dainomis žavėjosi visas pasaulis, jį dievino trys amerikiečių kartos. Jo garbinimas virsdavo kuriozais: pamatę jį per televizorių šalia Romos popiežiaus, vaikai klausdavo tėvų: „O kas tas dėdė šalia Sinatros?“

Būsimasis daugkartinis „Grammy“ laureatas gimė mažame Amerikos miestelyje su muzikos pasauliu nesusijusių italų imigrantų šeimoje. Jaunystėje būsimoji žvaigždė buvo ne kartą įsipainiojęs į skandalingas istorijas, todėl niekas nesistebėjo, kai vaikinas buvo išmestas iš mokyklos. Frenkas svajojo apie žurnalisto profesiją, bet neįgijęs atitinkamo išsilavinimo buvo priverstas pradėti dirbti kroviku laikraščio redakcijoje. Atkaklumo šiam vyrukui buvo galima pavydėti: laikui bėgant jis persikvalifikavo į kopijuotoją, paskui išmoko mašinraščio ir stenografijos. Galop spaudoje pradėjo rodytis jo reportažai apie sporto įvykius.

Vieną gražią dieną 19-metis, kuris tik retkarčiais dainuodavo savo malonumui, dalyvavo vietos radijo organizuotame talentų konkurse. Po sėkmingo pasirodymo Frenkas pasirašė pirmąją profesinę sutartį, bet pinigų gavo tiek mažai, kad jam teko eiti dirbti muzikantu provincijos miestuko pakelės bare, kartu atliekant padavėjo ir aktoriaus komiko pareigas. Kartą Frenko dainavimą išgirdo džiazo orkestro vadovas Tomis Dorsis (Tommy Dorsey) ir pasirašė sutartį su dainininku be muzikinio išsilavinimo.

Pergalės meilės fronte


Nutylėti Frenko Sinatros meilės nuotykius - nepasakyti apie jį nieko. Garsus donžuanas labai greitai pajuto „žvaigždžių gyvenimo“ skonį. Aplinkui visų numylėtinį sukiojosi būriai gražiausių moterų, svajojančių nors sekundę atsidurti šalia žaviojo Misterio Žydraakio (o jis buvo pernelyg gerai išauklėtas, kad nepatenkintų jų norų). Filmuodamasis kino juostoje „Aukščiau ir aukščiau“ jis savo persirengimo kambaryje pasikabino gražiausių Holivudo žvaigždžių sąrašą, kuriame buvo ne mažiau kaip 20 gražuolių. Į filmavimo pabaigą buvo galima švęsti pergalę - jame neliko nė vienos neišbrauktos pavardės. Bene „derlingiausi“ buvo 1956 metai, kai jis kone vienu metu susitikinėjo su Džudi Garland (Judy Garland), Kim Novak (Kim Nowak) ir Loren Beikol (Lauren Bacall).

Garsiausias jo romanas - su Merlin Monro (Marilyn Monroe). Frenkas ne kartą sakė draugams, kad tokios stulbinamos moters jo gyvenime dar nebuvo. Romanas baigėsi, kai Merlin kartą neatsargiai prasitarė, jog norėdama F.Sinatrai grąžinti pasitikėjimą savimi lovoje vaidino aistrą. Tokio prisipažinimo Frenkas, save laikęs nepakartojamu meilužiu, atleisti negalėjo. Po nesėkmės su broliais Kenedžiais Merlin dar tikėjosi už jo ištekėti. O jis tuo metu mergino jauną šokėją ir net neatvyko į M.Monro laidotuves.

Išsiskyręs su trečiąja žmona F.Sinatra buvo užmezgęs meilės ryšį su pirmąja Amerikos dama Žaklina Kenedi (Jacqueline Kennedy). Apie jų romaną buvo daug kalbama, bet pats Frenkas, anksčiau nepraleisdavęs progos pasigirti pergalėmis meilės fronte, šįkart kilniadvasiškai tylėjo.

Ne šeimos žmogus

Nieko keista, kad Amerikos legendos šeimyninis gyvenimas nesiklostė: buvo sunku rasti moterį, pasirengusią kentėti nesibaigiančius mylimo vyro meilės žygius. 1939 m. jis vedė vaikystės meilę Nensi Barbato (Nancy Barbato), tinkuotojo iš Naujojo Džersio dukterį. Tuomet Frenkas tik žengė pirmuosius žingsnius estradoje, todėl išlaikyti šeimą teko žmonai. Ji dirbo sekretore, pagimdė tris vaikus ir padėjo jam susikurti pavyzdingo šeimos tėvo įvaizdį. O jis svetimavo visus dvylika bendro gyvenimo metų. Bet net didelė šeima nesustabdė garsiojo lovelaso, kai per filmo „Džentelmenai renkasi blondines“ premjerą jis sutiko aktorę Avą Gardner (Ava Gardner). Žvaigždžių romanas tęsėsi labai ilgai, o praėjus vos 72 valandoms po skandalingų skyrybų Frenkas vedė lemtingąją gražuolę, kuri, beje, po 6 metų pati pareikalavo skyrybų, neatlaikiusi gražiosios lyties dėmesio savo sutuoktiniui. „Romantiškiausia šimtmečio santuoka“ buvo audringa: bartis ir muštis sutuoktiniai pradėjo vos ne nuo pirmos bendro gyvenimo dienos. Jie nuolatos skyrėsi ir vėl susieidavo. Galop jai nervai neatlaikė ir ji išėjo. Išsiskyrimą su Ava F.Sinatra išgyveno labai sunkiai. Jis nevalgė, nemiegojo ir kurį laiką net prarado balsą. Ji buvo vienintelė moteris, kurią Frenkas iš tiesų mylėjo. Po daugelio metų jis sumokėjo už jos brangią operaciją ir savo lėšomis ją palaidojo.

Iš kitos santuokos taip pat nereikėjo tikėtis nieko gera - Frenko ir aktorės Mijos Farou (Mia Farrow) amžiaus skirtumas sudarė 30 metų. Mija buvo tikra Avos priešingybė. Senstantį lovelasą ji pakerėjo trapiu grožiu ir vaikišku nuolankumu. Tačiau po vestuvių paaiškėjo, kad išvaizda būna apgaulinga ir kad Mija visai nesiruošia sėdėti namuose, kaip norėjo vyras. Prasidėjo barniai. Ji jo neklausė ir nusifilmavo filme „Rozmari kūdikis“. Filmas pelnė jai pasaulinę šlovę, bet išardė šeimą.

Metams bėgant F.Sinatra prarado geidžiamiausio Amerikos jaunikio reputaciją. Todėl ketvirtoji ir paskutinė oficiali santuoka įprasto šurmulio nesukėlė. 1976 metais jis vedė šokėją iš Las Vegaso Barbarą Marks (Barbara Marx). Ji su Frenku gyveno iki jo mirties.

Romanas su mafija

F.Sinatra ilgus metus draugavo ir su nusikaltėlių pasaulio karaliais, ir su JAV prezidentais. Frenko romanas su mafija prasidėjo jau vaikystėje. Beveik visi jo draugai užaugę tapo gangsteriais. F.Sinatra buvo vos ne vienintelis, kuris nepateko į kalėjimą ir tapo padoriu žmogumi, bet ryšių su daugeliu vaikystės ir jaunystės draugų nenutraukė. Jis dažnai sakydavo, kad norėtų geriau būti „krikštatėviu“, o ne Jungtinių Valstijų prezidentu. Pirmasis garsus skandalas kilo 1948 m. Poilsiaudamas Kuboje jis ne kartą buvo pastebėtas drauge su Džo Fišeriu (Joe Fisher), Alo Kaponės (Al Capone) pusbroliu; Kuboje dainininkas susidraugavo su garsiu gangsteriu Lakiu Lučianu (Lucky Luciano), ištremtu iš Amerikos, ir Albertu Anastasija (Albert Anastasia), pramintu Budeliu. Frenkas su naujaisiais draugais lankėsi naktiniuose klubuose ir mielai su jais fotografavosi. Laikui bėgant F.Sinatra ėmė suprasti, kad draugystės su gangsteriais trūkumai persveria pranašumus. Žinoma, mafiozai jam padėdavo, bet patys pelnydavosi iš jo vardo. Romanas su mafija baigėsi 1975 m., mirus Semui Džankanai (Sam Giancana), Čikagos mafijos tėvui ir artimam F.Sinatros draugui.

Kova su laiku

1949-ieji buvo sunkiausi Frenko karjeroje: jis buvo atleistas iš radijo, studija „Columbia Records“ atsisakė jį įrašinėti, žlugo koncertų Niujorke planai, o jo pirmoji žmona įteikė skyrybų prašymą. Po poros metų labai persišaldęs Frenkas prarado balsą. Nelaimė buvo tokia netikėta ir sunki, kad dainininkas net ketino nusižudyti. Po patirtų sukrėtimų Frenkui teko pradėti viską iš pradžių. Nepaisant ilgos pertraukos, Frenko vardas vėl sumirgėjo muzikiniuose reitinguose. Be dainų, Frenkas dar nusifilmavo vaidybiniame filme apie karą „Dabar ir per amžius“ ir pelnė „Oskarą“ už geriausią antraplanį vyro vaidmenį. Frenko triumfo žygis tęsėsi iki 1995 metų. Bet be scenos, filmavimo ir naujų dainų įrašinėjimo jis gyveno visai neilgai: 1998 m. gegužę Los Andžele 82 metų Amerikos dievaičio gyvenimas nutrūko.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder