Fredis Merkuris: "Nesu tinkamas rojui"

Dosjė

Fredis Merkuris, kurio tikrasis vardas - Farokas Bulsara (Farrokh Bulsara), gimė 1946 m. rugsėjo 5 d. britų protektorate, Zanzibaro sultanate, Rytų Afrikoje (dabartinėje Tanzanijoje). Jam buvo suteikta Didžiosios Britanijos pilietybė.

Bulsarų šeima praktikavo zoroastrizmą. Tai antra seniausia žinoma monoteistinė religija (po judaizmo).

Vardas Farokas reiškia "nuostabus", "laimingas", tačiau berniukas nuo mažens jo nemėgo ir prisistatydavo Fredžiu.

Fredžio tėvai Bomis (Bomi) ir Džera (Jer) buvo persai, kilę iš Gudžarato (Gujarat) regiono, esančio Bombėjaus (dabartinio Mumbajaus) provincijoje Britų Indijoje. Bulsarų šeima prieš sūnaus gimimą persikėlė į Zanzibarą. Čia jo tėvas dirbo britų kolonijinės vyriausybės ministrų kabinete kasininku.

1952 m. gimė Fredžio sesuo Kašmira (Kashmira).

Būdamas septynerių, berniukas pradėjo lankyti fortepijono pamokas. 1954 m., aštuonerių metų, buvo išsiųstas mokytis į Šv. Petro mokyklą (St. Peter's School) - britišką berniukų pensioną netoli Bombėjaus.

Būdamas 17 m., kartu su šeima turėjo pasitraukti iš Zanzibaro. 1964 m. čia prasidėjusi revoliucija nusinešė tūkstančius arabų ir indų gyvybių. Bulsarų šeima persikėlė į Feltamo miestą Anglijoje. Vakarų Londone, Ailvorto politechnikume (Isleworth Polytechnic), Fredis pradėjo studijuoti menus.

1969 m. baigęs mokslus, dirbo Hitrou oro uoste ir Londono Kensingtono turguje pardavinėjo padėvėtus drabužius. Tuo pat metu prisijungė prie kelių roko grupių - "Ibex", "Sour Milk Sea", tačiau jos viena po kitos iširo.

1970 m. kartu su gitaristu Brajanu Mėjumi (Brian May) ir būgnininku Rodžeriu Teiloru (Roger Taylor) sukūrė grupę "Queen", ir Farokas Bomis pasikeitė pavardę: legaliai tapo Frederiku Merkuriu.

Per visą muzikinę karjerą Fredis Merkuris su grupe "Queen" surengė 700 koncertų skirtingose pasaulio šalyse. Vienas garsiausių jo pasirodymų įvyko 1985 m., kai į stadioną susirinko 72 tūkst. žmonių.

Merkuris parašė dešimt iš septyniolikos dainų, esančių grupės "Queen" geriausių kūrinių albume - "Greatest Hits". Nors daugelis jo kūrinių turi itin sudėtingą harmoniją, jis nemokėjo natų rašto.

Dainininkas buvo įsitraukęs ir į grupės albumų viršelių kūrimo procesą. Jis sukūrė ir "Queen" grupės emblemą.

Vieno koncerto metu Fredžio mikrofono stovas perlūžo pusiau. Jis pabaigė pasirodymą laikydamas mikrofoną su puse stovo. Nuo to laiko šis vaizdas tapo atlikėjo "prekės ženklu".

Įkvėpimas dainininką aplankydavo bet kur ir bet kada. Pavyzdžiui, dainos "Life is Real" žodžiai buvo pradėti rašyti lėktuve - skrendant per Atlanto vandenyną į Niujorką. Dainą "Crazy Little Thing Called Love" Merkuris parašė maudydamasis vonioje. Kai kilo įkvėpimas, jis netgi pareikalavo, kad jam į vonią atneštų pianiną.

Merkuris taip mylėjo kates, kad vienu metu laikė jų dešimtį ir koncertinio turo metu skambindavo namo su jomis "pasikalbėti". Jas prižiūrinti draugė laikydavo telefono ragelį prie kačių ausų, kol šeimininkas joms kalbėdavo. Jis buvo užsakęs savo kačių portretus ir vienai jų netgi dedikavo dainą "Mr. Bad Guy".

Dainininkas buvo aistringas ir pedantiškas pašto ženklų kolekcionuotojas. Didžiulė jo kolekcija ir dabar eksponuojama įvairiuose pasaulio muziejuose.

Merkuris negailėdavo pinigų prabangiems vakarėliams, šampanui ir meno kūriniams. Kartą už porceliano komplektą jis sumokėjo 400 tūkst. dolerių (apie 350 tūkst. eurų).

Mėgstamiausi Fredžio atlikėjai buvo Džimis Hendriksas (Jimi Hendrix), Deividas Bouis (David Bowie) ir grupės "The Who" bei "Led Zeppelin".

Grupės "Nirvana" lyderis Kurtas Kobeinas (Kurt Cobain) savo priešmirtiniame atsisveikinimo laiške paminėjo Fredį Merkurį kaip žmogų, kuriuo itin žavėjosi ir kuriam pavydėjo gebėjimo elgtis scenoje bei priimti publikos meilę.

Merkuris nemėgo duoti interviu. Nevaržomas kompleksų scenoje, kasdienėje realybėje jis buvo uždaras ir vengė nepažįstamų žmonių.

Dainininkas neslėpė, jog yra biseksualus, tačiau apie savo partnerius kalbėti nemėgo. Jis neprisidėjo prie šios srities politikos ir nepalaikė jokių su gėjų bei lesbiečių bendruomene susijusių įvykių.

Aštuntajame dešimtmetyje Merkuris susipažino su Mere Ostin (Mary Austin) ir kelerius metus gyveno su ja Londone. Užmezgęs romaną su amerikiečių įrašu studijos vadovu, jis prisipažino Merei apie savo seksualinę orientaciją. Pora nutraukė santykius, Fredis Merei nupirko butą netoliese.

Merę Ostin dainininkas vadino vienintele tikra drauge ir netgi buvusia žmona. Testamentu jis paliko savo namą ir didžiąją dalį turto būtent jai, o ne savo partneriui Džimui Hatonui (Jim Hutton, 1949-2010), su kuriuo gyveno paskutinius šešerius savo gyvenimo metus (nuo 1985 iki 1991 m.). "Šiaip ar taip, tu buvai mano žmona, o aš visada priklausiau tau", - sakė dainininkas. Jis dažnai kartodavo, jog Merė - vienintelė tikra jo draugė.

Merkuris Merei skyrė keletą dainų, iš kurių žinomiausia - "Love of My Life". Jis buvo ir vyriausio Merės sūnaus Ričardo (Richard) krikšto tėvas.

1987 m. Merkuriui buvo diagnozuotas AIDS. Po trejų metų virusas buvo diagnozuotas ir jo partneriui D. Hatonui.

Gyvenimo pabaigoje Merkuris vis blogiau matė. Galiausiai sveikata taip pašlijo, kad negalėjo atsikelti iš lovos. Norėdamas pagreitinti mirtį, atsisakė gerti vaistus, išskyrus tuos, kurie slopino skausmą.

1991 m. lapkričio 23 d. Merkuris paskelbė oficialų patvirtinimą, kad jam buvo diagnozuotas AIDS.

D. Hatonas Merkurį slaugė iki paskutinės dienos ir 1991 m. lapkričio 24 d. išlydėjo į kitą pasaulį.

Dainininkas mirė būdamas 45 metų. Nors jis nebuvo religingas, laidotuvių ceremonijai vadovavo zoroastriečių kunigas.

Citatos

Kai mes susibūrėme, daugelis žmonių buvo šokiruoti. Jie manė, kad popgrupės paprastai susidaro iš buvusių sunkvežimių vairuotojų su itin mažomis smegenimis, pavargusių nuo bedarbio pašalpų laukimo, todėl nusprendusių tapti roko žvaigždėmis.

"Queen" tikslas - būti originaliems. Mes sulaužėme taisykles. Derinti roko muziką su opera - negirdėtas dalykas.

Karjeros pradžioje spauda mūsų nemėgo, nes niekaip negalėjo įvardyti, kas mes per tokie. Panašiai buvo ir su "Led Zeppelin".

Mes siekiame tobulybės žinodami, kad jos pasiekti praktiškai neįmanoma.

Kai ieškojome gero bosisto, norėjome tobulo, tad ieškojome amžinybę. Mes skrupulingi. Tai varo kai kuriuos užkulisių darbuotojus ir rėmėjus iš proto.

Kodėl mes sėkmingi? Dėl mano charizmos, žinoma.

Kai pradėjome koncertuoti, nenorėjome būti pusės etato muzikantai. Pasakėme sau: arba darome tai rimtai, arba net nepradėkime.

Koncertas nėra mūsų albumų pristatymas. Tai teatro renginys.

Man patinka, kai žmonės po "Queen" pasirodymo jaučiasi kaip reikiant pasilinksminę.

Manau, kad "Queen" dainos padeda pabėgti nuo tikrovės, panašiai kaip žiūrint gerą filmą. Žmonės puikiai praleidžia laiką ir grįžta prie savo problemų.

Aš nenoriu, kad mūsų muzika pakeistų pasaulį. Mūsų dainose nėra jokių paslėptų žinučių, išskyrus kai kurias Brajano dainas (Brian May, "Queen" gitaristas. - Red. past.).

Scenoje aš galingas. Kai dainuoju, esu ekstravertas, tačiau viduje esu visiškai kitoks.

Visuomet žinojau, kad esu žvaigždė. Panašu, kad dabar visas pasaulis man pritaria.

Aš rengiuosi taip, kad mirtinai pritrenkčiau, bet - skoningai.

Mėgstu iš savęs pasijuokti. Nevilkėčiau tų kostiumų, jei būčiau rimtas.

Jei nedaryčiau to, kuo užsiimu, neturėčiau kuo užsiimti. Nemoku gaminti. Būčiau prasta namų šeimininkė.

Noriu gyventi Viktorijos laikų gyvenimą, apsuptą rafinuotos netvarkos.

Išlikti sėkmingiems, pasiekus mūsų lygį, sunku. Bet kai paragauji tos nuostabios sėkmės, kurios aš jau paragavau, nesinori jos paleisti iš rankų.

Sunkiai dirbau dėl pinigų, kuriuos turiu. Niekas man jų nedavė, mano mielas! Aš juos užsidirbau, tad jei noriu piramidės vidury Kensingtono ir ją pajėgiu nusipirkti, tai ir nusipirksiu.

Jei viską rytoj prarasiu, kaip nors ragais ir nagais užlipsiu atgal į viršūnę.

Perteklius yra mano prigimties dalis.

Nuobodulys - tai liga. Man reikia pavojaus ir azarto. Niekuomet nebijojau viskuo rizikuoti.

Kiekvieną vakarą turiu kur nors išeiti. Negaliu sėdėti kambaryje ilgą laiką. Man tiesiog patinka judėti.

Šlovė man atvėrė duris į pasaulį, kuriame aš dievinamas ir maudausi milijonuose svarų. Bet ji užkirto kelią į tą vienintelį dalyką, kurio mums visiems reikia: ilgalaikius santykius, kupinus meilės.

Aš labai emocionalus; net įtariu, kad po kelerių metų galiu išprotėti.

Žmonės su manimi labai atsargūs. Jiems atrodo, kad aš juos suvalgysiu.

Aš apsėstas meilės. Visi jos apsėsti.

Kai įsimyli, prarandi kontrolę, o aš to negaliu pakęsti.

Aš pernelyg greitai įsimyliu ir visada lieku įskaudintas. Esu nusėtas randų.

Dauguma mano dainų - meilės baladės apie liūdesį, kančią ir skausmą. Panašu, kad esu labai tragiškas žmogus. Tačiau mano dainose visuomet yra šiek tiek humoro.

Aš negaliu laimėti. Meilė man - tai rusiška ruletė.

Niekas nemyli manęs tokio, koks aš iš tiesų esu. Jie myli mano šlovę, mano sėkmę. Mačo kiautas - aš jį demonstruoju tik scenoje, bet iš tiesų viduje esu švelnus ir silpnas kaip tirpstantis sviestas.

Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik žmogus.

Vienintelė mano draugė yra Merė, ir man nereikia nieko kito. Ji man kaip žmona. Mūsų santykiai buvo kaip santuoka, nors baigėsi ašaromis. Iš jų išaugo gilus ryšys, jo niekas negali iš mūsų atimti. Mes tikime vienas kitu, ir man to užtenka. Aš noriu, kad ji būtų laiminga su savo partneriais, ir ji tą patį daro dėl manęs. Mes rūpinamės vienas kitu, tai nuostabi meilės forma. Nepaisant visų mano problemų, aš turiu Merę, ir tik tai padeda man viską ištverti.

Neturiu tikslo sulaukti 70 metų. Nemanykite, kad aš nesveikas. Aš gyvenau turiningą gyvenimą, ir jei rytoj mirsiu, man nusispjaut. Aš jau pasiekiau tai, ko norėjau, tikrai.

Svarbiausia yra nugyventi fantastišką gyvenimą. Man nerūpi, ar jis ilgas, svarbiausia - kad būtų fantastiškas.

Kam rūpi, kaip bus, kai numirsi? Man tai nerūpi.

Aš nesu tinkamas rojui. Nenoriu keliauti į rojų. Pragaras daug geriau. Tik pagalvokite, kiek įdomių žmonių ten gali sutikti!