Erika Vitulskienė: "Aš esu muziejų auka"

Dosjė

Gimimo data, vieta: 1988 08 08, Kaunas.

Gyvenamoji vieta: Vilnius.

Karjera: vadybininkė.

Užsienio kalbos: anglų, šiek tiek rusų.

Hobis: bėgiojimas, šokiai.

Didžiausia svajonė: tokios vienos didžiausios tikriausiai dar neturiu...

Erikos geriausi

Muzikos grupė: Vitni Hiuston (Whitney Houston), Selin Dion (Celine Dion), Bijonsė (Beyonce).

Knygos: vaikystėje beproto mėgau Astridos Lindgren kūrybą, buvau perskaičiusi visas jos knygas.Tiesą sakant, ši autorė man ir išugdė meilę knygoms. O dabar skaitau labai įvairias knygas.

Filmai: nelabai mėgstu jų žiūrėti, o jei jau sugalvoju – jie turi būti rimti, prasmingi. Patiko tokie filmai, kaip „Pianistas“, „Šindlerio sąrašas“, „Pabėgimas iš Šoušenko“.

Atostogų vietos: labai patiko Vokietija ir gal Anglija.

Metų laikas: visi keturi metų laikai yra nostabūs. Man patinka, kad Lietuvoje turime juos visus.

Sporto šakos: rankinio nežaidžiu, bet žiūrėti rankinio rungtynes man tikrai patinka. Mėgstu bėgioti, šokti. Taip pat patinka įvairūs kovų menai, aerobika, sportinė joga, kalanetika.

Klubai, restoranai: jei jau ir einame su vyru į restoraną, tai einame į rimtesnius. Esame dažni svečiai restorane „Steakhouse“, ten labai skanu ir gera.

Laisvalaikis pagal Eriką

- Geriausias, mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas?

- Jeigu turiu laisvo laiko, pabėgioju arba praleidžiu jį vyro glėbyje.

- Kaip praleistas laisvalaikis yra blogas?

- Kai pasidarai paršadienį, miegi, valgai ir daugiau nieko neveiki. Čia pats blogiausias laisvalaikis.

- Kada ir kur paskutinį kartą atostogavote?

- Praėjusią vasarą buvome išvykę į kruizą.

- Paskutinis su laisvalaikiu susijęs pirkinys?

- Geras klausimas. (Šypsosi.) Tikriausiai akiniai nuo saulės.

- Be ko savo laisvalaikio negalėtumėte įsivaizduoti?

- Gerai, kai būna sportiškai nusiteikę draugai, bet jie tokie būna labai retai ir be geros nuotaikos.

- Smagiausias laisvalaikio drabužis?

- Sportiniai bateliai ir tamprės.

- Kas kelionėje turi būti privaloma?

- Mano kelionėse yra privalomas muziejų lankymas. Aš esu muziejų auka, galėčiau muziejuje be vargo prabūti visą dieną. Patinka lėtai užsienio kalbomis šnekantys gidai, nes kartais taip greitai sumala, kad būna neįmanoma ką nors suprasti, vos surenki informaciją.

- Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio?

- Nelabai.

- Geriausios idėjos gimsta?..

- Geriausios idėjos, manau, gimsta tada, kai labiausiai širdyje kenti. Net tik geriausios idėjos, bet ir geriausi sprendimo būdai.

- Ar tikite prietarais?

- Taip, tikiu, gal net per daug. (Juokiasi.) Tikiu, kad valgant negalima žiūrėti į veidrodį, kad miegant veidrožio nebūtų gale kojų, nes išgeria energiją ir panašiai. Keisti tie prietarai, bet aš jais tikiu.

- Patiekalas, kuris niekad nenusibosta?

- Blynai.

- Jei dabar reikėtų išvažiuoti į negyvenamąją salą, kokius tris dalykus pasiimtumėte su savimi?

- Merūnėlį. (Šypsosi.) Kitados buvau apie tai pamąsčiusi, bet taip ir nesugalvojau, ką tiksliai turėčiau pasiimti. Tikrai imčiau vyrą, o dėl viso kito reiktų gerokai pasukti galvą.

- Negalite gyventi be?..

- Be juodo humoro jausmo.

- Negalite gyventi su?..

- Be proto erzina visokios kvailos televizijos laidos. Be proto erzina. (Šypsosi.)

- Jei vieną dieną galėtumėte būti kitu žmogumi, kuo būtumėte?

- Tikriausiai būčiau aktore, manau, tai smagiausia, nes aktoriai išbando viską - nuo jojimo iki šaudymo. Jei aš būčiau aktorė, gal kokiame nors filme vaidinčiau.

- Kai buvote maža, kuo svajojote tapti užaugusi?

- Policininke.

- Kaip atrodo eilinė jūsų darbo diena?

- Mano darbo dienos atrodo labai skirtingai. Dažniausiai atsikeliu, pasportuoju, tada sėdu prie kompiuterio, paskui telefono skambučiai, susitikimai, reikalai mieste ir namai.

- Įvykis, kurį prisiminus ima juokas?

- Buvo labai juokingas įvykis, kai ėjau į pasimatymą su Merūnu. Tai buvo koks trečias mūsų pasimatymas, mes vaikštinėjome senamiestyje, o aš bevaikštinėjant užsižiūrėjau į gražius namų stogus, sienas ir parkritau. Tai buvo labai „faina“. Dabar prisiminus ima juokas, o tada buvo baisiausia gėda, juk aš dar buvau visa tokia graži, su aukštakulniais, nosis pakelta ir štai tau. Merūnas labai džentelmeniškai elgėsi, bet man vis tiek buvo labai gėda. (Juokiasi.)

- (Dažniausias) pasiteisinimas kur nors pavėlavus?

- Aš sakau tiesą. Jei jau pramiegojau, taip ir sakau. Apskritai aš nemėgstu meluoti, tad visada renkuosi geriau sakyti karčią tiesą nei saldų melą. Net jei tai smulkmena. O jei pameluoju, mane graužia sąžinė ir aš vis tiek prisipažįstu. Dėl to nemėgstu ir kai meluojama man.

- Esate vyturys ar pelėda?

- Vyturys. Man rytai yra nuostabiausias dalykas žemėje, ypač kai būna pavasaris ir iš miego pažadina kylanti saulė.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“