Emigranto užrašai (16). Apie "raguotas" mamas

Pirmą tokią istoriją stebėjau dar gyvendama Lietuvoje. Mano kaimynystėje gyveno tokia šeima: visada labai veiklus, bet bedarbis vyriškis, aktyvi, žibanti moteris ir du pradinukai berniukai.

Matyt, juos labai jau spaudė finansiniai nepritekliai, kad moteris ryžosi palikti vaikus seseriai ir vykti uždarbiauti į užsienį. Vyriškis sakė, kad negali susirasti darbo Lietuvoje, o užsienin jo neišleido nusižengimai įstatymui. Jis laukė teismo dėl mašinų vagysčių.

Atsikėlė čigonė

Buvo sunku patikėti, tačiau mūsų peroksidiniais plaukais ir lakuotais nagais žibėjusi kaimynė išvyko į Norvegiją, į žuvų fabriką. Vyriškis tik kurį laiką vienišavo - netrukus jo bute prasidėjo nesibaigiančios linksmybės. Buvo sunku net suprasti, kiek žmonių ten gyvena: kas rytą ateidavo ir ilgiausiai užtrukdavo išgert mėgstantis senukas, draugeliai ir t.t. Galiausiai pasirodė čigonė su keturiais vaikais. Tada jau sunerimo visi kaimynai, bet ... dingo tik mano vaiko vežimėlis iš koridoriaus. Pati kalta, kad per dieną jį ten laikydavau (butas mažas, jį įsivežus trūkdavo vietos).

Manėme, kad kaimynas pakeitė žmoną, tačiau pasirodo - ne. Po pusmečio kieme sustojo mikroautobusas, o iš jo su didžiausiais lagaminais išsirito anoji blondinė. Šį kartą jau tik pusiau blondinė (plaukai buvo nuaugę). Ją pasitiko "laimingas" sutuoktinis, kuris jau buvo spėjęs išprašyti čigonę namo.

Kaimynų bute prasidėjo naujos išgertuvės - šį kartą švęstas ilgai lauktos žmonos sugrįžimas. Moteris netrukus atvėrė piniginę - šeimos galvą aprengė naujais apdarais, skyrė pinigų mašinos remontui. Namuose pasirodė ir vaikai. Bet neilgam, nes moteris vėl planavo vykti uždarbiauti.

Peštynės

Išsaugoti paslapties kaimynui nepavyko - vieną dieną čia pasirodė čigonė, panorusi pasišnekėti su konkurente.

Matyt, pokalbis buvo aštrus - netrukus mūsų kieme pasirodė policija ir greitoji pagalba.

"Jie abu mane mušė",- šaukė į vyrą ir jo meilužę rodydama kaimynė. Visgi ar rašyti pareiškimą policijai, jog ją mušė mylimas vyras, buvo sunku, tačiau dėl meilužės neteisėtų veiksmų parašė iš karto.

Žaizdos po kelių dienų sugijo, o moteris įtikinėjo, kad to monstro nebenori ir akyse matyti. Deja, netrukus niekdarys grįžo namo ir su gera žinia. "Dėdė man nuperka sodą su namu prie Klaipėdos, tereikia jį įsirengti. Juk žinai, mažute, kaip gerai mes gyvenom. Na, suklydau... Dabar reikia tik remontuoti naują pirkinį, ir galėsim ten gražiai gyventi, kai tu vėl sugrįši iš Norvegijos",- suokė jis.

Ir "raguota" moteris atlyžo - atrodė, ne vaikščiojo, o skraidė iš laimės spindėdama. Ėjo įsikibusi į ranką savo vyriškiui ir kieme sutiktiems kaimynams pasakojo apie naują vasarnamį: kaip jau užsakė meistrus, jiems sumokėjo, pakeitė langus, duris. Ji porino, kad ir dirbdama užsieny visą laiką siuntė pinigų savo nedirbančiam vyrui išlaikyti. Netrukus moteriškė vėl išvyko į Norvegiją.

Mūsų kieme pasirodė samdyta perkraustymo komanda, surinko visus daiktus, baldus iš šeimos buto ir išvežė į sodą. Tuo tarpu kieme mašinoje sėdėjo vyriškis su čigone bei iš tolo prižiūrėjo darbus.

Kieme rūkę vyrai juokais jo klausė, kaip čia dabar suprasti. Apsukrusis vyriškis tyliai šiems šnypštelėjo: "Reik mokėti naudotis situacija: viena moteris uždirbinėja pinigus, su kita - miegu..."

Kontrolinės žinutės

Anglijoje guodėm kitą lietuvaitę, kuri augina tris mažas mergaites ir turi sugyventinį. Kol moteris uždarbiauja plaudama indus kavinėje, vaikus Lietuvoje prižiūri jos sesuo. Jų tėvas tuo metu už minimalų atlyginimą dirba tėvynėje.

Moteris pasakojo, jog jai išvažiavus į užsienį sugyventinis vaikams pinigų neskirdavo - sakydavo, jog pats sunkiai išgyvena. Esą kai tik galės, būtinai padės. "Brangioji, ieškok ir man darbo Anglijoje. Aš tave labai myliu, laukiu", - rašydavo jis.

Anot moters, kuo ilgiau ji dirbo užsieny, tuo labiau retėjo žinutės iš mylimojo. Galiausiai liko tik kontrolinės - "Kaip gyveni? ar viskas gerai? Gal gali parsiųsti pinigų". Pinigų ji savo draugui niekad nesiuntė, nes manė, jog jos pareiga pasirūpinti butu, vaikais, o vienas vyriškis turi sugebėti užsidirbti bent tiek, kad galėtų pavalgyti.

Artėjo diena, kai moteris turėjo trumpam grįžti į Lietuvą aplankyti vaikų. Buvo sutarta, kad susitiks ir su savo mylimuoju. Tačiau autobusų sustojime jos niekas nelaukė, o jo telefonas buvo išjungtas. Po valandikės iš jo mobiliojo atskriejo netikėtas pranešimas: "Tu man nerūpi. Aš jau seniai gyvenu su kita."

Aišku, moteriai tai buvo didelis sukrėtimas. Mat dirbdama užsieny save stiprindavo žinojimu, jog Lietuvoje jos laukia ne tik vaikai, bet ir mylimas žmogus. Naktis prabėgo verkiant, o kitą rytą pasirodė ir sugyventinis.

"Atleisk, brangioji. Taip tavęs laukiau, nervinausi. Netyčia išgėriau per daug ir užmigau. Kažkas iš draugų parašė tą žinutę, kad mes susipyktume", - tikino jis. Ir ji atleido.

Netikėtumai

Įsibėgėjus atostogoms moteris susidomėjo, kodėl jos mylimojo telefonas dažniausiai būna išjungtas. Pasirodo, jame pilna žinučių nuo dviejų moterų: su viena jis gyvena, su kita - tik draugauja. Vienoje iš jo neseniai draugei išsiųstų žinučių buvo sakoma: "Juk žinai, kad aš tave labai myliu. Išvažiuos ji - ir aš pas tave grįšiu."

Kilo skandalas. Ašaros ir prisipažinimai. "Myliu tave vieną, bet juk žinai, kaip sunku gyventi vienam. Aš net valgyti nemoku gaminti... Suklydau. Gyvenau su tokia, bet žadu mesti. Ir aš tikrai pas ją nebegrįšiu. Patikėk." Ir ji patikėjo.

Po kelių dienų ji vėl leidosi į kelionę - reikėjo važiuoti šeimai uždirbti pinigų. Atsisveikino su vaikais, atsibučiavo ir su mylimu žmogumi. Jau Anglijoje vos išlipusi iš lėktuvo gavo žinutę iš mylimojo: "Ar tau viskas gerai? Prašau Dievo, kad tik viskas gerai klotųsi."

Dar po valandos atėjo kita žinutė: "Na, va... Mes vėl miegam kartu. Kaip gerai, kad tu dingai iš Lietuvos."

Telefonas vėl buvo išjungtas, tad atsakyti pavyko tik kitą dieną. "Išsirėkiau. Pasakiau, kad tas iškrypėlis daugiau prie manęs ir mano vaikų nesiartintų", - pasakojo darbšti, tačiau "raguota" lietuvaitė.

Bus daugiau