Edita Vigelytė: "Pagimdžiau dvi žvaigždutes"

Edita, dirbusi modelių agente "Kakadu" bei "Tamesoje", šiuo metu rengia bendrą projektą su Violetos Repčenkienės modelių agentūra, "Metropolitan" atstove Lietuvoje. Tad sušnenkame apie vis kintančius grožio kanonus.

- Tai yra, matyt, mano "arkliukas" - ieškoti modelių gatvėje arba skelbti atranką. Reikia turėt supratimą apie pasaulyje madingą tipažą; dabar madinga gan aukšto ūgio, atletiška mergina. Jeigu prieš keletą metų buvo paklausios išdžiūvusios "silkutės", tai dabar ant lieso kūno reikėtų prisiaugint raumenų. Tie matmenys - 90-60-90 išlieka. Išeina iš mados ir garbintas "vaikiškas" tipažas. Toks toks modelių verslo paradoksas: ant podiumo kyla labai jaunos mergaitės - trylikmetės, penkiolikmetės, ir pageidaujama, kad jų veiduose būtų patirties, kas nors "parašyta". Ieškai perliukų. Vienas iš didesnių atradimų - Aistė Numgaudytė, dalyvaujanti "Metropolitano" konkurse, Simona Žvaginytė. Veidas turi išsiskirti; jei stypčiotų grupė mergaičių, išsirinkčiau ne pačią gražiausią visuotiniu skoniu. Kartais vyro paklausiu, ar toji mergina jam graži, o tas juokiasi: "Ką tu, toks krokodilas!" Net negalėčiau pasakyti, kas tas moters "šarmas" - fatališkumas, seksapilis, ji turi būti tiesiog unikali, kitų tokių nėra. Tai neapčiuopiama, abstraktu, žodžių tam išreikšt nėra, jaučiu intuityviai, profesionalės žvilgsniu. Aišku viena: krepšininku nei modeliu nebus 1, 60-ies ūgio žmogus. Nemanau, kad šis amatas laužo likimus; viskas priklauso nuo modelio ir kaip ją paruoši. Pernai turėjau didelę suaugusių modelių grupę; kalba pakrypo apie priklausomybes, viena man kad pareikš: "O Naomi Kempbel vartoja narkotikus ir taip gražiai atrodo!" Tada aš jau atsisėdau ilgai kalbėti: "Vaikeli, ar tu matei, kaip ji iš tikrųjų atrodo, jaučiasi ir kiek gyvens? Tu matei tik kompiuteriu "nutekintas" nuotraukas".

Apie agento reikšmę modelių gyvenime? Turi būti psichologė ir pedagogė, o studijavau teatro režisūrą, tai tas pats lyg dirbčiau teatre ir jaukinčiausi aktores. Taip, aš mokau jas vaikščioti; pačiai teko drabužius demonstruot. Paauglės ateina su savu supratimu, kaip turi vaikščioti manekenės: juokingai atkiša krūtinę, išsitempia nenormaliai, nežmoniškai nulenkia galvą, prisidažo. Aišku, tai ne jų kaltė, gal ir žiniasklaidos sukurtas įvaizdis, kad mergina turi atrodyti seksuali, agresyvi, vampyriška, - juokiasi Edita. - Daug ką, ko jos susikuria per daug, galima "nuimti". Didžiausia problema, kai ateina mergina, kuri tikrai negali būti modeliu: ji galbūt žavinga, grakšti, ypatinga ir visokia kitokia, bet tie nelaimingi fiziniai duomenys, žemas ūgis... Paprastai didžiausia tos merginos problema yra mama, kuri nori, kad dukra taptų modeliu ir prikiša jai to į galvą nuo mažens. Ir tu turi laužyt žmogaus nusistatymą, nužudyt svajonę. Man dabar visos paauglės gražios: kaip jos rengiasi, kaip drąsiai atrodo, o tas joms prikišamas "nukvailėjimas" gal tik 9išorinis, gal madinga elgtis kvailokai. Pavasarį reikėjo vaikinų modelių, prisirinko jų labai daug, ir žiūriu, jie irgi itin rūpinasi savo išvaizda, nebejaučia kompleksų. Mūsų jaunystės laikais gal buvo gražu bernams mėnesiais neskalbt kojinių, nevalyti nagų, ir jeigu merginos buvo gražios ir savim pasitikinčios, tai vaikinai su tais savo vyriškais kompleksais prieš jas iš tikrųjų jausdavosi nekaip, kaip ir prasčiau. O dabar jaunimas laisvėja. Na, o kiek žinau savo vyro istoriją, jis įsimylėdavo tik gražias merginas.

Jūreivio kajutėje - dvynių fotografijos

- Taip, aš vis laukiu, laukiu. Ir vaikai laukia, - juokiasi Edita, kalbėdama apie savo 35-erių metų vyrą. - Man sunku pasakyti, ar meilė stipresnė, jei dažnai būni vieniša. Man atrodo svarbiau, kad sutinki žmogų ir žinai, kad jis yra tavo. Mes romantiškai susitikome kelte ir pradėjom kartu gyvent nuo pirmos dienos. Auksinio gerumo žmogus, man kartais net sunku tikėt, kad vyras gali taip pasielgti; ypač kai turiu su kuo palygint. Aš galvoju, rusai dėl šeimos gyvena. Jis Aurutei ir Augutei - patėvis, bet jas myli neįmanomai, ir joms taip pat jis buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Kai jis man pasakė: "Visą gyvenimą svajojau turėti dukras dvynes, ir dabar aš jas turiu"... Lankiau jį Švedijoje, tai mačiau, jo visa kajutė išklijuota mergaičių nuotraukom. Pasirodo, man labai patinka plaukti jūra.

Apie "ežytę" ir "pandutę", kurias mama skiria intuityviai

- Mergaitės lanko vaikų modelių studiją, joms ten įdomu, bet jos kol kas to neakcentuoja; aš joms leidžiu labai daug. Mėgsta piešti, konstruoti, lanko šokius, vesiu į akrobatinio rokenrolo grupę. Jos turi nežmoniškai daug energijos, yra hiperaktyvios. Darželyje, kolektyve jas kažkaip nugesina, jos iš principo gerai elgiasi, nors vaikus kažkiek rikiuoja, žaidimų prisigalvoja. Per tą didelį aktyvumą jos net turi agresijos, ypač Aurelija, "ežytė", todėl jos toks mėgiamiausias žaislas, o Augustės - panda. Aura "iniciavo" priešlaikinį gimdymą, ji nekantravo. Po minutės gimė Augutė, mažesnė. Dabar jos sveria vienodai. Pieno turėjau mažai, nes labai buvau išsigandusi ir stresavau dėl to priešlaikinio gimdymo: vaikai pirmi, iš karto du, vyras pareiškė: "Aš tavo vaikams košės nevirsiu". Oi, aš apie tai, kad gims dvynės, sužinojau tik mėnesį prieš gimdymą. Jos iš vidaus nesispardė, pilve švelniai plaukiojo kaip priklauso Žuvų ženklo žmogučiams. Buvau labai liesa, turbūt streikavo organizmas, kaprizų nebuvo, nes valgyti turėjau prisivers. Bet prieš pat gimdymą dar sukūriau ir pasiuvau paskutinę, ypatingai ryškią vakarinių drabužių kolekciją, pristačiau ją Baroti galerijoje. Sau susikurpiau medūzišką drabužėlį. Jokių mistinių ženklų nebuvo, tik maniau, jog būdama tokio charakterio, turėsiu berniuką, net išrinkau Adomo Juozapo vardą... Šokas buvo, aš net žegnotis pradėjau, - sako mama, o pripuolusios mergytės sučiauškėjo: "Dvi tavo žvaigždutės, dvi tavo širdutės"...

Lyg du rasos lašai

- Aš jas atpažįstu intuityviai. Galiu nugara stovėti, ir jau žinau, kas atbėga. Ir kas labai keista, taip jas skiria ir mano vyras Arkadijus. O mergaitės labai skirtingo charakterio. Augustė - lyrikė, švelni, bet nenuolanki, ji irgi užsispyrusi, visada pasiekia ko nori. Ji gali penkiasdešimt kartų per dieną, laikydama mane už rankos, pasakyt: "Aš tave myliu". Aura neturi stabdžių, ji yra ekstremalė, beatodairiškai drąsi. Ar jos pešasi? Pamatytum, kaip susikala! Iki pirmo kraujo. Aš trukdydavau ir aiškinau, kol pavargau, supratau, kad nieko nebus, kol neišaugs, tad dabar jei kuri ateina skųstis, sakau: "Jūsų muštynės - jūsų reikalas". Aišku, jei nukris, paguosiu.

Abi močiutės mane bara, kad vaikai nežino žodžio "negalima", o aš sakau: "Ką aš galiu padaryti? Na, ir nesužinos tikriausiai". Jos blogų dalykų nedaro, bet per savo smalsumą papuola į netikėčiausias situacijas. Aš leidžiu piešti ant sienų; visi mūsų namai yra išpiešti vaikų freskom. Nuostabiausia, jog pagrindinis motyvas - jūra, laivas ir žmogelis jame. Nes tėtis yra didžiausias autoritetas. Kai dviejų mėnesių kūdikius nuvežiau prie jūros, tai ten mes ir gyvenam; dar praėjusį savaitgalį abi maudėsi jūroje. Žiemą maudysiuos viena. Manau, vyras išmokys jas plaukti, kaip išmokė važinėt suaugusiųjų dviračiu. Aš jas rengiu kaip pakliūva, bet dabar jos nori vienodai rengtis. Visai neseniai pradėjo jausti malonumą, kad yra tapačios. Visada gatvėje žmonės stebisi, ir joms tai patinka: ar koks valkatėlė prieina, ar parke kokie visiškai beviltiški odekoloną ryja, ir tie: "Oi, kokios gražios dvynukės!" Kur tie pankeliai prie "Iki" gitarom brązdina, tai vienas vaikis yra mūsų mirtinas draugas. Tokiais atvejais aš nustembu, ką reiškia vaikas, koks jis stebuklas. Apie jaunimėlį, kuris gyvena alternatyviai, yra nuomonė, kad jie absoliučiai buki ir be alaus nieko nesupranta. Jie turi tokią pat širdį, - sako Edita.

Skulptūrų parke prisirinkusios žydinčių šakelių ir lapų, dvynės įteikia jas praeiviams, ir nemačiau nė vieno, kuris neatlygintų mažylėms šypsena.