Edita Daniūtė Gozzoli: „Vyrą italą perauklėjau lietuviškai“

„Man Mirko teko daug ko išmokyti. Italai vyrai niekada prie stalo nepapildys moteriai tuščios taurės. Palto taip pat neaprengs, lagamino nepaneš. Na, mano vyras jau išmokintas, kaip asistuoti moterims. Perauklėtas lietuviškai. Su aplinkiniais juokaujame, kad su manimi Mirko tapo tobulas“, - sako profesionali šokėja Edita Daniūtė Gozzoli.

- Edita, užtaikėm pakalbėti pakeliui į oro uostą. Su vyru vykstate pailsėti į Maldyvus. Šį kartą laukia atostogos be vaikų. Iš pirmosios santuokos dvylikametė dukrelė Evita, Mirko devynmetė - Brenda ir judviejų trimetis Romeo lieka namuose. Atsipūsite matyt, kaip reikiant.

- Pirmą kartą per dešimt metų atostogos be vaikų. Kol kas dėl to graužia sąžinė. Kai išpuola darbo kelionė, turi svarų pasiteisinimą, o dabar jaučiuosi kalta. Bet psichologiškai pailsėti nuo vaikų klegesio taip pat reikia. Net viešbutį pasirinkome skirtą tik suaugusiems.

- Matyt, turėsiu dar kartą paskambinti po kelionės... Pasakysite, ar pasiteisino šis sprendimas. Beje, su vyru esate ne tik mylimieji, bet ir kolegos. Santykiams tai trukdo ar kaip tik suvienija?

- Visada manau, kad poros, kurios kartu praleidžia dvidešimt keturias valandas, vienas nuo kito pavargsta, nespėja pasiilgti. Tačiau daugelio gyvenimo tempas verčia daug dirbti, dažnai tai užima didesnę laiko dalį nei laisvalaikis. Manau, jei poroje vienas siekia karjeros, o kitas nedirba, šeimoje visada trūksta to dirbančio nario. Jaučiamas nepasitenkinimas, kad vienas šeimos gyvenime dalyvauja mažiau nei kitas. O šeimos maitintojas jaučiasi neįvertintas, lyg pasiaukojęs vienas nešdamas darbo naštą. Tačiau dažnai vaikų auginimas namuose pareikalauja gerokai daugiau pastangų nei šeimos maitintojui. Visi žino - buitiniai reikalai niekad nesibaigia. Mylimieji, siekdami karjeros skirtingose sferose, praktiškai nebesimato. Taigi mūsų su Mirko situacija manau nebloga. Prieš tai buvusioje santuokoje su vyru atskirai siekdami karjeros taip ir nutolome. Vienas ėmė gyventi vieną gyvenimą, kitas - kitą.

- Su Mirko esate klasikinis pavyzdys, kaip du šokių partneriai tampa partneriais ir gyvenime. Galime jūsų santykius pavadinti tarnybiniu romanu?

- Šokėjų pora – tikra klišė. Kaip direktorius su sekretore, taip ir čia užsimezga romanai. Natūralu, juk žmonės priversti kartu praleisti daug laiko, o jei dar bent kiek vienas kitam simpatizuoja... Darbo romanai faini, nes neįpareigoja. Antrai pusei nekeli kažkokių lūkesčių, nesijaudinti dėl pasimatymų.

Su Mirko, kol šokome, apie meilę nebuvo nė kalbos. Tarp mudviejų kildavo daug konfliktų (juokiasi). Vienas kitą atradome tik baigę profesionalią karjerą.

- Leiskite pasmalsauti, kaip nutiko, kad nutekėjote į italų šeimą? Sakoma, italai veda tik itales...

- Mano italas ne visai itališkas. Mirko nuo vaikystės daug keliauja, todėl neperėmė savo krašto tradicijų. Džiaugiuosi dėl to, nes dauguma italų tikri „mamyčiukai“ ir tinginiai. Žaviuosi Mirko, koks jis yra namuose. Šeima ir vaikai jam visų svarbiausia, nereikia jokių draugų. Su mumis turi stiprų ryšį, tačiau su savo šeima nepasakyčiau, kad yra labai artimas kaip daugelis jo kraštiečių. Manau tam įtaką padarė tos pačios užsienio kelionės. Be to, Mirko mama, kurią labai mylėjo, jau yra mirusi. Matyt, tos svarbiausios grandies ir nebėra. Nors susipažinti su anyta ir neteko, iš pasakojimų susidariau įspūdį, kad buvo labai stipri ir laikė visus namų kampus.

- Edita, paatviraukite, ar iš tiesų italai moka mylėti žodžiais? O veiksmais? Aistringi vyrai, kaip esame papratę manyti?

- Kad moka mylėti saldžiais žodžiais, pasakomis, tikrai. Bet, kad labai moka elgtis su moterimis – nepasakyčiau. Man Mirko teko daug ko išmokyti. Italai vyrai niekada prie stalo nepapildys moteriai tuščios taurės. Palto taip pat neaprengs, lagamino nepaneš. Na, mano vyras jau išmokintas, kaip asistuoti moterims. Perauklėtas lietuviškai. Su aplinkiniais juokaujame, kad su manimi Mirko tapo tobulas. Tokių šiam pasauly nebūna. (juokiamės)

- Ne viena dvidešimtmetė galėtų pavydėti jūsų nepriekaištingų kūno linijų. Sportinių šokių treniruotės taip ištobulino figūrą? Kokią naudą teikia ši sporto rūšis?

- Šokdamas gali labiau suprakaituoti, nei kilnodamas svarmenis sporto salėje. Net vyrai išbandęs stebisi, kad čia ne šiaip sau patrepsėjimas. Dirba visos raumenų grupės. Nors traumų neišvengsi, šokis - sveikas sportas. Ypač pailsi smegenys. Apskirtai manau, jog sportuojantis žmogus savaime yra pranašesnis už kitus. Jis nėra tik įlindęs į kompiuterį ar telefoną. Bet koks atsitraukimas nuo ekranų tiek vaikui, tiek suaugusiam yra didžiulis pliusas. Žmonės dirbdami sėdimą darbą tiek nuvargina smegenis, kad po dienos jaučiasi išsunkti, nors kūnas visai nejudėjo. Taip ir prasideda stresai, nerimai, panikos priepuoliai. Neabejoju, kad kiekvienas prisivertęs pajudėti geriau jaustųsi psichologiškai, labiau patiktų sau. Judant gauni pozityvios energijos.

O dabar grįžti namo po darbų visai be jėgų ir imi save guosti besaikiu valgymu. Pati kai savęs imu gailėti iškart vakare puolu prie šaldytuvo (juokiasi). Nors mano atveju, kai esu visą dieną ant kojų, tas naktinis prisivalgymas ne tiek nusėda.

- Gyvenant Italijoje, kai aplink tiek pagundų, pastangų laikytis mitybos režimo, matyt, reikia daugiau? Kaipgi vakarienė be pastos.

- Kai tik apsigyvenome su Mirko, iškart pakeičiau mitybos tvarkaraštį. Pasakiau, kad mūsų šeimoje taip nebus. Vakarienei nevalgome nei bulvių, nei lazanijų, nei makaronų. Valgome tik daržoves ir liesą mėsą. Mirko dėl to per daug nesispyriojo. Jam taip pat patinka būti geros formos. Vyras itališką vakarienę gamina tik kai pasikviečiame svečių. Po to, žinoma, reikia laikytis dietos. O šią situaciją aš jau sukontroliuoju...

- Vyro itališki įpročiai perauklėti, tradicinė virtuvė išbrauka. Ar pačiai apsigyvenus svečioje šalyje teko perimti jų tradicijų? Su kokiais iššūkiais susidūrėte nutekėjusi į Italiją?

- Pradžioje buvo labai sunku pritapti mažame miestuke Livorne. Man patinka didmiesčiai. Be to, visiškai nesuprantu italų vėlavimų. Tas neapibrėžtas laikas labai apsunkina. Pavyzdžiui meistras atvyks pataisyti čiaupo „vėlyvą rytmetį“, pas gydytoją esi užrašomas „po pietų“, o ten – gyva penkiasdešimt žmonių eilė... Viskas ryt poryt šiom dienom.