Edgaras Lubys: Vedybos - ne tik procesija

2014-04-26 11:50

Šią savaitę dainininkas Edgaras Lubys pristatė savo naujausią dainą „Tarp žemės ir dangaus”, o rudenį dienos šviesą išvys dešimties lietuviškų dainų albumas „Tu dalis manęs”. Iki šiol kūręs angliškai, buvęs „Amberlife” grupės lyderis „Vakaro žinioms” atvirai pasakojo apie naują gyvenimo lapą, kūrybą gimtąja kalba, šeimą ir santuokos vaidmenį jo gyvenime.

- Rudenį pasirodys tavo naujas albumas. Kiek jis yra parengtas šiuo metu?

- Visos dainos jau įrašytos, liko tik techninis darbas, suvedimas. Visas albumas bus lietuvių kalba. Tai pirmas mano albumas, kuriame visos dainos bus lietuviškos. Planavau, kad bus tik keletas tokių dainų, bet visas parašiau gimtąja kalba. Albume bus 10 dainų.

- Kodėl nusprendei dainuoti lietuviškai, jeigu iki šiol daugiausiai dainavai angliškai?

- Pastaruoju metu pamačiau, kad moku rašyti ir lietuviškai, nes prieš tai natūraliai kurdavosi angliškai. Nežinau, man pačiam kol kas tai yra atradimas, o lietuvių kalba labai gerai skamba muzikoje. Nors daugumai gal priimtiniau anglų kalba, bet aš visada jaučiau, kad mano klausytojai norėtų, jog dainuočiau lietuviškai. Bent keletą dainų. Net koncerto metu prašydavo: „Ei, padainuok lietuviškai!” Tad pamaniau, kad pats laikas išleisti lietuvišką albumą, pabandžiau tai padaryti, ir netrukus jis išvys dienos šviesą.

Aš pats esu lietuvis ir gyvenu Lietuvoje, tad būtų keista eliminuoti dalį savo klausytojų dainuojant angliškai.

Anksčiau svarbiausios dainos buvo anglų kalba, tad lietuviškų buvo mažuma. Apskritai anglų kalbą rinkdavausi dėl skambesio ir man taip lengviau kurdavosi. Aš neatmetu galimybės dainas, kurias parašiau lietuviškai, išversti į anglų kalbą ir galbūt Latvijoje jas išleisti.

- Tu jau 11 metų scenoje. Kaip keitėsi muzika, kurią kuri?

- Per tuos metus, aišku, buvo įvairių eksperimentų, daug ieškojimų ir panašiai. Lietuviškame albume netgi matau tam tikrą sąlytį su savo pirmuoju albumu, su savo pirmomis dainomis. Aišku, jis nebebus lygiai toks pats, nes ir aš nebesu toks pats, koks buvau 19 metų. Dabar man 30, vis dėlto jau kitos vertybės, kitaip viską matai ir manau, kad tai atsispindi dainose.

Kol esi labai jaunas, rašai apie meilę, jausmus, kažką romantiško. Nesakau, kad dabar toks nebesu. Mano dainose labai daug lyrikos, kai kam tai nuobodu, kai ką tai įkvepia. Tos lyrikos tikrai bus. Bet iš esmės kurdamas muziką, aš stengiuosi neprisirišti, žiūriu į priekį ir stengiuosi išlikti alkanas kaip kūrėjas. Todėl dažnai sukuriu tai, kas komerciškai nėra labai sėkminga, bet pačiam kaip autoriui duoda peno neužsibūti vietoje. Kai esi kūrėjas, tu arba tobulėji, arba degraduoji, arba visai nekuri.

Kadangi tiek metų kuriu muziką, kitoje sferoje nelabai savęs įsivaizduoju. Turiu alkį, norą kurti, neįgyvendintų idėjų. Kepti albumų nesiruošiu, nes kūrybai reikia subręsti.

- Galbūt su nauju albumu pamatysime ir naują vaizdo klipą?

- Kol kas planuojame vasaros pradžioje filmuoti klipą, bet tai, ko gero, bus jau kita daina, ne debiutinė. O debiutinei „Tarp žemės ir dangaus” dainai yra minčių nufilmuoti gyvą pasirodymą. Šiuo metu labiau užsiimame koncertinės programos ruošimu, per vasarą bus nemažai koncertų, kuriuose planuoju atlikti ir senas, ir naujas dainas.

- Kada albumas išvys dienos šviesą?

- Tai turėtų būti rugsėjo antroji pusė, kada visi bus nurimę po vasaros atostogų ir pasiruošę klausytis muzikos. Dažniausiai žmonės vasarą daug atostogauja ir visai kitas tempas, ritmas ir gyvenimas. Todėl ir pasirinkta tokia data. Pristatymo koncertas bus spalį arba lapkritį. Albumo pavadinimas taip pat aiškus - „Tu dalis manęs”.

- Knieti paklausti, kodėl prieš gerus metus atsisakei savo slapyvardžio Amberlife ir dabar esi tiesiog Edgaras Lubys?

- Tai lietuviškas albumas, todėl bus tikslingiausia vadintis vardu ir pavarde, nes „Amberlife” asocijuojasi su angliškais tekstais. Bet viskas labiau vyko spontaniškai, natūraliai. Iš vidaus kilo toks noras, kad nebūtų kažkokios painiavos.

- Esi klaipėdietis, ar pasiilgsti gimtojo miesto?

- Grįžtu dažnai, tėvai gyvena Klaipėdoje, daug draugų. Savo miesto tikrai nepamirštu. Kiekvienas tikras klaipėdietis turi norą grįžti, Klaipėda turi tam tikrą trauką, neapsakomą, neapčiuopiamą. Pažįstu keletą žmonių, kurie grįžta gyventi į gimtuosius namus, tačiau pats su šeima nemąstau važiuoti ten gyventi. Bent kol kas. Niekada nežinai, kaip ten bus. (Šypsosi.) Ateities niekada neplanuoju.

- O ar po darbų ir šeimos lieka laisvo laiko tau pačiam? Galbūt kažkuo užsiimi, kokį hobį turi?

- Stengiuosi pasportuoti, pajudėti. Bėgiojimas, ko gero, pagrindinis mano laisvalaikis. Aišku, dabar tokia mada, visi bėgioja, bet aš nematau nieko blogo. Žmonės bent juda, rūpinasi savo sveikata.

Paauglystėje buvau tokioje kryžkelėje, kada iš tikro galvojau ir apie sportininko, lengvaatlečio karjerą. Buvau užsikrėtęs sportu, visada norėjosi pajudėti, kūnas reikalauja neužsisėdėti. Paskutinį kartą - praėjusį rudenį - maratoną bėgau Amsterdame, o artimiausiu metu bėgsiu „Vilties bėgime”, Klaipėdoje. Tai man jau tapo tradicija. Labai susibičiuliavau su broliais pranciškonais, šis bėgimas - labdaringas, skirtas onkologijos centro statybai.

- Neseniai su žmona Živile prabilote, jog santuoka prideda svorio? Ką tau pačiam tai reiškia?

- Šeima yra pagrindas ir pats svarbiausias dalykas mano gyvenime. Jeigu vyras jaučia potraukį prie mylimos moters, apie vedybas reiktų pagalvoti. Dabar visuomenėje spaudimo nėra, pagyvena su vienu, su kitu, ilgai renkasi, kol galų gale apskritai nebeišsirenka, aišku, čia kiekvieno reikalas. Man atrodo, kad kiekviena moteris jaučiasi daug laimingesnė, jeigu vyras ją veda, o tai ne tik procesija, bet vyras savo moterį turi vesti visą gyvenimą. Tai yra vyro pareiga. Tad vyrams palinkėčiau vyriškumo ir priimti vyriškus sprendimus.