Dr. Girėnas Povilionis - vargonų istorijos tyrinėtojas

Sakoma, jog galinga vargonų muzika padeda išgirsti Aukščiausiąjį... Tačiau vargonai turi ne tik dvasinę, muzikinę, kultūrinę vertę, bet ir istorinę, techninę, tipologinę... "Su bažnyčios interjero įrenginiais jie sudaro nedalomą ansamblį", - sako iš Klaipėdos kilęs vargonų istorikas, aukščiausios kategorijos restauratorius, pedagogas, lektorius dr. Girėnas Povilionis. Pokalbininko žodžiais, ir šiandien Lietuvoje dar gaudžia neįkainojamos vertės instrumentai...

G. Povilionis Lietuvoje pirmasis parašė disertaciją vargonų istorijos tema. Jis įkūrė Vargonų paveldo centrą, katalogizavo XVII-XX a. vargonus, išlikusius ir neišlikusius buvusioje LDK teritorijoje bei esamus dabartinėje Lietuvoje, aprašė per 70 vargonų meistrų, dirbusių Lietuvai XVI-XIX a...

 PRADŽIA. Dr. G. Povilionis užaugo Klaipėdoje, čia baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, vėliau įsikūrė Vilniuje. Vargonai.com nuotr.

Seniausi - Kretingoje

Kiek vargonų Lietuvoje yra laikomi istoriniais?

90 procentų visų esamų vargonų. Jų yra 450-500. Istoriniais yra laikomi sukurti iki 1940 metų.

Kurie iš jų seniausi?

Veikiantys Kretingos katalikų bažnyčioje. Šių metų rugpjūtį iš nedidelės koplyčios instrumentas buvo perkeltas į pagrindinę bažnyčios erdvę.

Kiek šiam instrumentui metų?

Kada ir kur sukurti vargonai, tiksliai nėra žinoma. Manoma, kad Kuršo ar Mažosios Lietuvos meistro dirbtuvėse XVII a. pabaigoje, apie 1680 m. Jie buvo rasti Gintališkės kaimo bažnyčioje, Plungės rajone, - stovėjo visiškai apleisti. 2004 m. restauruoti ir perkelti į Kretingą. Dalis vamzdyno, oro skirstymo dėžė, mechanika išliko autentiški.

SENIAUSI Lietuvoje veikiantys vargonai yra Kretingos katalikų (pranciškonų) bažnyčioje. Manoma, jie sukurti 1680 m. Kuršo ar Mažosios Lietuvos meistro dirbtuvėse.

Kretinga turi dar vienerius legendinius vargonus.

Taip, juos turi Evangelikų liuteronų bažnyčia. Šie vargonai ypatingi tuo, kad juos pagamino žinomas Karaliaučiaus meistras Johanas Proisas (Johann Preuss, 1722-1798), Adomo Gotlabo Gasparinio (Adam Gottlob Casparini, 1715-1788) mokinys.

Instrumentas 1785 m. buvo sukurtas Verdainės (dab. Šilutės miesto dalis) bažnyčiai. 1827 m. jis perkeltas į Kretingalės bažnyčią, 1899 m. atiteko Kretingos bažnyčiai. Iki mūsų dienų išliko beveik autentiška mechanika, oro skirstymo dėžės ir vamzdynas. Tai paskutinis iki šių dienų išlikęs J. Proiso instrumentas Rytų Prūsijoje. Kiti buvo sunaikinti kartu su bažnyčiomis, tarp jų J. Proiso sukurti vargonai Tilžės Vokiečių bažnyčiai, Įsrutyje (1766 m.) bei Karaliaučiuje, Lyvenikės rajone buvusioje bažnyčioje (1782 m.).

Pažvelgę į Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje esančius vargonus, pamatysime tipišką Rytprūsių ir Kuršo meistrų vargonų puošybą, prospektų ornamentavimą. Vargonų sparnų kompozicija išsiskiria išplatėjimu per vidurį. Tokia forma matoma ir Batakių evangelikų liuteronų, Griškabūdžio, Veličkų (Wieliczki, Lenkija), Bartėnų ar Miulhauzeno (Mlynarų) bažnyčiose. Prospekto puošyboje taip pat matome rokailių, kriauklių, liepsnelių ir C formos riesčių ornamentus, treliažo elementus. Jie artimi tipinei rokokinei Karaliaučiaus krašto bažnyčių interjero puošybai.

Remiantis istoriografiniais šaltiniais, vargonų prospekto viršuje buvo angelo, ranka judinančio trimitą, skulptūra.

VIENI įdomiausių barokinių vargonų Lietuvoje yra medinėje Kartenos bažnyčioje. Juos 1774 m. sukūrė žinomos Vilniaus vargondirbių dinastijos atstovas Paulius Celė. Restauravo dr. G. Povilionis.

Jums prižiūrint buvo restauruoti vargonai daugelyje šalies bažnyčių, tarp jų ir mūsų regiono - Kartenos, Vanagų, Darbėnų ir kt.

Šiuo metu pradėti restauruoti ir Žemaičių Kalvarijos bažnyčios vargonai. Jie vieni didžiausių Žemaitijoje.

Kuris darbas jums buvo įsimintiniausias?

Kartenos bažnyčioje, kai radau įrašus su vargonus sukūrusio meistro vardu, data ir vieta. Tai vieni įdomiausių barokinių vargonų Lietuvoje. Juos 1774 m. sukūrė žinomos Vilniaus vargondirbių dinastijos atstovas Paulius Celė (Paulus Gerardus Zelle). Jo tėvas Gerhardas (Gerhardto Arendt Zelle, ?-1761) į Vilnių atvyko iš Karaliaučiaus.

Dovana Onai Vytautienei

Seniausias rašytinis vargonų paminėjimas Lietuvos istorijoje?

1408 m. balandžio 11 d. Marienburgo kryžiuočių pilies iždininko knygoje buvo įrašyta, kad Didysis ordino magistras Ulrichas von Jungingenas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai kunigaikštienei Onai išsiuntė dovanų klavikordą ir portatyvą, kainavusius šešias markes.

Kurį laikotarpį siekia seniausiai užfiksuoti Lietuvos vargondirbiai?

XVI amžius pradžią. Yra žinoma, kad 1504 m. Vilniaus katedroje buvo vargonai, kuriuos padirbino mieste nuolat gyvenęs vargonininkas Janas Tychota (Tychy, Cichy, Tylusis). 1504 m. spalio 1 d. iš Vilniaus vyskupo jis gavo žemės plotą ir už tai Vilniaus katedroje turėjo prižiūrėti savo padarytus vargonus.

Tuo laikotarpiu, nuo XVI a., Vilniuje, Kaune, Kretingoje, Gardine ir kituose LDK centruose daugiausiai dirbo Gdansko ir Karaliaučiaus meistrai. Vėliau Vilnius tapo centru, kuriame vargonų meistrai apsistodavo ilgesniam laikui ar apsigyvendavo.

Gerus meistrus kaimyninių šalių valdovai skolindavosi vieni iš kitų. Rašytiniai šaltiniai mini XVI a. viduryje Vilniuje gyvenusį ir dirbusį "gerą meistrą", kuris, spėjama, buvo vokietis Urbonas Neidenbergas. 1534 m. Lietuvos didžiojo etmono Jurgio Radvilos užsakymu Vilniuje (tikriausiai Radvilos rūmuose) jis pastatė pozityvą su pedalais. Šiuo instrumentu susidomėjo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis ir paprašė Radvilos atsiųsti šį meistrą sutvarkyti Karaliaučiaus pilies vargonų. 1537-1539 m. Karaliaučiaus pilies sąskaitų knygoje minimas "senas vargonų meistras iš Vilniaus", už pilies bažnyčios vargonų remontą gavęs 88 markes.

Klaipėdos krašto bažnyčioms

Jūs katalogizavote XVII-XX a. vargonus, išlikusius ir neišlikusius buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, esamus dabartinėje Lietuvoje, aprašėte daugiau nei 70 meistrų pradedant XVI amžiumi... Kiek laiko truko šis darbas?

Dvidešimt metų.

Katalogas dar vis pildomas, kitas etapas - informacijos apie romantinius vargonus ir jų meistrus parengimas ir talpinimas internetiniame tinklalapyje www.vargonai.com.

KARALIAUČIUJE Bruno Goebelio 1906 m. padirbintas instrumentas iki šiol veikia Švėkšnoje. Šio meistro vargonai gaudė ir Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje (nuotr.), buvo įpusėtas jo vargonų įrengimas ir Šv. Jokūbo bažnyčioje (darbą nutraukė karas). B. Goebelio dirbtuvėje net 18 instrumentų buvo padirbdinta vien Klaipėdos krašto bažnyčioms.

Išleidote kompaktinę plokštelę.

Išleistos trys to paties ciklo "Lietuvos istoriniai vargonai" kompaktinės plokštelės. Šiais metais ji buvo skirta Bruno Goebelio palikimui, prieš tai - Žemaitijai.

Kur galima išgirsti Goebelio vargonų skambesį?

Kompaktinėje plokštelėje įrašyti jo sukurti instrumentai Salake, Alantoje, Šilalėje, Panevėžyje ir Leliūnuose. Šie instrumentai iki mūsų dienų išliko visiškai arba labai autentiški.

O mūsų krašte?

Šio meistro padirbinti vargonai gaudžia neogotikinėje Švėkšnos bažnyčioje - jie sukurti 1906 m. ir yra vienas vertingiausių Lietuvoje šio vargondirbio kūrinių. Iki mūsų dienų Goebelio vargonai šiame krašte išliko tik Švėkšnos, Šilutės ir Ropkojų (fragmentiškai) katalikų bažnyčiose.

Papasakokite apie Bruno Goebelio dirbtuves.

Gimė meistras 1860 m. Aukštutinėje Silezijoje, Landsbergo miestelyje. Jo dirbtuvės veikė Karaliaučiuje XX a. pirmojoje pusėje. Tai buvo vienos didžiausių ir pajėgiausių dirbtuvių Rytų Prūsijoje. Nuo 1898 iki gyvenimo pabaigos 1944 m. vargondirbys sumeistravo apie 300 įvairaus dydžio instrumentų. Vienu metu jo ceche darbavosi apie 40 meistrų ir pameistrių. Didžiausi Goebelio vargonai buvo pastatyti Karaliaučiaus senamiesčio bažnyčioje (Altstadtkirche) ir miesto salėje (Stadthalle). Nė vieneri vargonai šiame krašte neišliko.

Neišliko ir B. Goebelio sukurti vargonai, gaudę Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje. Įpusėjusią vargonų statybą Klaipėdos Šv. Jokūbo bažnyčioje nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1900-1943 m. Bruno Goebelis ir jo dirbtuvė iš viso įrengė 45 vargonus. Iš jų net 18 instrumentų buvo padirbdinta vien Klaipėdos krašto bažnyčioms.

1928 m. sūnus Hansas Goebelis Kaune buvo atidaręs "Jono Goebelio vargonų dirbtuvę", ji veikė iki 1934 m. Sūnus įrengė vargonus Garliavoje, Varsėdžiuose, Šančiuose, Kaune, Akmenėje, Saločiuose, Kamajuose ir kt.

Iš viso Lietuvos bažnyčiose stovi 18 visiškai arba fragmentiškai išsaugotų Goebelio vargonų. Kelios dešimtys Goebelio instrumentų išliko Lenkijoje. Vokietija turi vienintelius jo vargonus Berlyne, Šv. Mauricijaus bažnyčioje.

Pašaukimas

Ar daug dabartinėje Lietuvoje yra kvalifikuotų vargonų restauruotojų?

Jų nėra daug, nes šis darbas nepastovus, tačiau reikalaujantis nuolatinio atsidavimo - pašaukimo šiam amatui. Be manęs, vargonus restauruoja Algis Stepanauskas ir Gintautas Pilypaitis - Marijapolėje, Panevėžyje - Antanas Šauklys, Vilniuje - Bernardas Termenas, nedideles dirbtuves Palangoje turi Alvydas Šeduikis...

Ar visi mūsų šalies istoriniai vargonai sulaukia deramo dėmesio?

Pažvelgus proporcingai pagal vargonų kiekį, sulaukia nepakankamai dėmesio.

Gimėte ir užaugote Klaipėdoje...

Taip, Simonaitytės g. rajone. Baigiau Eduardo Balsio menų gimnaziją. Jau daugiau nei du dešimtmečius, nuo 1994-ųjų, gyvenu Vilniuje.

Kurioje Klaipėdos krašto bažnyčioje galima išgirsti istorinių vargonų muzikos koncertą per Kalėdas?

Vargonų ir kamerinės muzikos koncertai jau daug metų vyksta bažnyčiose, kuriose yra išlikę patenkinamos būklės istoriniai (XVII - XX a. pr.) vargonai. Datas reikėtų patikrinti tinklalapyje www.vargonai.lt.

Taip pat klaipėdiečiai vargonų muzika gali mėgautis Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, kurioje 2013 m. pastatyti vieni moderniausių Rytų Europoje vargonai...

10-5,a,b.