Deividas Linčas: "Senėjimas - įdomus procesas"

Kino siurrealistas pats filmų nežiūri ir apie kiną nekalba. Užtat mielai propaguoja transcendentinę meditaciją pagal Maharišio Maheš Jogio metodą. "Oskarui" nominuotas JAV režisierius Deividas Linčas (David Lynch), sukūręs tokius niūrius mistiškus filmus kaip "Mėlynas aksomas" ("Blue Velvet"), "Tvin Pykso miestelis" ("Twin Peaks") ir "Malholando kelias" ("Mulholland Drive"), sako: "Mirtis mane baugina tuo, kad tai pernelyg didelė permaina. Tačiau senėjimas - įdomus procesas." Rytoj D. Linčas pasitinka 67-ąjį gimtadienį.

Nemanau, kad žmonės suvokia tokį paprastą faktą, jog gyvenime nėra prasmės. Man regis, dėl to žmonėms baisiai nejauku.

Matėte, kaip šunys žaidžia svetainėje? Atrodo, jie išties jaučia malonumą. Ridena kamuolį, graužia baldus, šnopuoja ir jaučiasi laimingi. Žmonės sugalvoti lygiai taip pat. Mes turėtume būti visiškai laimingi. Nežinau, kodėl nepavyksta.

Mano senelis turėjo gyvenamąjį namą su butukais be virtuvių. Vienas gyventojas išsikepė kiaušinienę ant lygintuvo. Ir kas vakarą nusukdavo mašinos anteną, kad niekas nesulaužytų.Aš jaučiau ore tvyrančią baimę. Ji tapo puikus kuras būsimai ugniai.

Žvelgiu į pasaulį ir visur matau absurdą. Žmonės nepaliaujamai daro keistus dalykus, tokius keistus, kad mes įprantame jų nebepastebėti. Todėl aš mėgstu kavines - ten viskas kaip ant delno.

Kai baigėsi "Tvinpyksas", pajutau liūdesį. Negalėjau prisiversti palikti jo pasaulio. Buvau įsimylėjęs Lorą Palmer su jos prieštaromis: tviskančią paviršiuje ir mirštančią viduje. Norėjau matyti, kaip ji gyvena, juda, kalba.

Cukrus daro mane laimingą ir įkvepia. Sergu sunkia cukraus priklausomybės forma. Vadinu ją "granuliuota laime".

Meditacija - amžių patikrinta technika negatyvą paversti pozityvu. Yra skirtingos tiesos pažinimo pakopos, ir pats giliausias - transcendentinis.

Aš noriu, kad mano filmai būtų vieši, o ne aš.

Neturėtumėte per daug domėtis savo filmų likimu. tai panašu į jūsų vaikų mokyklinį gyvenimą. Turite jiems leisti spręsti patiems, neatsiprašinėti už juos, palaikyti reikalui esant, duoti 10 dolerių ir užriimti savais reikalais.

Kraujo televizijoje buvo visada, bet jis buvo subalansuotas su gėriu. Tada gyvenimas tekėjo lėčiau. O dabar žiniasklaida išpylė ant žmonių tiek, kad šie jau nebepakelia.

Aš nesuprantu politikos. Nesuprantu "abiejų pusių" idėjos. Man atrodo, jog kas nors gero, kaip ir kas nors blogo, turi būti kiekvienoje iš pusių. Ir nors visada yra vidurys, į jį kažkaip nekreipiama dėmesio. Sunku tai stebėti - toks jausmas, kad mes nejudame pirmyn.

Vienintelis rašytojas, su kuriuo jaučiu giminingą ryšį, yra Kafka. Aš tikrai jį įkertu. Jeigu jis būtų parašęs detektyvinį scenarijų, mielai sukurčiau filmą.

Mums atrodo, kad su amžiumi imame suprasti dėsningumus, bet iš tikrųjų tik prarandame vaizduotę. Būdamas vaikas aš suvokiau pasaulį kaip stebuklą.

Norėčiau būti tikru vienuoliu. Bet aš turiu silpnybių, ir jos verčia mane skristi į ugnį.