Danny de Vito: "Laiminga santuoka - tai laukinis seksas ir geras miegas"

Aš - italas, mano žmona - žydė, o gyvename mudu Los Andžele, taigi mūsų šeima švenčia visas šventes, taip pat ir Kalėdas.

Ar tiesa, kad savo karjerą jūs pradėjote kaip kirpėjas - padėjote seseriai Anželai, paskui nusprendėte tapti vizažistu?

Padėdamas savo seseriai jos grožio salone, greitai supratau, kad galiu uždirbti daugiau, jeigu vietoje žirklių pasirinksiu teptuką. Laikraštyje pamačiau reklamą, kviečiančią mokytis grimavimo meno Niujorko dramos akademijoje. Nuvažiavau ten (De Vitas gimė ir gyveno Niū Džersyje, Ešberi-parko rajone. - Aut. past.) ir įstojau į akademiją, kurioje turėjau lankyti ir aktoriaus meistriškumo kursus... Galų gale pasakiau seseriai, kad Niujorke tapau ne grimuotoju, o aktoriumi.

Baigęs akademiją, 1966 m., radau darbą Konektikute, Judžino O'Nilo centro vasaros teatre. Ten pirmą kartą susitikau su Maiklu Daglu. Tuo metu jis buvo hipis su motociklu, ir mes greitai susidraugavome.

Jūsų draugystė davė vaisių - kartu sukūrėte keletą nepamirštamų filmų: "Skrydis virš gegutės lizdo", "Romanas su brangakmeniu", "Nilo perlas" ...

Aš pažįstu Maikį 40 metų ir jo atžvilgiu esu nusiteikęs labai šiltai. Dirbti su juo - malonumas. Jis - savas bičas.

O su savo kraštiečiu Džeku Nikolsonu susitikdavote Niujorke?

Ne, bet mano pusseserė draugavo su jo seseria, ir aš buvau daug prisiklausęs apie įspūdingą jaunuolį, kuris išvažiavo į Los Andželą tapti aktoriumi. Kai aš gavau vaidmenį "Skrydyje virš gegutės lizdo", į kurį mane pakvietė Daglas, pirmą kartą susitikau su Nikolsonu. Bet nesakiau jam, kad irgi esu kilęs iš Džersio. Po kokių penkių dienų jis, išvydęs mane, sušuko: "Juk tu iš Ešberi-parko!"

Jums patiko vaidinti teatre Konektikute?

Taip, bet aš visą laiką galvojau apie kiną. Išskridau į Los Andželą, pragyvenau Holivude dvejus metus taip ir negavęs nė vieno vaidmens, nors nuolat vaikščiojau į kino bandymus, o naktimis dirbau sargu.

Ar tiesa, kad vienas Holivudo agentas jums pasakė, jog esate nepakankamai aukštas, kad galėtumėte vaidinti kine (De Vito ūgis - 1,52 cm. - Aut. past.)?

Tai buvo per vieno filmo atranką. Jis pasakė, kad aš niekada negalėsiu vaidinti kine, nors matė mane pirmą kartą ir visiškai nenutuokė, ko esu vertas. Idiotas!

Bet dabar tai jūs pakeitėte Holivudo požiūrį į mažaūgius žmones...

Na, taip, kas gi kitas tai turėjo padaryti!

Ar tiesa, kad Maiklas Daglas ir Ketlina Terner graužė vienas kitą filmavimo aikštelėje lygiai taip pat, kaip jūsų filmo "Rouzų šeimos karas" herojai?

Ne, tai žurnalistų pramanas.

Daglo herojus užmušė savo žmonos Barbaros numylėtą katę, o ši nugalabijo jo šunį ir dar pamaitino vyrą jo paštetu. Ar tai ir yra juodasis humoras?

Taip, viską, ko nepavadinsi šviesiu humoru, aš laikau juodu.

Ar jums teko kada nors girdėti baisesnę istoriją, nei papasakota "Rouzų šeimos kare?"

Kartą per radiją girdėjau, kad viena moteris užpylė dažų ant savo vyro ferario benzino bako. Paskui dar girdėjau, kad moteris iš Pikaso paveikslo, priklausiusio jos draugui, išpjovė nosį. Pagal analogiją mano filme Daglo herojus nupjauna Barbaros batelių kulniukus.

Po šio filmo jūs tikriausiai Holivude tapote skyrybų ekspertu. Ar kreipėsi į jus patarimo Britnė Spyrs, kurios vyras grasino paviešinsiąs šeimyninius pornografinius epizodus?

Ne, nesikreipė. Kaip sako vienas "Karų" herojus, "nėra nieko blogiau už civilizuotas skyrybas". Tai panašu į tiesą.

Sausio mėnesį jūs su žmona aktore Rėja Perlman minėsite sidabrines vedybų sukaktuves. Kokia jūsų santykių ilgaamžiškumo paslaptis?

Laukinis seksas ir geras miegas, - juokiasi. - Rėja gyveno Brukline ir praėjus dviem savaitėms po mūsų susitikimo atsikraustė į mudviejų su Daglu butą, kurį nuomojomės Manhetene. Aš iki šiol manau, kad jai labiau patiko mano adresas nei aš pats. Suprantate, ką turiu galvoje? - juokiasi. - Mes su Maikiu už būstą mokėjome po 75 dolerius kas mėnesį. Netrukus jis persikėlė į Kaliforniją, nes gavo vaidmenį televizijos šou "San Francisko gatvės". Bet ir toliau siųsdavo mokestį už butą. Aš jo ilgėjausi: jis klasiškai skalbdavo mūsų baltinius.

Jūs prodiusavote filmą "Pagauti neūžaugą", kuriame vaidinote kartu su Džonu Travolta. Ar jis nudžiugo gavęs jūsų kvietimą dalyvauti tame projekte?

Ne, jis nenoromis vaidino tą vaidmenį. Prieš "Kvailį" aš prodiusavau "Bulvarinį skaitalą", todėl labai norėjau įtraukti Travoltą į kitą savo projektą. Travolta, kaip žinoma, yra scientologas, tad jis pakvietė mane, taip pat režisierių Barį Zonenfeldą bei Skotą Frenką į scientologijos centrą Holivudo bulvare ir mes gerai papietavome.

Pietaujant į restoraną užėjo dainininkas Plačidas Domingas su dviem palydovais. Aš jį apkabinau ir prisipažinau, kad juo žaviuosi. Jis atsakė, kad džiaugiasi netikėtu mūsų susitikimu. Paskui jau mašinoje aš pasakiau Bariui, esą nežinojau, jog Domingas - scientologas. Į tai Baris atsakė, kad Domingas tikriausiai tą patį galvoja apie mane.

Kalbama, kad jūs per Kalifornijos gubernatoriaus rinkimus palaikėte Arnoldą Švarcenegerį, su kuriuos esate vaidinęs ne viename filme?

Mes iki šiol draugai, nors bendraujame ne taip dažnai kaip anksčiau, - dabar jis labai užsiėmęs. Bet aš jam rašau elektroninius laiškus, kai man nepatinka tai, ką jis daro. Manau, jis užėmė gerą centro poziciją, nors ir palaiko neteisingą prezidentą, kuris, kaip mes visi žinome, - viena didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų klaidų.

Kodėl Švarcenegeris-Terminatorius nutarė vaidinti su jumis "Dvyniuose"?

Jis visada buvo eksperimentuotojas, o tada jam buvo pabodę veiksmo filmai. Aš nesistebiu, kad režisieriai atskleidė jo komedinį talentą: Arnoldas visada mėgo juoktis, taip pat ir iš savęs.

Daugelis aktorių - prietaringi. Jūs turite talismaną?

Mano talismanai - mobilusis ir nosinė.

Iš užsienio spaudos