Dalia Grikšaitė: "Laimė - tai ne pasiekti tikslai, o pats kelias jų link"
Gimtadienio išvakarėse pašnekinome Dalią ir paprašėme atsakyti į tradicinės jubiliato anketos klausimus.
PRISISTATYMAS. Esu žurnalistė, nors tai tarsi jau ir praeitas etapas, viešųjų ryšių specialistė, renginių organizatorė. Ūgis - 180 cm. Norėčiau sverti 2 kilogramais mažiau. Avalynė - didelė, plaukų spalva - "Lietuvos pilkoji", akys - žydros.
APIE GIMTADIENIUS. Švęsdama juos nejaučiu jokio streso. Kai lauki 30-mečio, arba 40-mečio, sugeri iš aplinkos kažkokias baimes - kas dabar bus? Bet prieš tas baimes reikia gerai atšvęsti. Tada supranti, kad pasaulio pabaiga neįvyko, džiaugiesi tuo ir gyveni toliau.
APIE DOVANAS. Labiausiai įsiminė, kai gimtadienio proga "Vakarų ekspreso" kolektyvas man padovanojo gyvą paršelį, kuris vėliau užaugo tėvų tvarte ir sulaukė pilnametystės. Kad ir kaip baisiai skambėtų, galų gale dovana buvo papjauta ir suvalgyta.
APIE NAMŲ RUOŠĄ. Labiausiai nepatinka gaminti maistą ir po to plauti puodus.
APIE SVEČIUS. Labai myliu svečius, kurie patys viską atsineša. Esu bloga šeimininkė. Nesu kulinarė. Mintys, kaip gerai galėjau pavaišinti, ateina į galvą jau po to, kai svečiai išeina.
APIE MAISTĄ. Mėgstu Viduržemio jūros regiono patiekalus - žuvį, makaronus, daržoves.
APIE ŠALDYTUVĄ. Esu gimusi Žiurkės metais, todėl jame privalo būti sūrio.
APIE SALDUMYNUS. Man tai yra gėris, kuriam aš bandau atsispirti. Bet man tai nepavyksta. Kažkur skaičiau, kad reikia gerti chromo tabletes, kurios atseit slopina saldumynų poreikį. Nusipirkau, geriu. Vaistininkė klausia, na, kaip? Sakau - gerai, ir chromą geriu, ir saldumynus valgau.
APIE AŠARAS. Paskutinį kartą apsiverkiau visai neseniai. Kai dukrytei Augustei sukako 6 mėnesiai, nuėjom pas gydytoją, kuri paklausė, ar vaikas jau stovi. Sakau, dar ne, dar tinginiauja. Kitą dieną girdžiu, kad ant žemės nukrito čiulptukas. Įeinu į kambarį - matau stovinčią dukrytę. Ašaros pasipylė kaip pupos.
APIE RŪKYMĄ. Ačiū motinystei, pakeitusiai įpročius, nes dabar jau neberūkau.
APIE RELIKVIJAS. Esu išsaugojusi seną albumą, kuriame yra likęs tėčio mamai sukurtas eilėraštis. Apie išdykėlę Ireną. Jaučiu sąžinės priekaištą, kad tą eilėraštį turiu perrašyti, ir vis nėra kada...
BROLIAI IR SESERYS. Turiu dvi seseris - Onutę, Valeriją - ir brolį Vaclovą. Jie yra už mane stipriai vyresni ir aš, galima sakyti, augau jau su jų vaikais.
APIE ŽEMAIČIAVIMĄ. Kai parvažiuoju į Vėžaičius, iš kur esu kilusi, pereinu prie žemaičių kalbos.
VAIKYSTĖS SVAJONĖS. Vis erzindavau tėvus, nes nesvajojau būti kolūkio buhalterė arba medicinos punkto felčerė. Svaigau apie žurnalistės, aktorės karjerą, lietuvių kalbą ir režisūrą.
APIE ENERGIJĄ. Kai baigiamojoje klasėje muzikos mokytoja prasitarė, kad žino, kas visas "šitas baikas" organizuoja klasėje, tai aš tada supratau, kad nebuvau pati ramiausia mokinė. Mokykloje buvau atsakinga už "kultmasinį" sektorių.
APIE PRAVARDES. Prilipusios pravardės neturėjau. Vienas klasiokas dėl pavardės vadindavo "Grikių koše", paskui jau buvo ir "Dalkinas", "Dalužė", "Daliukas".
APIE "ŽVAIGŽDES". Jaunystėje patiko Ala Pugačiova, tokia su chuligano dvasia. O aktorius Juozas Kisielius atrodė pats gražiausias vyras pasaulyje. Ir kartą aš, dar vaikas, jį buvau sutikusi Vėžaičiuose. Vos ne apalpau.
APIE FILMUS. Nepranokstamas savo grožiu yra filmas "Forestas Gampas", kurį galėčiau žiūrėti ir žiūrėti.
POPULIARIAUSIA SENTENCIJA. Kaip gera gyventi!
APIE GROŽĮ. Gražiausia spalva - mėlyna, medis - kaštonas, gėlės visos gražios, metų laikas - pavasaris.
PIRMOJI DARBOVIETĖ. Kai į Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybę neįstojau, atvažiavau į Klaipėdą ieškoti darbo. Taip patekau į "Vakarų ekspreso" redakciją. Vėliau jau Klaipėdos universitete baigiau politologiją. Pirmiausia, ką pamačiau atėjusi į tuometinę redakciją - labai prirūkytą kabinetą. Tik kai dūmai korespondentų kambaryje šiek tiek prasisklaidė, pamačiau Ziabkutį (Alvydą Ziabkų).
APIE PERLIUKUS. Kai mane, dar nepatyrusią žurnalistę, įmetė į miesto Tarybos posėdžius, rinkdavau "perliukus", juokingiausius politikų pasisakymus, sentencijas. Ilgainiui, tik kas nors ką nors lepteldavo, gal trečdalis miesto Tarybos narių atsisukdavo į mane ir rodydavo - rašyk. Po to visi laikraštyje savęs ieškodavo.
APIE PAŠNEKOVUS. Pamenu, kalbinau prostitutę, jos pradedantįjį sutenerį. Ji dejavo, kaip ją lanko policininkai ir vietoj duoklės pasiima natūra. Kalbinau ŽIV sergantį asmenį. Kalbėjausi su mirti nuteistu asmeniu. Iš darbo televizijoje patirties žinau, kad geriausi pašnekovai tie, kurie atsako dviem trim sakiniais. Tada yra "rojus".
KELIONĖS. Man patinka keliauti ne su turistinėmis grupėmis. Paskutinė kelionė pranoko visus lūkesčius. Turėjau svajonę kada nors pamatyti žydinčių saulėgrąžų lauką. Per vienus Naujuosius aš savęs paklausiau: "Kodėl nieko nedarau, kad ją įgyvendinčiau?" Pasakiau garsiai, atsirado trys kompanionės ir mes išskridome į Italiją. Toskanoje radome tą saulėgrąžų lauką, įsiamžinome, išsidūkome ir grįžome namo.
APIE ATSIPALAIDAVIMĄ. Man labiausiai patinka atsipalaiduoti aerobikos salėje - išsidraskyti, išsišokti, išsivalyti mintis.
LAIMINGAS SKAIČIUS. Kažkodėl visą laiką laikausi įsikabinusi į penketą. Gal kad klasės dienyne buvau penktasis numeris.
APIE SAPNUS. Sapnuoju įvairius sapnus, kartais vos ne trilerius, bet pabudusi mažai ką atsimenu.
APIE LAIMĘ. Manau, kad esu laiminga. O laimė tai yra ne pasiekti tikslai, o pats kelias jų link.
APIE PINIGUS. Jie yra geras dalykas, padedantis gyventi ir leidžiantis įgyvendinti savo sumanymus bei svajones. Prabanga man nėra svarbi, bet mėgstu ir vertinu kokybę.
APIE AUTOMOBILĮ. Šiuo metu vairuoju hibridinį "Lexus". Prieš tai džiaugiausi nediduku mersedesu.
APIE KITUS PRIE VAIRO. Labiausiai nepatinka pikti vairuotojai. Kai aš pamatau piktus gestus, dažniausiai jiems nusiunčiu oro bučinį.
APIE SAVYBES. Labai nepatinka, kai žmonės meluoja ir veidmainiauja. Patinka natūralūs, paprasti žmonės.
DIDŽIAUSI IŠŠŪKIAI. Įsiminė "pučo" metai, budėjimas prie Girulių televizijos bokšto. Teko pajusti baimę, kad tuoj prasidės kruvini įvykiai. Iššūkis buvo ir darbo redakcijoje pradžia, ir momentas, kai likus 4 mėnesiams iki renginio tapau Jūros šventės kūrybos vadove, kai perėmėm lygiai nulį idėjų ir pinigų. Reikėjo surengti didžiausią miesto renginį, ir jis gerai nuskambėjo.
APIE SAVIKRITIKĄ. Esu pati sau didžiausias teisėjas ir kritikas. Dažnai graužiu save dėl menkiausios klaidos. Norėčiau būti lėtesnė savo apsukomis, mintimis. Daugiau apgalvoti žodžius prieš pasakant, kad liežuvis nepridarytų tiek problemų. Norėčiau būti mažiau impulsyvi.
APIE AUGINTINIUS. Gyvenant kaime visada supo katinai, mieste taip pat teko turėti katę Belą Murmulaitę. Ji buvo žmogaus proto katė, nes visada atrodė, kad su šiuo gyvūnu galima pasikalbėti. Žinoma, ji savo kalba, aš - savo... Bet mes susikalbėdavom.
APIE KLAIPĖDĄ. Gražiausios vietos yra Danės krantinė ir Skulptūrų parkas, kuris yra apleistas ir man dėl jo skauda širdį.
APIE LAIKĄ. Atsitiktinai atsiverčiau knygos "Bridžitos Džons dienoraštis" trečiąją dalį ir radau tokią frazę: "36 metai - pats geriausias moterų amžius, dėl to daugelis moterų jo laikosi įsikibusios iki pat senatvės." Vien dėl šios citatos nusipirkau šią knygą.
APIE ATEITĮ. Nemėgstu kapstytis po praeitį ir galvoti, kas galėjo būti ne taip. Visą laiką dairausi į ateitį, juk ten laukia geriausi darbai...
Kalbino Gintaras TOMKUS
Rašyti komentarą