Coco Chanel, savo likimo šeimininkė

Ji mėgo paprastą maistą, pasivaikščiojimus, patogią, judesių nevaržančią aprangą ir sportinę avalynę. Paprastumas jai buvo geros kokybės rodiklis - ir drabužių, ir gyvenimo.

Vienu iš šio paprastumo siekio atributų Chanel laikė žirkles, kurias nešiojosi su savimi: "Aš paprastinu, visą laiką nukerpu, kas nereikalinga".

Laisvė yra natūrali

"Reikia, kad drabužis leistų judėti. Pasilenkti. Žaisti golfą. Vilkint gerai pasiūtą suknelę galima šokti ir netgi jodinėti."

Ji pasiūlė moterims trikotažą (iš jo iki tol gamino tik vyriškus baltinius), trumpas šukuosenas, rankinę permetė petį - išlaisvino iš sudėtingų, varžančių konstrukcijų.

Jos siekis sukonstruoti rankoves taip, kad būtų galima laisvai judinti rankas, buvo kur kas daugiau negu profesinė užduotis: tai buvo protestas prieš dirbtinumą ir dekoratyvumo beprasmiškumą, kuris kirtosi su blaiviu protu.

Dirbti, kad gyventum

"Aš - bitė, gimusi po Liūto ženklu", - sakė Chanel.

Jos stulbinamas darbštumas buvo savybė, dėl kurios jai atleisdavo viską: jos kategoriškumą, reiklumą, sunkų charakterį. Ji teigė, kad darbas padeda moteriai palaikyti gerą formą: "Tik darbas mums įkvepia dvasią. O dvasia savo ruožtu rūpinasi kūnu."

Ji nepripažino samdomų dizainerių savo mados namams ir dirbo su savo modeliais iki galo. Paskutinę savo kolekciją sukūrė būdama 87 metų.

Nuo 1983 m. Chanel mados namams vadovauja Karl Lagerfeld.

Daryk, ką mėgsti

Ji klausė širdies balso ir profesijoje, ir asmeniniame gyvenime. Paklausta apie jos pritrenkiamą intuiciją, sakė: "Aš visada savęs klausiu: pasakyk sąžiningai, ar tu tai vilkėtum?"

Turėk savo nuomonę

Laisvės nuo socialinių stereotipų reikalavo jos maištingas charakteris. Bet kokie statuso atributai kėlė Šanel protestą. Būtent ji įvedė į madą dirbtines brangenybes, tiksliau - meistriškai sumaišė natūralius ir dirbtinius akmenis.

"Papuošalai - tai ne daugiau nei dekoratyvinis elementas, kostiumo detalė, o ne padėtis, kuri nešiojama ant kaklo ir kurią prireikus galima parduoti", - sakė legendinė moteris. Tačiau jos laisvės siekis turėjo ir asketizmo atspalvį, griežtą savicenzūrą, kuri būdinga visiems perfekcionistams, - kai vienintelis (ir pats griežčiausias) teisėjas esi pats sau.

Parengė Olga Beleičeva