Broliai Lavrinovičiai – apie lietuvių sirgalius Londone, ateitį aikštėje ir tikrąjį ūgį

Įžymieji broliai organizuoja tiesiogines transliacijas, kurių metu demonstruoja įvairius treniruočių pratimus, kelia šmaikščius vaizdo klipus į sparčiai Lietuvoje išpopuliarėjusį socialinį tinklą „TikTok“ ar tiesioginių transliacijų metu kalbina kitas Lietuvos krepšinio žvaigždes.

40-mečiai broliai nesuka galvos ir dėl ateities krepšinio aikštėje. 2019–2020 m. sezoną Kšištofas ir Darjušas netikėtai daugeliui Lietuvos gerbėjų pradėjo Londono „City Royals“ krepšinio klube Didžiojoje Britanijoje.

Londone kiekvienose rungtynėse krepšininkų porą pasitikdavo šimtai mūsų lietuvių, gyvenančių Londone ir jo apylinkėse. Nors klubas su Europos granduose žaidusiais Lavrinovičiais siejo nemažas ambicijas, komanda jau 2019–2020 m. sezono viduryje paskelbė apie finansinius sunkumus ir nustojo egzistavusi.

Be krepšinio likti nenorėję broliai 2019–2020 m. sezoną pratęsė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujančiame Šakių „Vyčio“ klube.

Antrajame Lietuvos krepšinio divizione Kšištofas ir Darjušas sužaidė po vienuolika rungtynių ir su klubu taikėsi į lygos finalo ketvertą, tačiau tokius tikslus sujaukė koronaviruso pandemija, anksčiau laiko nutraukusi „Vyčio“ sezoną.

Abu krepšininkai, bendraudami su LRT feisbuke transliuojama laida „Pakalbam apie sportą“, papasakojo apie savo karantino metu atliekamas veiklas, permainingą sezoną, komercinius bei ateities tikslus.

– Karantino metu profesionalūs sportininkai ilgą laiką galėjo treniruotis tik namų sąlygomis. Kaip jūs išnaudojote šį laiką?

Darjušas: – Šiuo metu gyvename ir sportuojame vasaros režimu. Turime ir vaikus, žaidžiančius krepšinį, kuriuos jau reikia mums vytis. Turime šiokį tokį treniruoklių kambarį. Esame savo sodyboje įsirengę visą treniruočių zoną, kad laisvu laiku galėtume pasportuoti.

Kšištofas: – Palaikome formą ir norime būti aktyvūs. Nenorime gulėti ant lovos, tad tikriausiai reiškia, kad dar nesenstame. Aišku, iš išvaizdos senėjimas matosi, fiziologijos neapgausi.

Niekada neplanuojame, kas bus toliau. Savo pagrindinę karjeros dalį jau atžaidėme ir baigėme. Aišku, kad žaisime krepšinį, bet dar neaišku, kokiame lygyje. Vis tiek judėsime. Mums jau nebereikia išgyventi dėl to.

– Galima suprasti, kad krepšinis jums toliau lieka vienu iš gyvenimo malonumų?

Darjušas: – Taip, galima sakyti, kad krepšinis mums yra malonumas. Nėra taip, kad nuėję į aikštę tiesiog jaučiame meilę sportui. Jeigu žaidžiame, atiduodame save visu šimtu procentų. Čia yra profesionalumo išraiška.

Kšištofas: – Mes dar randame motyvacijos žaisti krepšinį.

Darjušas: – Ilgai svarstėme dėl Londono klubo pasiūlymą. Sprendimas nebuvo lengvas. Mums paskambinęs komandos atstovas siūlė atskristi į Londoną ir ten praleisti visą sezoną. Mums siūlė apgyvendinimą ir visas kitas normalias kontrakto sąlygas, tačiau iškart atsisakėme, nes turime reikalų Lietuvoje.

Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai / Klubo nuotr.

Visgi jiems pokštaudami pasiūlėme, kad galime savaitgaliais atskristi į rungtynes ir po jų vėl grįžti į Lietuvą. Norėjome mandagiai atsikratyti pasiūlymo. Tiesa, jau kitą dieną Londono ekipos vadovai paskambino ir sutiko su tokiomis sąlygomis. Nežinau, kas ten vėliau tiksliai atsisako tarpo komandos savininkų ir vadovybės.

Kšištofas: – Kaip tai kas? Baigėsi pinigai.

– Londone jus pasitikdavo minios lietuvių krepšinio sirgalių. Koks buvo jausmas tribūnose turėti tokį užnugarį?

Darjušas: – Jausmas buvo įspūdingas žaisti prieš tokius gerbėjus. Lietuvoje sirgaliai palaiko komandos, o Londone žmonės su plakatais ateidavo palaikyti mūsų. Matėme Lietuvos vėliavas, marškinėlius. Norime dar kartą padėkoti visiems Londono lietuviams, nes atmosfera būdavo fantastiška.

– Sezono eigoje persikėlėte į Šakių „Vyčio“ klubą. Kaip pavyko įsilieti į šią komandą?

Kšištofas: – Vieni mus priėmė gerai, kiti – su baime, nes, matyt, bijojo dėl savo žaidimo laiko. Kaip bebūtų, kolektyvas buvo labai geras. Turėjome potencialo ir galėjome kovoti dėl aukščiausios pozicijos. Norėjome būti finale. Sezonas baigėsi anksti ir jame galėjome nuveikti kur kas daugiau.

Kšištofas Lavrinovičius / BNS nuotr.

– Iš jūsų kalbų galima suprasti, kad neatsisakytumėte plano ir kitą sezoną rungtyniauti Šakiuose?

Darjušas: – Be abejo neatmestume minties sugrįžti į Šakių „Vytį“. Viskas priklausys nuo to, kiek ilgai užtruks visa ši situacija su koronaviruso pandemija. Žiūrėsime, koks bus NKL čempionato pajėgumas.

Nėra aišku, kokios bus komandų pajamos. Situacija gali apsiversti aukštyn kojomis. Jeigu anksčiau atrodė, kad pinigai, skiriami krepšiniui, yra nedideli, po pandemijos gali atrodyti visiškai kitaip.

Kštištofas: – Jau būtų gerai, jeigu sezonas prasidėtų laiku.

Darjušas: – Yra daug lygų, kurių klubai nori keliauti į žemesnius divizionus. Yra mažinimu komandų biudžetai. Kitiems klubams gresia išnykimas. Viskas priklausys nuo komandos vadovų ir savininkų tikslų.

– Esate rungtyniavę tokiose koronaviruso paveiktose valstybėse kaip Italija ir Ispanija. Kokias girdite istorijas iš savo bičiulių, gyvenančių šiose šalyse?

Kšištofas: – Turime daug draugų iš koronaviruso paveiktų valstybių, kurie sakė, kad pirmąją savaitę dar niekas nesitikėjo, kad pasekmės gali būti tokios skaudžios. Visi tai priėmė juokaudami, iki kol neprasidėjo viruso protrūkis.

Panaši situacija buvo ir Lietuvoje, bet kitose valstybėse atsakomybę reikės nešti ilgesnį laiką. Tie žmonės, kurie galvoja, kad gali užsikrėsti virusu, tikrai laikysis karantino taisyklių.

Broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai / E. Blaževič/LRT nuotr.

Darjušas: – Krepšinio srityje niekas nieko negali pasakyti. Kalbėjau su Emilijos Redžo klubo, kuriame žaidėme su broliu, atstovais ir situacija aiški – viskas priklausys nuo būsimos miesto ir rėmėjų paramos. Dalis žaidėjų išvažiavo, kiti – pabėgo, dar vieni – bando nutraukti sutartis. Ten atvažiuoja daug legionierių.

Dabar daug darbo turės teisininkai. Bus bylų, nes tiek žaidėjams, tiek klubų vadovybei nepavyks pasiekti susitarimo.

– Praėjusių metų pabaigoje dalyvavote dvynių festivalyje Kinijoje. Ar vis dar planuojate toliau megzti ryšius su Kinijos rinka?

Kšištofas: – Buvome nedideliame Kinijos miestelyje, kuriame gyvena apie pusė milijono žmonių (šypsosi – LRT.lt). Mums pasitiko vietinė televizija, viskas tikrai buvo aukštame lygyje. Norime bandyti patekti į didesnius Kinijos miestus. Norime populiarinti savo prekės ženklą.

Darjušas: – Turėjome suplanuotas keliones į Kiniją pavasariui ir vasarai. Turėjome dalyvauti įvairiuose renginiuose. Aišku, šituos planus reikia atidėti į ateitį. Norime reklamuotis kaip aukščiausi dvyniai.

Broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai / E. Blaževič/LRT nuotr.

– Dar visai neseniai siekėte mesti iššūkį NBA rungtyniaujantiems broliams dvyniams Brookui ir Robinui Lopezams bei tapti aukščiausiais pasaulyje dvyniais. Ar tikslus jūsų ūgis yra 212 cm (Darjušo) ir 210 cm (Kšištofo)?

Darjušas: – Tokia informacija yra skelbiama nuo to, kai mums buvo 16 metų.

Kšištofas: – Dvi dienas iš eilės matavomės po tris kartus: ryte, per pietus ir vakare. Buvo šeši matavimai.

Darjušas: – Mūsų ūgių vidurkis gavosi toks: mano vidurkis – 213,3 cm, o brolio – 211,5 cm. Žmonės nežino mūsų tikrų ūgių, todėl norime sąžiningai pasimatuoti su broliais Lopezais, kad galėtume pasilyginti ūgiais.

- Jūsų atžalos, kaip ir jūs, siekia būti krepšininkais. Ar duodate daug patarimų savo vaikams, ar stengiatės nesikišti į jų krepšinio reikalus?

Kšištofas: – Nežinau, kaip brolis, bet aš stengiuosi nelįsti į mano vaikų treniruočių darbą Vilniaus krepšinio mokykloje. Patarimus savo vaikams duodu vasaros metu, kai nevyksta sezono kovos.

Galiu patarti, kad be darbo nepasieksi nieko. Šiuolaikiniame krepšinyje žaidėjas turi būti fiziškai stiprus bei turėti talentą. Karantino metu papasakojame vaikams apie judesius krepšinio aikštėje. Liepiame daryti atsispaudimus.