Bedarbis: "Dirbti kaip arklys gali tik asilas"

Viešai badauti žadėjęs, kad "išsimuštų" socialinę pašalpą, klaipėdietis Vytautas Tamašauskas sulaukė siūlymo dirbti pas ūkininkus, tačiau juo nepasinaudojo. "Tai tikrai ne mano pašaukimas", - šitaip žurnalistams savo apsisprendimą argumentavo 40-metis. V. Tamašausko pavyzdys puikiai iliustruoja situaciją Lietuvoje - daugelis, užuot užsidirbę patys pragyvenimui, renkasi mokesčių mokėtojų išlaikytinio dalią, o energiją išeikvoja kaltindami kitus dėl blogo gyvenimo.

Penkios Lietuvos savivaldybės dalyvauja trejus metus truksiančiame eksperimente ir joms leista pačioms spręsti, kam mokėti socialines pašalpas, o sutaupytas lėšas leidžiama panaudoti kitoms miestiečių reikmėms. Tam, kad būtų patikrinta, ar paramos gavėjai nepiktnaudžiauja esama situacija, įtraukiami ir bendruomenės nariai.

Teigiama, kad po patikrinimų pašalpų netenka kas trečias jų prašytojas. Kadangi neteisėti atvejai visose eksperimente dalyvaujančiose savivaldybėse panašūs, manoma, kad tokia pat situacija gali būti ir kituose miestuose. Ne išimtis - ir Klaipėda.

Labai norėjo darbo

Vasario mėnesį į "Vakarų ekspresą" kreipėsi klaipėdietis Vytautas Tamašauskas. Jis tikino, jog rengiasi pradėti viešą badavimo akciją ir šitaip esą priminti žmonėms, kad dabartinė sistema sunaikina tuos, kurie neturi pinigų.

Vasario 18 dieną išspausdintas straipsnis "Viešai badausiu, nes labai noriu valgyti" sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Interneto portale www.VE.lt komentatoriai, susiskirstę į dvi stovyklas, aršiai diskutavo, ar Vytautas gyvena teisingai, ar ne.

"Tinginys tas Vytautas, ir viskas. Tokiam duoti gerai į kuprą ir į darbą varyti", - tokios nuomonės laikėsi ne vienas internautas.

Tačiau atsirado ir tokių, kurie panoro pagelbėti badaujančiam vyriškiui išsikapstyti iš esamos padėties. Klaipėdietė Irena kreipėsi į "Vakarų ekspreso" redakciją ir paprašė padėti susisiekti su Vytautu, nes turinti darbo pasiūlymą - pagelbėti prie Priekulės ūkiškai gyvenančiai draugei.

"Žmogus turės ir kur gyventi, ir bus pamaitintas, ir šiek tiek pinigėlių užsidirbs už pagalbą ūkyje", - siūlė Irena.

Išgirdęs šią malonią žinią iš pradžių Vytautas susidomėjo ir pradėjo derinti įsidarbinimo galimybes. Tačiau po kelių savaičių Irena redakcijai pranešė, kad Vytautas dingo kaip į vandenį taip ir nepabandęs dirbti.

Tapo išminčiumi

Elektroniniu paštu susisiekus su badaujančiu bedarbiu ir gavus jo atsakymą teko nemaloniai nustebti.

"Na, dėl darbo su gyvuliais aš abejoju. Tai - tikrai ne mano pašaukimas. Mano gyvenimo būdas ir susiformavę įpročiai - tikrai ne valstiečio tipažas. Dirbti pas ūkininką - tai faktiškai 24 valandos reguliuojamo gyvenimo. Jei atsimenat, sakiau, kad einu jogos keliu ir vienas iš pagrindinių principų, kurių laikausi - tai mąstymo ir veiklos laisvė. Jeigu būčiau pigiai pasamdytas samdinys, ar galėčiau laisvai disponuoti savo gyvenimu? Jogos filosofijos mokslas sako, kad žmogus, kuris nuo ryto iki vakaro sunkiai dirba kaip darbinis arklys vien tam, kad pramistų, iš tikrųjų yra kvailas kaip asilas", - parašė Vytautas elektroniniame laiške.

IŠRANKUS? Valdžios nuskriaustuoju save įvardijęs keturiasdešimtmetis Vytautas Tamašauskas vos tik "išsimušęs" socialinę pašalpą pradėjo filosofuoti, kad bet koks darbas jam netinka.

"Pažiūrėkim, kaip gyvena eilinis žmogelis - jis nuo ryto iki vakaro sunkiai dirba, kad uždirbtų butui, namui ir mašinai. Kai atsiranda butas, reikia dar sunkiau dirbti, kad jį išlaikytum", - savo filosofiją dėstė Vytautas.

Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo požiūrį į gyvenimą, tačiau kai šitaip mąstantis žmogus deda į šuns dienas valdžią ir socialinius darbuotojus, esą jie tik skriaudžia tuos, kurie neturi pinigų, iškyla tik vienas klausimas - o iš kur reikia gauti pinigų, jei nenori dirbti?

Gudrių - pilna

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotam bandomajam piniginės socialinės paramos teikimo projektui įsibėgėjant, keturiose iš penkių jame dalyvaujančių savivaldybių sumažėjo tiek socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tiek ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti", - pastebi SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.

Teigiama, kad Šilalės rajono savivaldybėje gavėjų sumažėjo 32,9 proc., lėšų - 38,4 proc., Akmenės rajono savivaldybėje gavėjų sumažėjo 21,4 proc., lėšų - 26,3 proc., kitose savivaldybėse - gavėjų ir lėšų sumažėjo apie 10 proc.

ŠALTINIAI. Mintis, kad pinigus reikia užsidirbti įtikina ne visus, daugelis žino ir kitokių būdų iš kur jų gauti.

Daugelyje savivaldybių nustatyti neteisėtus atvejus padeda patys bendruomenės nariai, nes jie vieni kitus puikiai pažįsta, mato, kam iš tikrųjų reikia paramos, o kam ne.

Savivaldybės suinteresuotos griežčiau tikrinti, ar paskirta pašalpa tikrai reikalinga žmogui, nes pagal naująjį įstatymą sutaupytų pinigų nereikės grąžinti į valstybės biudžetą - jie liks viešiesiems poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, Akmenė planuoja, kad šiemet tai bus apie 4 mln. litų.

Bandomasis projektas su savivaldybėmis bus vykdomas trejus metus, t. y. 2012-2014 metais. Įvertinus projekte dalyvavusių savivaldybių patirtį, bus apsispręsta dėl vienodo paramos teikimo modelio visose savivaldybėse.

Didiesiems patikrinti sunkiau

Pasiteiravus, ar šiame eksperimente nenorėjo dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tikino, kad didiesiems miestams tai būtų per daug sudėtinga užduotis.

"Mes turime labai daug paramos gavėjų, o darbuotojų vos keletą, tad visus patikrinti neužtektų žmogiškų resursų. Visgi tokie patikrinimai vyksta penktadieniais po pietų", - komentavo A. Liesytė, tačiau negalėjo pasakyti, kokių pažeidimų pavyksta užfiksuoti specialistams.

Vedėjos duomenimis, 2011 metais socialinę pašalpą iš valstybės biudžeto gavo 12,7 tūkst. klaipėdiečių - jiems išmokėta per 18,5 mln. Lt. Dar 6 milijonai iš valstybės biudžeto buvo skirti šildymui kompensuoti, tokias kompensacijas pernai gavo per 17 tūkst. asmenų.

Šiemet kompensacijų skaičiai gali būti dar didesni, nes vien už vasarį prireikė 2,2 mln litų, o už sausį klaipėdiečių kompensacijoms iš valstybės biudžeto buvo atseikėta 1,1 mln. Skaičiai ženkliai pasikeitė dėl išaugusių kainų už šildymą.

"Žinoma, nėra taip, kad pašalpas ir kompensacijas gali gauti bet kas. Specialistai domisi, ką žmogus pats padarė, kad gyvenimas pagerėtų. Negali taip būti, kad tu sėdėsi ant sofos, nieko nedarysi ir gyvensi iš pašalpų", - siekiamybę įvardijo A. Liesytė, tačiau sutiko, kad užfiksuoti ir įrodyti piktybinius pašalpų gavėjus nėra lengva užduotis.

Ne masinis reiškinys

Dažnai tenka išgirsti istorijų, kai gatvėje prašantiems išmaldos žmonėms pasiūlius kelias valandas padirbėti - nukasti sniegą, sugrėbti lapus ir gauti atitinkamą uždarbį - sulaukiama neigiamo atsakymo. Atrodytų, prireikus fizinės pagalbos tereikia nuvykti prie Darbo biržos ir rasi būrius norinčiųjų užsidirbti. Tačiau tokią metodiką išbandę darbdaviai tikina, kad tai nėra tiesa.

"Tereikia pasiteirauti ūkininkų, ar jiems lengva susirasti pagalbininkų prasidėjus sėjos darbams. Atsakymas, manau, aiškus", - pastebėjo ir A. Liesytė.

Beje, vienas klaipėdietis stebėjosi matytu vaizdeliu - esą pašalpų atsiimti kai kurie bedarbiai leidžia sau atvykti taksi. O medikai dažnai pajuokauja, kad traumuotų ligonių ypač padaugėja pašalpų dieną.

"Tikrai yra suįžūlėjusių žmonių, kurie nori pinigų gauti už nieką. Tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys", - tikino bendrovės "BSS grupė" atstovas Andrius Katauskas.

Kadangi ši bendrovė yra socialinė įmonė, ji įdarbina tik neįgaliuosius. Pastarosiomis dienomis A. Katauskas paviešino skelbimą, kad ieško darbuotojų, ir esą nebespėjo kelti telefono ragelio - per dieną galimybe įsidarbinti pasidomėjo per 40 žmonių.

"Žinoma, būna ir tokių, kurie išgirdę, kad per savaitę reikės dirbti tik dvi dienas ir už tai kas mėnesį į rankas bus mokama 700 litų atlyginimas, pareiškia, jog už tokią algą tik kvailiai gali dirbti. Esą geriau gyventi iš pašalpų", - stebėjosi tokiu bedarbių požiūriu A. Katauskas.

Pernai pašalpas gavo 12,7 tūkst. klaipėdiečių - jiems išmokėta per 18,5 milijono litų. Dar 6 milijonai iš valstybės biudžeto buvo skirti klaipėdiečių šildymui kompensuoti.