Aurelija Stonkutė: vaikams išdalinta daina

Vokalistę Aureliją Stonkutę kretingiškiai vadina daugiavaike mama, tačiau ji už tai nepyksta, nes vaikai jai yra geri draugai, kurie ir pačiai padeda augti. Jaunos menininkės Kretingoje įkurtą dainavimo studiją "Esmelodija" būtų galima pavadinti iššūkiu šių dienų vaikų muzikiniam "popsui".

Aurelijos muzikinė biografija prasidėjo "Dainų dainele", muzikos mokykloje įsigijo fortepiono specialybę, po to dainavimo mokėsi S. Šimkaus konservatorijoje ir Klaipėdos universitete. Su šitokia muzikine "vizitine kortele" darbo pagal specialybę pasibeldusi į Kretingos darbo biržą, išgirdo, kad tokių ten dar nebuvę. Diplomuotai vokalistei buvo pasiūlyta per internetą pasiieškoti darbo Emyratuose.

Nieko per prievartą

Prieš trejetą metų Kretingos kultūros centre gavusi patalpas ir sukvietusi pusšimtį įvairaus amžiaus mergaičių, Aurelija išgirdo, jog visos jos nori būti... "Mango". Tačiau vokalo mokytoja sakė žvaigždžių "nedaranti", todėl nenusiminė, kai keletas pasitraukė.

Aurelija kėlė sau klausimą: kaip vaikus mokyti, kad jiems būtų įdomu? "Vien padainavimo neužtenka. Kad geriau save išreikštų, jie turi ir pajausti, ką daro." Dalyvavo viename kitame vaikų konkurse bei festivalyje, tačiau paliovė: "Konkurencija yra gerai, bet pirmiau vaikas turi paaugti, pažinti save, įvaldyti gabumus, kitaip tie konkursai traumuoja. Aš jų užkulisius šiek tiek pažįstu, tad nelinkiu savo vaikams tokios patirties."

Iš surinktų už pamokas pinigų išsinuomojusi 15 kv. m patalpą, "Esmelodija" pavadintoje studijoje pradėjo statyti J. Marcinkevičiaus "Grybų karą". Teko viską daryti pačiai: nuo muzikos iki afišos kūrimo. "Mokydama mažą vaiką vokalo subtilybių, matau jo galimybes, diapazoną. Ir vaiką vaidinimas visiškai įtraukia, jis natūraliai išgyvena veiksmą. Nereikia diktuoti - "tu dabar nusišypsok" arba "tu dabar turi įsivaizduoti tai ar tai". Niekas negrūdama per prievartą."

Aurelijai tenka būti ir vadybininke. "Šitaip išbandau ne tik savo galimybes, bet ir sužinau, kaip veikia vienas ar kitas prietaisas. Na, pavyzdžiui, jei pati neišmoksiu dirbti su šviesomis, tai kaip sužinosiu, ką su jomis galima padaryti?"

"Tegu išbando save"

"Jei turėtume daug pinigų, keliautume ir aplink pasaulį", - svajingai kalba studijos vadovė. Mat "Grybų karas" sulaukė sėkmės. Štai Šiauliuose po miuziklo vaikai net autografus dalijo, žiūrovai norėjo juos paliesti, kad įsitikintų, jog tikri. Tačiau valanda muzikos pasaulyje, kur kiekvienas turi savo partiją ir dainuoja gyvai, turi ir kitą pusę - kainuoja kelionės, salės nuoma, reklama, tenka vežiotis aparatūrą...

Su vaikais Aurelija dirba individualiai. Pasak jos, taip daug geriau negu su visu kolektyvu. "Aš žinau tai, ko ir tėvai nežino. Kas jiems sekasi, kas nesiseka, žinau, apie ką svajoja, ir stengiuosi padėti atrasti save. Neverčiu jų būtinai dainuoti. Jie gali piešti, šokti, muzikuoti... Jie turi save išbandyti visur. Jei čia nesiseka, gal kitur bus įdomiau."

"Tai žmogus, mokantis prieiti prie vaiko. Ji atranda tą "minkštą" vietelę, - apie vadovę pasakojo vienos studiją lankančios mergaitės mama. - Aš pati ne visada su savo dukra susišneku, o jai pavyksta. Būna, kartais vadovė per repeticiją groja, o vaikas tupi arba ant sofos guli ir dainuoja".

"Man nepatinka, kai vaikai vaidina suaugusius, eina į sceną apsirengę ne pagal savo amžių, pusnuogiai, nesuvokdami, ką daro. Arba kai dainuoja angliškai nelabai suprasdami ką. Man tai iškreiptas veidrodis. Juk kiekvienam savas laikas gražus..." - kalba Aurelija.

Vadovė džiaugiasi atradusi daug nuostabių žmonių, kurie su džiaugsmu jai padeda. Kai patalpas, kuriose repetavo "Esmelodija", savininkas nutarė parduoti, Aurelijai į pagalbą atskubėjo veikli kretingiškė Birutė Zenkevičienė. Ji kreipėsi į kitus kretingiškius ir visi surado kitas patalpas - priėmė Jono Barzdžio vadovaujami UAB "Šilumos tinklai".

"Kartą man reikėjo aranžuotės, ieškojau, kas galėtų tai padaryti. Vieno vaiko senelis davė telefoną, pradėjome bendrauti. Klaipėdoje yra toks Algirdas Zigmantas, tai ir vienas kūrinys pasirodė, ir kitas, ir aranžuotės, ir patarimai... Dabar jis mūsų koncertus įgarsina", - džiaugiasi Aurelija.

Šiandien "Esmelodija" stato naują muzikinį spektaklį - pagal brolių Grimų pasaką "Nušoktos kurpės". Stilistika, prasitarė Aurelija, veikiausiai bus vėlyvųjų viduramžių. "Man imponuoja drabužiai, tas statiškumas, elgesio manieros, be to, noriu, kad vaikai išbandytų ir kitokį stilių."

"Esmelodijoje" dainuoja ir Aurelijos dukra Teodora, pirmaklasė. "Kai mažytę ją pasisodinau ant kelių ir paprašiau dainuoti, ji atsakė: "Tu nuvesk mane pas mokytoją." Teodora turi savo požiūrį, norus, charakterį, ir aš jos nežadu spausti."

Aurelija prisipažino ir pati pasiilgstanti dainavimo. Su Sauliumi Šiaučiuliu yra parengusi programą. "Ir dabar dainuoju, ir įrašus bandžiau daryti, bet kad šiais laikais pats galėtum dainuoti, reikia labai gero vadybininko..." - sako Aurelija. Tačiau liūdesio jos balse negirdėti.