Aurelija Dovydavičienė: "Tarnauk žmogui ir žemei"

Kur bebūčiau, esu įpratusi 12 val. pašlovinti Viešpatį, pamedituoti. Ta valanda kiekvienam svarbi - kai saulė zenite, kai daugelyje bažnyčių skamba orą gryninantys varpai, stipriausia žemėje energetika. Šioje erdvėje lengviausiai gali susitikti su savo siela, savo tikruoju aš.

Nuolat matome jus besišypsančią. Ar esate laiminga? Kas ta laimė?

Studijuodama ajurvedą ir bendraudama su dvasiniais mokytojais, supratau, kad yra dvi laimės rūšys. Kol jos ieškom pasaulyje, neišvengiamai patiriam nusivylimą, nes ji baigiasi. Laimės reikia ieškoti ne pasaulyje, o savyje. Tai nėra lengva. Pirmiausia, ką turime padaryti norėdami būti laimingi, - išmokti surasti savyje ramybę. Po to - sunkesnis etapas - vidinio džiaugsmo pajutimas, dar vėliau - laimės ir palaimos pojūtis. Visa tai pasiekti padeda sistemingos jogos praktikos, meditacija, malda, kuria mes susijungiame su pirminiu meilės šaltiniu - visatos kūrėju.

Pirmasis mano mokytojas, kurį sutikau prieš 12 metų, Šri Činmojus sakydavo: "Jei nori būti laimingas, nesistenk keisti pasaulio - patirsi pralaimėjimą. Keiskis pats - ir aplink tave keisis pasaulis." Arba: "Nori būti laimingas? Labai paprasta - tarnauk žemei ir žmogui."

Tos paprastos tiesos tarsi pažinimo sėklos krito giliai į pasąmonę. Ir kai šalia maldos, mano tėvų įdėtos į mano lūpas ir širdį, pradėjau užsiiminėti Rytų dvasinėm praktikom - medituoti, atlikti jogą - pasikeitė žmonės aplink mane. Jie turėjo tas pačias vertybes, ir visi keitėmės augant dvasinei patirčiai.

Per dieną neskirdamas sau 20 min. negali būti laimingas ir ta laime dalintis su kitais. Reikia išjausti ją, atrasti ir tada gali dovanoti kitiems.

Laimės ieškojimų kelyje jus įkvėpė ir ugdė ne vienas pasaulyje garsus dvasios mokytojas, ajurvedos gydytojas. Ar mokytojai būtini ieškant dvasinių tiesų?

Tai labai svarbu, nes nuomonių yra daug, galime paklysti informacijos jūroje. Daug jogos, kvėpavimo praktikų pakraipų, žmonės blaškosi, stengdamiesi vienur ir kitur pabūti. Šri Šri Šankaras sako: "Jei kasame šulinį, tai kaskim vienoj vietoj, ilgai kasdami atrasim vandens gyslą. Jei kasam daug negilių šulinėlių - jie mums neduos naudos." O jei ateina laikas kokią mokyklą keisti - tai įvyksta labai natūraliai.

Nejaugi neišgyvenote nusivylimų, abejonių, depresijos periodų?

Išbandymų būna turbūt visiems, vieniems - pirmoje, kitiems - antroje gyvenimo pusėje. Žemė - tokia planeta, kurioje, pagal Vedas, geriausiu atveju pusė laiko skirta džiaugsmui, kita pusė - kančiai. Per tą kančią augam ir valomės.

Prieš skyrybas su vyru, kai supratom, jog esam skirtingos sielos, buvo sunkiausias etapas. Tuomet buvau labai stropi jogos mokinė. Antrai pusei tai buvo sunku suvokti, jis nesuprato manęs, o aš nesupratau, kodėl jis manęs nesupranta. Jis ėmė laiką leisti kitur, aš būdavau namie viena su mažamečiu sūnum.

Buvo toks etapas, kada tris vakarus praverkiau. Ieškodama išeities nuėjau pokalbio pas vieną gerbiamą kunigą. Klausiau, kaip man pasielgti - ar skirtis su vyru ir eiti savo keliu, ar nešti kryželį iki galo. Jis pasakė: kai šeimoje žmonės myli vienas kitą, tai ir Dievas yra tarp jų. Bet jei į dviejų žmonių pasaulį įsiterpia trečias, tada Dievui nebėra vietos, ši šeima nebėra laiminama.

Šeimos pati neardžiau, ir likimas tai padarė už mane - išskyrė natūraliai, kai vyras išvyko dirbti į užsienį. Įvyko, kas turėjo įvykti. Tuomet jau turėjau dvasinius mokytojus, bendraminčius draugus, važinėjau į jogos stovyklas.

Atostogas Klaipėdoje paskyrėte ir masažo mokymams, ir patiems masažams. Ar nesinori pailsėti?

Tai nuostabios atostogos - pusę dienos galiu mėgautis jūra ir saule, pusę dienos - bendrauti su žmonėmis ir dalintis savo patirtimi. Tai didelė laimė ir Dievo dovana - daryti tai, ką gali, ir daryti geriausiai.

Mano hobis - ajurvediniai masažai tapo savotiška tarnystės žmonėms forma. Mat apie valandą masažuojant tyloje žmogų ir į kūną žiūrint kaip į sielos buveinę, kurią tau patikėta restauruoti, jo ramybė persiduoda mums. Šis užsiėmimas - taip pat nuostabiausia dvasinė praktika. Užlieja vidinis džiaugsmas, kad žmonės tavim pasitiki. Nėra vietos baimei, nes ji meilės priešingybė.

Pagal ajurvedą, jei žmogus atėjo pas tave ir tu į jį žiūri su meile, kaip į brangiausią žmogų, kaip į savo vaiką - tai 50 proc. gydymo jau atlikta. Nes labiausiai gydo meilė.

Ajurvedos žinovai akcentuoja dienos režimo svarbą. Ar nesunku keltis švintant?

Keliuosi švintant su pirmaisias saulės spinduliais, ryte medituoju, pasimeldžiu, atlieku jogos asanas, pasimasažuoju. Valandėlę skiriu susikoncentruot į tai, ką dieną galėčiau padaryti.

Pastebėjau tokį dalyką - jei pramiegi ir nubėgi paskubom į darbą - paskui taip ir bėgi visą dieną nesėkmingai. Jei ryte permąstai, ką darysi, tų darbų kokybė daug geresnė. Štai kokia stipri minties galia.

Pagal ajurvedą, jei lovoj prabudęs guli bent pusvalandį, prarandi apie 50 proc. gyvybinės energijos, kurią gautum atsikėlęs iškart. Lova skirta ne drybsojimui, o miegojimui.

Ar tiek laiko atiduodant veiklai nenukenčia asmeninis gyvenimas?

Asmeninis gyvenimas svarbus, kai yra šventės, atostogos, kai turi laisvo laiko. Malonu jį praleisti su bendraminčiais. Bet kai nuolat esi užsiėmęs - masažai, paskaitos, konsultacijos, susitikimai, dienos bėga it sekundės, kasdienybė neprailgsta.

Malonu, kai per šventes šalia yra palaikantys žmonės, įsteigtas ajurvedos centras, kur ateina panašaus mąstymo žmonės - tarsi viena ajurvedinė šeima.

Ar artimieji, kolegos visada palaikė jūsų ieškojimus?

Neišvengiamai visi esame skirtingi. Plačios sąmonės žmogus suteikia tau laisvę, o siauresnės tai, ko nesupranta, laiko tuščiu laiko gaišinimu.

Patyriau nepritarimų net iš artimų giminių medikų. Jie nepalaikė mano važinėjimų į seminarus: per žiemos speigus - į Maskvą, per karščius - į Tailandą, Vietnamą, Indiją. Jei būčiau važiavusi pailsėti - būtų supratę, bet kad semtis žinių ir už tai mokėti pinigus - daug kam buvo nesuprantama.

Net mama nelabai suprato. Bet kai tapau savarankiška, turiu mėgstamą užsiėmimą ir pagaliau pajamas, kurios leidžia ir toliau keliauti, mokytis, pačiai išlaikyti sūnų - tapau suprasta. Ir pataria man: tu tik neimk visko iš eilės iš tų rytiečių, paimk tai, kas mums, lietuviams, tinka.

Ji teisi - tikrai 100 proc. visko nepaimsi. Tačiau daug svarbių prasmingo ir sveiko gyvenimo paslapčių, glūdinčių seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose Vedose, mums naudinga ir tiesiog būtina perimti.