Apie Kanto kilmę

Lietuvių kilmės vokiečių filosofijos klasikas... Vieniems tokia formuluotė sukelia pašaipią šypseną, kiti teigia, kad ji turi pagrindo. Koks gi Kanto ryšys su Lietuva?

Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius gargždiškis Alvydas Jokubaitis teigia, kad iš tiesų iškilesnės asmenybės, susijusios su Klaipėdos kraštu, nerasime, - ir tai malonu, tačiau kai apie Kantą sakome "lietuvių kraujo" - švelniai tariant, šiek tiek persistengiame.

Taigi Imanuelis Kantas buvo lietuvių kilmės... Ar galiu tai sakyti drąsiai žiūrėdama į akis savo draugams Vokietijoje?

Hm... Ir taip, ir ne. Taip - genealogiškai, o ne - kultūriškai. Jeigu aš šiandien sužinočiau, kad mano seneliai kilę iš Ispanijos, nevadinčiau savęs ispanu, bet ispanai turėtų teisę sakyti, kad mano genealogija siekia Ispaniją. Kantas per kelias kartas yra kilęs iš Klaipėdos krašto. Taip, jis buvo autochtonas, t. y. vietinis, ne atsikėlėlis. Tai faktas. Jo protėvių šaknys - lietuvininkų krašte, Kantvainių kaime, kuris yra netoli Agluonėnų. Šio fakto net norėdamas nepaneigsi, nes jį įrodė patys vokiečių istorikai, atradę dokumentus Karaliaučiaus miesto archyvuose, išvežtuose karo metais ir saugomuose Vokietijoje. Šie dokumentai nustebino pačius vokiečius; jiems tai buvo staigmena - tačiau neginčytina.

REIKŠMĖ. "Didesnės reikšmės asmenybės, susijusios su Klaipėdos kraštu, nėra. I. Kantas - vienas didžiausių visų laikų filosofų greta Sokrato, Platono, Aristotelio..." - sako prof. Alvydas Jokubaitis.

Kantas rašė: "Mano senelis, gyvenantis prūsiškai lietuviškame Tilžės mieste, yra kilęs iš Škotijos." Prie to dar pridūrė, kad kilęs iš aplink Mėmelį gyvenančių škotų. Istoriniai dokumentai rodo, kad jis stipriai klydo: Kanto giminės kilmė veda link Klaipėdos rajone esančio Kantvainių kaimo. Tai paaiškėjo 1953 m., po Hanso ir Gertrūdos Mortensenų tyrimo.

Kantvainių kaimas - Kantas. Vietovardis ir asmenvardis. Ar šios sąsajos ir pavardės kilmė tyrinėjama?

Giliau, toliau jau niekas nebekapstė. Kol kas niekas nesuka galvos. Kita vertus, vargu ar tai įmanoma padaryti. Ką atrado vokiečių istorikai, ištyrę archyvus, - tą ir atrado, ir tai labai daug. Tarpukario laikais net Klaipėdos krašto vokiečiai to nežinojo. Jie nebūtų pro ausis praleidę šios netikėtos žinios.

Ar Kanto protėviai - lietuviai? Kuršiai?

Žvelgiant giliau, dažnas čia esame iš kuršių, per žemaičius įsiliejusių į bendrą lietuvių tautą. Kalbant apie filosofo kilmę ir tautybę... Kantas buvo vokiečių kultūros žmogus, išaugęs, subrendęs būtent šios kultūros terpėje. Mes jo negalime pasisavinti. Jis priklauso vokiečiams ir visam pasauliui. Tačiau galime sakyti, kad šio genijaus šaknys įaugusios į mūsų žemę. Nesikuklinkime: šioje žemėje per kelias kartas ir genijai užauga, - šypsosi. - Tokių reikia laukti kelis amžius. Po jo dar nesulaukėme panašaus masto genijaus.

Ar yra pagrindo sakyti, kad jis... bent pusiau lietuvis?

Nepamirškime, kad jo gyvenimo laikotarpiu, 18 amžiuje, lietuviai apie savarankišką valstybę minčių neturėjo. Kantas pats savęs prie lietuvių nepriskyrė, šios tautos kultūros atstovu nebuvo. Nėra jis pusiau lietuvis, tačiau lietuviais vėliau tapusių genčių kraujo tikrai turi... Labiausiai tiktų sakyti - Kantas yra rytprūsis. Tai šiandien nykstanti sąvoka.

Būkime kuklesni: iš mūsų žemės į žvaigždes kilo ne tik lietuviai.

Kaip minėjau, drąsiai galime sakyti, kad jo tėvo giminės linija iš tiesų sukasi Klaipėdos krašte. Nėra reikšmingesnės, didesnio masto asmenybės, su kuria būtų galima sieti šį kraštą.

Na, Klaipėda didžiuojasi karaliene Luize, Frydrichu Vilhelmu III...

O, net nelyginkime... Kantas - tai visai kitas "lygis", - juokiasi, - karaliams labai toli iki jo. Kantas lygintinas su Sokratu, Platonu, Aristoteliu, Dekartu... gal šešetu iš iškiliausių žmonijos mąstytojų per visą istoriją. Kantas padarė įtaką filosofijos istorijai, visai pasaulio kultūrai. Nė vienas Vakarų filosofiją studijavęs žmogus negali nežinoti Kanto.

Kaip malonu Klaipėdai - juk čia gimė jo tėvas. O senelis Klaipėdoj iškilmingai palaidotas... po savo namų slenksčiu. Skambant miesto varpams.

Klaipėdiečiai nežino, kuo gali pasigirti: Kanto senelis - iš Klaipėdos. Nuopelno čia mūsų didelio nėra, pats filosofas čia nebuvo kojos įkėlęs (jis apskritai visą savo gyvenimą praleido Karaliaučiuje, toliausiai gal buvo nuvykęs iki Gumbinės), bet tokios asmenybės genealogijos faktai išties mums malonūs. Būtų čia kokie anglai - turbūt šauktų apie tai visam pasauliui, - juokiasi. - Klaipėdoje gyvenęs Kanto senelis nežinojo, ką padarys jo anūkas. Šiandien galime ištaisyti šią klaidą. Net kompozitoriaus Richardo Vagnerio (Richard Wagner) ar Trojos atradėjo Henriko Šlymano (Heinrich Schliemann) pasirodymas Klaipėdoje - tik juokingas epizodas, palyginti su Kanto ir Klaipėdos ryšiais.

Tai škotai neturi jokių šansų, nepaisant to, kad pats didis mąstytojas save kildino iš jų?

Kildino - nekildino, tokiam jo spėjimui nėra jokio pagrindimo. Dokumentai liudija ką kita. Daug labiau už škotus latviai (per kuršius) čia galėtų turėti pretenzijų, - šypsosi. - Net švedai sau norėjo Kantą pasisavinti.

Ką gero Kantas padarė konkrečiai lietuviams?

Nemažai. Pavyzdžiui, parašė be galo gražią pratarmę apie prūsų lietuvio charakterį. Ji buvo pridėta prie Milkaus žodyno - vadinosi "Draugo prierašas".

Čia Kantas užtarė lietuvius ir mūsų kalbos vertingumą.

Ne tik. Jis labai gražiai parašė apie prūsų lietuvius.

Ką parašė?

Kad prūsų lietuvis, cituoju: "... būdamas mažiau linkęs pataikauti negu jo kaimyninės tautos, su savo vyresniaisiais yra pratęs kalbėti kaip su lygiais, nuoširdžiai ir atvirai; anie to nepriima už bloga ir nesididžiuodami paspaudžia ranką, nes, be kita ko, jie žino, kad jis mielai padarys viską, ką laikys reikalinga. Jo išdidumas yra visai kas kita, negu vienos kaimyninės tautos žmonių pasipūtimas, kai tarp jų yra kas nors kilmingesnis, nes tai greičiau savo vertės jutimas, reiškiantis drąsą ir laiduojantis jų ištikimybę."

Nuoširdūs, drąsūs, išdidūs, ištikimi, padarys, kas reikalinga... Kas gražiau yra kalbėjęs apie lietuvį?

O iš kur jis taip gerai pažino lietuvio būdą? Jo mokiniai privačiose šeimose buvo vokiečių grafai, pastoriaus iš Silezijos atžalos...

Jį supo daugybė vokiečių, bet ne ne mažiau ir lietuvių. Gumbinėje, Karaliaučiaus universitete. Bendravo su jais, turėjo draugų tarp lietuvių. Dažnai jų pavardės neskamba lietuviškai, bet aplinkiniai sakydavo - "Kanto draugai lietuviai". Dabartinė Kaliningrado sritis buvo lietuvininkų kraštas. Kantas gyveno tą gyvenimą, kurį aprašė Donelaitis.

O Donelaitis skaitė Kantą?

Manau, kad taip. Viena "Metų" vieta tai rodo. Nors tai tik mano asmeninis spėjimas.

Lietuviškai yra išleista Arsenijaus Gulygos knyga "Kantas", daug papasakojanti apie filosofo asmeninį gyvenimą. Ką pasakytumėte apie šį šaltinį, pasirodžiusį dar sovietiniais laikais?

Profesorius A. Gulyga padarė didelį ir gerą darbą sudėtingomis sąlygomis. Drąsiai rekomenduočiau perskaityti šią knygą. Besidomintiems I. Kanto kilme vertėtų susipažinti ir su šiuolaikinės mūsų mokslininkės Nerijos Putinaitės straipsniu "(Ne)lietuvis Kantas", kur ji išsamiai aptaria filosofo kilmės peripetijas, apžvelgia vokiečių istorikų tyrimus. Ypač puiki Nerijos knyga "Paskutinė proto revoliucija".

Evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis man yra sakęs, kad prūsų lietuviai Kanto knygas kartais laikydavo šalia maldaknygių: tokios svarbios jos buvo.

Laikas Klaipėdai rimtai atsigręžti į Kantą. Tai būtų proga lietuviams rimtai atsigręžti ir į filosofiją.

KOMENTARAS

Doc. dr. Silva Pocytė, istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovė:

Aš pati kilusi nuo Agluonėnų, tai mano gimtinė. Agluonėnai beveik susilieję su Kantvainiais. Jau įamžinome Richardo Kanto atminimą pastatydami krikštą. 2014 m. Agluonėnuose vyko konferencija Kanto tema, ir tai buvo neeilinis įvykis.
Manau, kad tai dviejų tautų žmogus; vokiečių kultūros atstovas, kuris prijautė lietuviams ir juos laimino. Galų gale tautybė čia nėra pats svarbiausias dalykas. Svarbiau asmenybė, idėjos ir kaip jos paveikė pasaulį.
Nesakyčiau, jog turime didžiuotis, esą Kantas turi "lietuviško kraujo", nes tai vis dėlto vokiškos kultūros subrandinta asmenybė. Kita vertus, žinoti faktą, kad jo protėvių šaknys - čia, mūsų krašte, ir dalintis šiuo faktu - būtina. Ypač jeigu tai bus impulsas domėtis Kanto filosofija.