Antanas Pužauskas: grožį kuriantis keistuolis

Buvusiame raudonų plytų sandėlyje priešais Danės upę įsikūrusios vyninės "Petit Marseille" ("Mažasis Marselis") interjero autorius prisipažįsta visada galvodavęs, kodėl nėra kviečiamas kurti į Klaipėdą.

"Tai pirmasis mano interjeras Klaipėdoje, todėl atsakingai tam ruošiausi", - sako A. Pužauskas.

Per šešis Klaipėdoje praleistus mėnesius A. Pužauskas sako neblogai pažinęs miestą, o dirbdamas senajame vokiečių sandėlyje išgyvenęs labai stiprius jausmus.

"Bandžiau pajusti čia gyvenusio vokiečio paliktą gerąją energiją. Čia yra likę jo dvasios sienose, bendroje erdvėje. Čia sutikau daug šiltų žmonių - turistai įeidavo ir man šypsodavosi", - kalbėjo A. Pužauskas.

Dekoruodamas pastato sienas dailininkas sako daug galvojęs ir apie šiemet savo žemiškąją kelionę baigusį architektą Vytautą Šliogerį, iškilią uostamiesčio asmenybę, kurį jam teko pažinoti. Vieną interjere atsiradusį akcentą - vynuogių kekę - A. Pužauskas vadina paminklui V. Šliogeriui.

"Koks šis interjeras? Didelis, gražus, nepaprastas. Tai bėgimas nuo netikrų pasakų. Vadinu tai interjerine poezija; čia daug paslėptų dalykų, bet be galo tikra menine kalba šnekančių, - apie "Mažąjį Marselį" kalbėjo dailininkas. - Skiriu šį savo darbą aristokratams, savotiškai nustumtai inteligentijai, turtingiems visomis prasmėmis žmonėms. Tiems, kam bloga nuo visų tų bajorkiemių. Nenoriu, kad čia atrastų kelią mužikizmas, kurio Lietuvoje apstu. Gaila, kad mes gyvename daiktų pasaulyje ir žmonės nebesigilina į tokius dalykus kaip poezija, dvasinis gyvenimas, tikrosios vertybės."

Dailininkas neslepia esąs jautrus, daugelio nesuprantamas keistuolis, kurio tikslas - kurti gražų pasaulį.

"Mano interjerais didžiuojamasi, vardas slepiamas - tai mane ir džiugina, ir žeidžia. Juk mus valdo begalinis pavydas. Bet aš vis tiek esu laimingas, nes turiu savo kelią ir, nepaisant visko, juo einu."

A. Pužauskas šypsosi esąs išties "nestandartinis": jis ir tapo, ir tinkuoja, nevengia net staliaus darbo. Yra visų galų meistras. "Menininkui nesvarbu priemonės, svarbiausia - išraiška", - tikina.

Paklaustas, kiek jau yra sukūręs interjerų, dailininkas atsako jų neštampuojąs.

"O kiek žmogus per gyvenimą gali padaryti to, ką aš darau? Nesu didmeninė prekyba. Nesiekiu masiškumo, kuo daugiau parduoti."

A. Pužauskas užsiminė, kad jam teko įrenginėti vieną privatų butą Palangoje, priklausantį vienam turtingam žmogui. "Meną perka tik turtingieji", - linkteli galva dailininkas.