Algirdo Urbono klounas - teigiamų jausmų alternatyva ligoniukams

Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera... Aktorius ALGIRDAS URBONAS (32) prie projekto "Klounai be sienų" prisidėjo ir raudoną nosį prisimatavo per krizę, kai sumažėjo veiklos teatre. "Susiradau šitą darbą per pažintis", - pokštauja be atlygio, kaip ir visi kiti socialiniai klounai, dirbantis Algirdas. Ligoninėse sunkiai sergančius vaikus ir jų tėvelius lankantis bei linksminantis A.Urbonas sako pastebėjęs, kad gydymosi įstaigose humoras šiek tiek... specifinis ir kartais stebina.

Ar artėjant Kalėdoms klounai pasidaro kaip nors kalėdiški?

Atsiranda specifinių žaidimų. Labai mėgstam apsivynioti lempučių girliandomis ir, įėję į palatą, įjungti jas į elektros lizdą, kad lemputės pradėtų šviesti ir visaip mirksėti. Nors priešgaisrinės apsaugos darbuotojai už tai mus turbūt smarkiai išbartų... Bet žmonėms ligoninėse labai patinka girliandomis apsiraizgę klounai.

Kaip jūs prakvėpuojate per porolono nosį?

O, jei būtumėte manęs to paklausę, kai tik pradėjau dirbti klounu... Tada aš iš tikrųjų nerimavau, kaip reikės vienu metu kalbėti, būti aktyviam ir dar kvėpuoti? Bet dabar tos problemos nebėra. Per laiką išmoksti kvėpuoti per savo abi nosis ir jautiesi visiškai natūraliai. Mažytė paslaptis: toje nosyje iš porolono yra nedidelės skylutės.

Kaip tapote socialiniu klounu?

Per krizę, kai viskas pablogėjo ir man, kaip aktoriui, sumažėjo veiklos, išmėginti klouno nosį man pasiūlė vienas draugas. Tai, galima sakyti, socialiniu klounu tapau per pažintis. Po kurio laiko supratau, kad aš ne tik galiu dirbti klounu ligoninėse, bet kad man tai dar ir labai patinka.

Kaip juokauti ligoninėje, kur atmosfera - gana slogi?

Kai užsidedi tą klouno nosį, pasidaro nebesvarbu, kur esi. Kuo slogesnė vieta, tuo geresnis humoras. Antra vertus, turbūt reiktų sakyti, kad mes einame pas sveikąją vaiko ar kito amžiaus žmogaus dalį. Mus pasitinka šypsenomis, ir tada tu nebematai ligos ar skyriaus specifikos... Matai vaikus, kurie džiaugiasi, juokiasi, žaidžia ir nesiskiria nuo kitų vaikų, esančių kažkur kitur.

Labai dažnai mūsų reikia ne vaikams, o jų tėčiams ir mamoms, kurie laukia, pavyzdžiui, vaiko po operacijos. Jiems tas laukimas virsta amžinybe, o čia ateina klounas ir jie užsimiršta. Taip truputį padedi tiems žmonėms ir būna smagu, nes pasijunti padaręs kažką gero.

Koks humoras ligoninėje tinka? Įtariu, juodojo humoro saugotės?

Taip, mes jo vengiame ir bijome. Bet kas yra juodasis humoras? Būna, ateini į palatą ir pasisiūlai sukurti eilėraštį, o tau tėvai duoda tokius pagrindinius žodžius kaip "reanimacija" ir "greitoji". Tada supranti, kad pats tokių žodžių niekada nebūtum ištraukęs, o ligoninėje esantiems žmonėms tai yra realybė ir jie tuo gyvena, ir apie tai kalba... Todėl riba tarp humoro ir juodojo humoro aptirpsta. Nustembi išgirdęs, apie ką kalba ligoninėse esantys žmonės.

Ar ruošiatės vizitams pas ligonius?

Klounai nuolat treniruojasi, bet tikslaus plano, kas bus sakoma ar daroma, nėra. Nes atidarydamas palatos duris niekada nežinai, kas tavęs už jų laukia ir tai, ką paruošei, gali netikti. O pasitaiko, kad atidarai duris, pro kurias išbėga dvi mergaitės ir pradeda juoktis, nors tu dar nieko nepadarei. Po penkių minučių tu tiesiog apsisuki ir išeini, nes jos visą laiką prasijuokė. Negali pasiruošti tokiam darbui, todėl visada improvizuojame.

Ko gyvenime bijote?

Baisu duoti interviu, kalbėti radijuje... Nes kartais nežinai, kaip papasakoti žmonėms apie savo veiklą, kuri nėra labai populiari. Labai dažnai susiduriame su nesupratimu ir klausimu, o ko mes einame pas ligonius? Kam to reikia? Žmonės ten serga ir gydosi, o mes einame pajuokauti? Juk tai yra rimta vieta ir t.t. Bet mes stengiamės, kad po klounų apsilankymo niekam nebūtų blogiau, o tik geriau. Bandome išmušti žmones iš rutinos, kuri susidaro ligoninėje, ir suteikti kitokių jausmų - juoko, džiaugsmo - alternatyvą.

Koks jūsų santykis su jūsų klounu?

O jūs apie kurį klouną klausiate? Apie mano santykį su klounu ar apie mano santykį su mano klounu? Jie yra du. Pirmiausia klounas yra labai sunkus ir nemalonus personažas. Aktoriui būti klounu yra sunku.

Kodėl?

Nes klounas yra aktorius. Aktoriui vaidinti aktorių, kuris sau leidžia viską, man buvo nauja ir iššūkis, ir tai buvo nelengva.

O kas yra mano klounas ir ką jis sau leidžia, jau yra kitas dalykas. Manau, kiekvienas mūsų turi klouną. Aš turiu pomėgių, kuriuos mėgsta ir mano klounas. O yra dalykų, kurių aš niekada nedaryčiau, bet mano klounas tai daro su malonumu.

Pavyzdžiui?

Mano klounas labai mėgsta poeziją ir dažnai deklamuoja eiles. O aš jos gyvenime esu perskaitęs labai nedaug. Mano klounas bet kurią akimirką gali pradėti deklamuoti eilėraštį. Nors nepažadu, kad jį kas nors supras. Ir šiaip dažniausiai jis lieka nesuprastas...

Ką paaukojate dirbdamas socialiniu klounu?

- Miegą. Labai nemalonu, bet... Einame į ligonines rytais, o aktoriai pratę dirbti vakarais ir mums rytas yra miegas. Taip, didžiausias dalykas, kurį aukojame, yra laikas. Bet aš manau, kad tai to verta. Ir jei aš taip nemanyčiau, tiesiog neužsiimčiau šita veikla.

Ar klouno darbą galėtumėte dirbti visą gyvenimą?

Dabar manau, kad taip.

Iš kur esate?

Iš Klaipėdos. Miesto, kuriame daug jūros.

Kur praleidžiate atostogas?

Kai yra laiko, keliauju į miškus. Gyvenu Vilniuje ir šalia Vilniaus yra daug gražių miškų.

Kokių pomėgių turite?

Labai mėgstu gamtą. Pavyzdžiui, stebėti paukščius. Tai - labai senas mano užsiėmimas. Nuo pat vaikystės paukštis man yra gražu. Dažnai su bendraminčiais važiuojame žieduoti paukščių į Kretuonos salą, Ventės rage stebiu, kaip tai daro kiti. Žiemą paukščius galima maitinti ir taip pat juos stebėti. Vasarą galima iškeliauti į mišką, pelkes ir pievas ir stebėti paukščius...

O be paukščių?

Stebėti žvaigždes. Esu žvejams prijaučiantis žmogus, buriuoju jachta, žiemą slidinėju. Dar mėgstu žirgus ir kartais pajodinėju.

O jums ne per mažai visko? Darbas laisvalaikiui netrukdo?

Trukdo. Laisvalaikio pomėgių yra gana daug. Bet jie suteikia savotiškos ramybės ir grožio, ir įkvėpimo. Mano pomėgiai man įkrauna kažko naujo. Naktis prie laužo ar diena ant ledo, kai žvejoji, kartais labai daug duoda.

Kas vertingiau: duoti pinigų geram darbui ar aplankyti žmogų, pasikalbėti su juo? Pinigai ligoniui reikalingi labiau ar žmogaus šiluma?

Labai sunkus klausimas. Turėdamas omeny humaniškumą, kalbėčiau apie žmogiškąją šilumą, bet pinigų ligoniams, ligoninėms tikrai labai reikia. Labai dažnai pinigai tikrai padėtų žmogui pasveikti ir išeiti iš ligoninės. Bet mes dabar kalbam apie labai didelius pinigus, kurie labai retai kada atsiranda iš niekur. Per retai.

Deja, gyvename pasaulyje, kuriame pinigus turime reabilituoti.

Ar vaikystėje tėvai jus vesdavosi į cirką?

Ne, arba aš nepamenu. Bet dabar labai mėgstu šiuolaikinį cirką. Cirkas yra fantastiškas dalykas, bet į tą senąjį eiti man nepatiktų. Meškos ir liūtai cirke man nepatinka. Tai nejuokinga. Tai graudu. Manau, meškutės daug gražesnės tarp medžių. Ir labai ryškiai išsidažę klounai man taip pat ne prie širdies.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"