Albertas Einšteinas: genialumo sinonimas

"Vakarų ekspreso" inf.

2015-03-14 15:01

Mokslininkas ir filosofas. Ateistas ir pacifistas. Šmaikštuolis, linksmuolis ir moterų numylėtinis. Aukšto intelekto, tačiau ribotų socialinių įgūdžių. Genijus. Būtent pastarąjį žodį turime galvoje tardami jo pavardę.

Prieš 136 metus, kovo 14 dieną, gimė fizikas Albertas Einšteinas.

Dosjė

Albertas Einšteinas (Albert Einstein) gimė 1879 m. kovo 14 dieną Vokietijoje, Ulme, bet po metų šeima persikraustė į Miuncheną. Alberto motina Paulina buvo namų šeimininkė, tėvas Hermanas - pirklys ir inžinierius. Šeimoje iš viso augo trys vaikai: du berniukai ir mergaitė.

Vidurinį išsilavinimą A. Einšteinas įgijo Miuncheno katalikų mokykloje. Jo paties žodžiais, vaikystėje jis buvęs labai religingas, tačiau sulaukęs 12 metų praradęs tikėjimą. Įnikęs į mokslo knygas, jis priėjo išvadą, jog tai, kas rašoma Biblijoje, negali būti tiesa.

Motinos skatinamas, nuo šešerių metų mokėsi griežti smuiku. Šiais įgūdžiais mėgavosi visą savo gyvenimą.

Gimnazijoje Albertas nebuvo tarp pažangių mokinių. Jis nuolat ginčydavosi su mokytojais. Vidurinės nebaigė, brandos atestato negavo.

1895 m. bandė įstoti į Federalinį Šveicarijos politechnikos universitetą Ciuriche, bet išlaikė tik stojamąjį matematikos egzaminą (neišlaikė biologijos ir prancūzų kalbos). Tuomet per metus baigė paskutinę vidurinės mokyklos klasę ir stojo dar kartą. Buvo priimtas į Pedagogikos fakultetą. Čia susipažino su būsimąja žmona Mileva Maric, kilusia iš serbų šeimos, gyvenusios Vengrijoje.

1900 m., baigęs studijas, gavo matematikos ir fizikos mokytojo diplomą, bet dvejus metus išbuvo be darbo, sunkiai vertėsi, netgi badavo.

TĖVAI. Alberto motina Paulina buvo namų šeimininkė, tėvas Hermanas - pirklys ir inžinierius. wikipedia.org nuotr.

1902 m. įsidarbino Patentų biure trečios klasės patentų ekspertu. Čia darbavosi iki 1909 m., o laisvu laiku toliau domėjosi fizika, taip pat bendradarbiavo su Vokietijoje leidžiamu žurnalu "Fizikos analai".

1902 m. Mileva pagimdė jųdviejų nesantuokinę dukrą Lieserl. Ją įsivaikino svetimi žmonės.

1903 m. vedė Milevą prieštaraudamas savo tėvų valiai.

1904 m. jiems gimė sūnus Hansas Albertas, o 1910 m. - sūnus Eduardas. Pastarasis nuo vaikystės buvo silpnaprotis, jam reikėjo nuolatinės gydytojų priežiūros (sulaukęs 20 metų susirgo sunkia šizofrenijos forma ir likusį gyvenimą - 35 metus - praleido psichiatrinėje ligoninėje).

1905 m. "Fizikos analai" išspausdino tris Einšteino straipsnius, kurie tapo mokslo revoliucijos pradžia. Tų metų darbai atnešė fizikui pasaulinę šlovę. Albertas išsiuntė Ciuricho universitetui savo daktaro disertacijos tekstą, ir 1906 m. gavo fizikos mokslų daktaro laipsnį, o po trejų metų - ir profesoriaus pareigas.

1911 m. išvyko į Prahą vadovauti fizikos katedrai Vokiečių universitete, bet po metų grįžo į Ciurichą profesoriauti Šveicarijos politechnikos universitete, kurį pats baigė.

1914 m. Albertas priėmė pasiūlymą profesoriauti Berlyno Prūsijos akademijoje. Mileva su vaikais liko Ciuriche, šeima iširo.

1916 m. sukūrė garsiąją reliatyvumo teoriją.

1919 oficialiai išsiskyrė su pirmąja žmona ir vedė savo pusseserę Elzą Lovental (Elsa Lowenthal). Albertas įsivaikino dvi jos dukras iš pirmosios santuokos. Su Elza gyveno iki jos mirties 1936 m.

Nuo 1920 m. daug keliavo po Europą (su Šveicarijos pasu - turėjo šios šalies pilietybę), skaitė paskaitas mokslininkams, studentams ir smalsiai publikai. Taip pat aplankė JAV, Indiją (bendravo su Tagore), Kiniją, Japoniją, kur susitiko su būsimuoju imperatoriumi Hirohito.

1921 m. A. Einšteinui buvo skirta Nobelio premija už fotoefekto tyrinėjimą.

1929 m. pasaulis triukšmingai minėjo Einšteino 50-metį, tačiau jubiliatas iškilmėse nedalyvavo. Jis gyveno netoli Potsdamo ir su įkvėpimu veisė rožes bei priiminėjo savo draugus, tarp kurių buvo Čarlis Čaplinas, Fransas Kafka, Tomas Manas...

1933 m. atsisakė Vokietijos pilietybės, išvyko į JAV ir profesoriavo Perspektyvių tyrimų institute Prinstone bei Kalifornijos universitete. To meto Vokietija paskelbė jį "tėvynės išdaviku", jo moksliniai darbai buvo šalinami iš bibliotekų.

1936 m. nuo širdies ligos mirė antroji žmona Elza.

1955 m. balandžio 18 d., eidamas 77-uosius metus, A. Einšteinas mirė nuo aortos aneurizmos Prinstone (JAV). Paskutiniai jo žodžiai buvo "Aš čia atlikau savo užduotį".

ŽMONA. A. Einšteinas su pirmąja žmona serbe Mileva Maric susilaukė trijų atžalų.

Pagal paskutinę velionio valią, jo kūnas buvo kremuotas, o pelenai buvo išbarstyti slaptoje vietoje.

Esama versijų, jog Einšteino pelenai buvę palaidoti, o kartu su jais - ir pelenai paskutiniųjų mokslininko raštų, kuriuos jis pats sudeginęs prieš mirtį. Spėliojama, kad tai buvę atradimai, susiję su paralelinėmis visatomis (jis domėjosi kosmologija)... Kaip ir dera genijui, Einšteino asmenybė apipinta įvairiausiomis legendomis ir mitais, tarp kurių, be abejo, ir teorija, kad jo atradimai - ne jo.

Citatos

Aš nesu apdovanotas jokiu ypatingu talentu. Aš tik siaubingai smalsus.

Visa, ką mes žinome apie realybę, prasideda ir baigiasi patyrimu. Kas niekuomet neklydo - niekuomet nebandė nieko naujo.

Aš esu atsiskyrėlis. Mano širdis niekada nepriklausė nei valstybei, nei tėvynei, nei šeimai, nei draugams.

Mano pacifizmas - instinktyvus.

Matematika - tobulas būdas vedžioti save už nosies.

Aš tikiu intuicija ir įkvėpimu. Kartais jaučiu esąs teisus, o ne žinau tai.

Kodėl aš sukūriau reliatyvumo teoriją? Man regis, priežastis tokia. Normalus suaugęs žmogus nesusimąsto apie erdvės ir laiko problemą. Jo manymu, jis jau pamąstė apie tai vaikystėje. O mano protinė raida buvo tokia lėta, kad erdvė ir laikas sudomino mane jau suaugusį. Be abejo, aš galėjau pažvelgti į visa tai giliau nei normalus, bet mažas vaikas.

Informacija nėra žinios. Tikras žinių šaltinis yra patyrimas.

Kiekvienas, kuris rimtai domisi mokslu, galiausiai prieina suvokimą, kad gamtos dėsniais reiškiasi Dvasia, aukštesnė jėga, kurios akivaizdoje žmogus bejėgis. Šia prasme moksliniai ieškojimai priveda prie ypatingo religinio jausmo, kuris daug kuo skiriasi nuo naivaus religingumo.

Vaizduotė svarbesnė už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė neturi ribų.

Viską reikia supaprastinti tiek, kiek tai įmanoma, bet ne daugiau.

Dvi muilo rūšys - man tai pernelyg sudėtinga.

Manote, viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip.

Vienintelis dalykas, kurio mane išmokė mano ilgas gyvenimas: kad visas mūsų mokslas realybės akivaizdoje atrodo primityvus ir vaikiškai naivus. Ir vis dėlto tai vertingiausia, ką turime.

Kiek daug mes žinome ir kiek mažai suprantame.

Labai svarbu nesiliauti kėlus klausimus. Smalsumas žmogui duotas neatsitiktinai.

Nuostabiausias pasaulyje jausmas - tai stebuklo jausmas. Jausmas, kurį sukelia gyvenimo paslaptis. Jis gimdo grožį ir tiesą.

Žmogus yra dalis visumos, kurią vadiname visata, - bet dalis, apribota laiko ir erdvės, todėl suvokia save, savo mintis ir jausmus kaip kažką atskira nuo visumos. Tai optinė apgaulė.

Aš netikiu Dievo, kurio tikslai susipynę su mūsų žmogiškais tikslais.

Dievui mes visi vienodai protingi arba vienodai kvaili.

Aš - labai religingas bedievis. Galima sakyti, jog tai nauja religijos rūšis.

Aš išmokau žiūrėti į mirtį kaip į seną skolą, kurią anksčiau ar vėliau tenka sumokėti.

Vienintelė priežastis laikui egzistuoti - kad viskas neįvyktų vienu metu.

AR ŽINOTE, KAD...

Biblija su Alberto Einšteino parašu aukcione Niujorke buvo parduota už 68,5 tūkst. JAV dolerių. Mokslininkas ir jo žmona šioje knygoje pasirašė 1932 m. ir ją padovanojo savo draugei Harietai Hamilton. A. Einštenas ant titulinio knygos lapo parašė, kad Biblija - tai "didis išminties ir paguodos šaltinis, kurį verta dažnai skaityti".