Aktorei Irinai Muravjovai - žaviausiai ir mieliausiai - 65-eri

Ji galėjo, kaip Nina Solomatina, išvažiuoti ieškoti laimės į kitą miestą. Bet važiuoti jai nelabai buvo kur - I.Muravjova gimė ir užaugo Maskvoje. Mokėsi ji labai gerai, svajojo tapti pradinių klasių mokytoja, bet paskui pamėgo poeziją, pamilo teatrą ir nusprendė, kad bus aktorė. Pirmoji nesėkmė Irinos nepalaužė ir kitais metais ji vis dėlto įstojo į dramos studiją prie Centrinio vaikų teatro, o po trejų studijų metų buvo priimta į teatro trupę. Ji svajojo apie rimtus vaidmenis, o tekdavo vilkėti žvėrių, pasakų personažų, mergaičių, berniukų kostiumus... Ir taip 7 metus, kol buvo pakviesta į filmą „Maskva netiki ašaromis“. Šis vaidmuo buvo siūlomas Anastasijai Vertinskajai ir Žanai Bolotovai, bet abiem aktorėms scenarijus nepatiko. Ir tada režisierius Vladimiras Menšovas visiškai atsitiktinai viename teatro spektaklyje pastebėjo I.Muravjovą... Tiesa, net po stulbinamos filmo sėkmės I.Muravjova savo herojės, kibios provincialės Liudmilos, nepamėgo, ją vadino netašyta, vulgaria storžieve.

„Pati Iročka - labai taktiškas žmogus, - sako aktorė ir dainininkė Jekaterina Žemčužnaja. - Mes kartu su ja filmavomės filme „Karnavalas“. Scenoje, kurioje aš su N.Solomatina nakvojame išsinuomotame bute, aš turėjau nuolatos rūkyti, o Ira - maukti pieną iš šaldytuvo. Aš niekada gyvenime nerūkiau, o man davė klaikaus „Kazbeko“, Irai paruošė kelis litrus šalto pieno. Ir štai aš, stengdamasi nekosėti, kelis dublius rūkiau tuos papirosus, o Ira, stengdamasi nepaspringti, gėrė pieną. Ji nesiskundė, nors mums buvo neįtikėtinai sunku. Galop apdujau nuo cigarečių, o Ira nuo pieno. Režisierė Tatjana Lioznova tik šypsojosi: „Na, mano artistės! Viena prisigėrė, kita prisirūkė“. Ji labai mylėjo Irą, juk „Karnavalo“ scenarijus buvo parašytas specialiai jai“.

Filmuotis „Karnavale“ I.Muravjovai apskritai buvo nelengva. Kasdien po kelias valandas jai teko mokytis važinėti ratukinėmis pačiūžomis, juk jos herojė tai daro puikiai! O paskui masažuotojas mankštindavo jos „nukankintus“ raumenis. Treneris ir masažuotojas važinėdavo su ja į visas gastroles. Galop važinėtis ratukinėmis pačiūžomis ji išmoko neblogai. Aktorės sportiniai nuotykiai tuo nesibaigė - kitame filme jos laukė stalo tenisas. Dėl filmo „Žaviausia ir mieliausia“ ji išmoko puikiai žaisti stalo tenisą. Tiesa, filmavimo aikštelėje įvyko nemalonumas: per repeticiją Vladimiras Nosikas, vaidinęs Nadią įsimylėjusį kolegą, taip įsijautė į žaidimą, kad susilaužė kojos pirštą. Taigi visą filmavimo laiką jis prastraksėjo sugipsuota koja. „Žaviausia ir mieliausia“ buvo pripažinta geriausia komedija: dėl jos į kino teatrus atėjo 80 mln. žiūrovų. „Kartą atvažiavome gastrolių į Ukrainą, - prisimena I.Muravjovos draugas aktorius Julijanas Balmusovas. - Nespėjom nė apsižiūrėti, kaip iš visų pusių prie Iros pradėjo traukti žmonės su maistu: „Iročka, paimk bulvyčių, paragauk agurkėlio!“ Ji susidrovėjo: „Ką jūs, ką jūs!“ O aš jai sakau: „Negalima taip priimti dėkingumo. Paimk po vieną bulvytę“. Na, paėmėme po vieną, paragavome, paskui dar paėmėme. Visi šypsojosi, juokėsi, kad Ira tokia kukli. O dar Iročka nuostabi vairuotoja - dėmesinga, sąmoninga. Kartą su ja buvome Baku. Ten jos paklausė, kas labiausiai mieste nustebino. Ji atsakė: „Chaotiškas, pakrikas eismas!“

Nuo 1977 iki 1991 m. aktorė dirbo teatre „Mossovet“ ir kartu mokėsi Valstybiniame A.Lunačarskio teatro meno institute. Nuo 1993 m. I.Muravjova vaidina Valstybiniame akademiniame mažajame teatre. Legendinėje scenoje ji sukūrė ne vieną pagrindinį rusų klasikinio repertuaro vaidmenį - subtilią ir nepraktišką Ranevskają (A.Čechovo „Vyšnių sodas“), atlapaširdę Kupaviną (A.Ostrovskio „Vilkai ir avys“), egoistišką ir godžią Arkadiną (A.Čechovo „Žuvėdra“), žiaurią ir neteisingą Gurmyžskają (A.Ostrovskio „Miškas“). Aktorė puikiai atskleidžia visus šiuos charakterius, kiekvienam suteikdama kai kurių savo kūrybinės individualybės bruožų - ryškų temperamentą ir vaizduotę, mokėjimą džiaugtis gyvenimu ir gebėjimą sąmojingai pajuokauti.

Namuose ji - ne aikštinga aktorė, o tikra namų židinio saugotoja. Savo namus I.Muravjova brangina. Ji didžiuojasi tuo, kad jos vaikų vaikystė praėjo ne teatro užkulisiuose arba grimo kambaryje. Ji lengvai atsisakydavo vaidmenų, jei nebūdavo su kuo palikti vaiko. „Aš niekada nekankinau vaikų savo vaidmenimis. Aš pirmiausia mama, o paskui jau aktorė“, - sako ji.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“