A. Štukytės kolekcijų karai: akmenys pralaimi šaldytuvo magnetukams!
Nėra tik iš Antarktidos
Akmenys trilitrin dedami apie penkerius metus. "Mano aplinkoje - daug keliaujančių žmonių. Ir kur važiuodami jie vis klausdavo manęs, ką parvežti lauktuvių, - pasakojo Aušra. - Tai, nenorėdama žmonių apsunkinti, juokdavausi, kad - akmenį. Ir iš tikrųjų vieną kartą gavau vieną. Kitą kartą - antrą. Ir taip akmenys pradėjo kauptis". Aktorė juokiasi, kad jos akmenys - iš viso margo pasaulio: "Nėra akmens tik iš Antarktidos". Ir pati A.Štukytė per atostogas mėgsta valandų valandas vaikščioti po pajūrį, ten prisirenka visokių jai mielų daiktelių: akmenų, kriauklių, vandens nugludintų medžio gabalėlių ir t.t. Visas šis vaikiškas turtas taip pat vis dar nugula į minėtąjį stiklainį tarp vazonų.
Aktorė prisimena kai kurių akmenų atsiradimo istorijas. Pavyzdžiui, kolekcijoje yra juodas akmenėlis iš Kinijos, budistų vienuolyno, jį draugė išdrįso pakelti nuo žemės ir pasiimti tik paklaususi vienuolio leidimo - tokia sakrali atmosfera ten tvyrojusi. Kolega aktorius Robertas Balčiūnas akmenį parvežė nuo uolingų Airijos pakrančių. "Jis pamatė akmenį, prisiminė mane, bet tą pačią akimirką prasidėjo potvynis ir tą vietą, kur gulėjo akmuo, užliejo vanduo, - akmens istoriją pasakojo Aušra. - Tai jis, mano brangus draugas, nufilmavo potvynį, sulaukė atoslūgio ir atvežė man tą akmenį! Jis buvo toks laimingas, laimingesnis net už mane".
Pabandžiusi kolekcijos akmenimis kokią vieną kitą vazoninę gėlę papuošti, ilgainiui Aušra šios idėjos atsisakė, mat gėlę laistant ir žemę purenant tie akmenys kažkur... išgaruoja, pradingsta.
Šaldytuvo durelės aplipdytos magnetais iš įvairių šalių. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Magnetais užkrėtė draugai
Magnetukų rinkimas - bendras Aušros ir jos sužadėtinio Dmitrijaus Radino hobis. Porelė nusižiūrėjo šią idėją vienų draugų namuose. "Mums taip patiko, kad pradėjome lipdyti šaldytuvo dureles magnetukais ir patys", - juokėsi Aušra. Moteris pastebėjo, kad aistra magnetukams šiuo metu ima viršų palyginti su aistra akmenims. Bet nei vienų, nei kitų dovanojamų daiktelių ji niekuomet neatsisako.
Į kolekcionavimą nuo vaikystės linkusi ir ne vieną kolekciją tėvų namuose palikusi Aušra teigia, kad nė vienos kolekcijų išsižadėti negali. "Matyt, yra psichologinis prisirišimas ir koks labai protingas psichiatras galėtų ką nors apie tai pasakyti, bet... Negaliu atsikratyti tam tikrų dalykų. Net nenoriu", - sakė Aušra, kuri gal dar įsileis "Laisvalaikį" ir į tėvų namus ir parodys tokias kolekcijas, dėl kurių kiekvienam dabartiniam plius minus trisdešimtmečiui suvirpėtų lūpa.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"
Rašyti komentarą