Vandens lašas Suomijoje

„Ir mano lašas yra svarbus“. Suomijoje tokiais žodžiais buvo užbaigtas penkių šalių Comenius daugiašalis mokyklų partnerystės projektas @WASsERLEBEN-@WAS TUN („Vanduo – pasaulio gyvybės eliksyras“), kuriame Lietuvą atstovavo Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija. Dvejus metus vyko susitikimai partnerių šalyse, jų mokyklose: Sommerdos Alberto Schweitzerio gimnazijoje Vokietijoje,Haapajärvilukio gimnazijoje Suomijoje, Vroclavo Zespolszkol Nr.1 Lenkijoje, Budapešto ElsoObudaiAltalanosIskolaVengrijoje ir Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijoje. Dabar teko skristi į Kalėdų senelio šalį.

Tik atvykus pirmą dieną į Suomiją, Haapajärvi gimnaziją, mūsų lietuviškam šešetukui (gimnazistėms Paulinai Bartkutei, Urtei Buikytei, Ugnei Matukaitei bei mokytojoms Violetai Venckuvienei, Dianai Linkevičienei, Laimai Kaupienei) teko prisistatyti ir išmėginti savo improvizacinius gebėjimus. Neužteko kaip visoms delegacijoms pristatyti narius, projekto koordinatorė Suomijoje Sirkkus Lyytikäinen, žinodama mūsų gimnazijoje vykstančius integruotus muzikinius projektus, paprašė padainuoti lietuviškai. Šeimininkų noras mums įstatymas – improvizavome, taip nustebindami visus susirinkusius.

Vėliau laukė intensyvus darbas: įvairių prezentacijų ruošimas ir pristatymas, visos projekto veiklos, vykusios mokykloje, plakato ruošimas, laikraščio leidyba, rankdarbių kūrimas(laivelių iš gamtinių medžiagų gamyba, vėlimas iš vilnos), vandens pėdsako tyrimai ir rezultatų palyginimas, parodos, pristatančios visų dvejų metų projekto veiklą, rengimas miesto bibliotekoje ir kultūros centre, pamokų stebėjimas, koordinatorių, mokytojų ir mokinių diskusija vandens tema, choro repeticijos ir dalyvavimas renginiuose. Visa veikla buvo puikiai suplanuota, niekas nebuvo be darbo, visi aiškiai žinojo savo užduotis, todėl ir rezultatai buvo puikūs.

Džiugino, jog į šį projektą įsijungė ne tik Haapajärvi gimnazija, bet ir miesto bendruomenė: kultūros namuose vyko delegacijų viešas prisistatymas, sporto aikštyne ir arenoje vyko varžybos (beisbolo, futbolo ir kt. sportinių žaidimų), bažnyčioje projekto dalyviams buvo skirtas vargoninės muzikos koncertas. Tad tai, jog buvom pakviesti į gimnazijos mokslo metų pabaigimo šventę ir abiturientų atestatų teikimo ceremoniją, nenustebino. Netgi turėjome galimybę daina pasveikinti paliekančius gimnaziją.

Be abejo, susipažinome ir su pačia Suomija, jos architektūra, gamta, pabuvojome etnografinėje sodyboje, kurioje apžiūrėjome saunas, viena iš jų – juodoji (visos patalpos sienos ir paviršiai padengti suodžiais). Sužinojome, jog praktiškai visos šeimos turi savo saunas, netgi daugiabučiuose. Buvo smagu ne kartą išbandyti suomišką šilumą, netgi gimnazijos direktorės namuose, kuriuose buvome pakviesti pasisvečiuoti. Bemaž kiekvieną vakarą po darbų vyko susitikimai prie laužų gamtoje. Mokiniai vyko į tradicinę ūkininko fermą susipažinti su gyvulininkystės ūkiu. Aplankėme Kuopio miestą, ten plaukiojome laivu tarp salų po ežerą, pasikėlėme į apžvalgos bokštą, iš kurio matosi visas miestas ir jo apylinkės su daugybe ežerų.

Pabuvoję Suomijoje supratome, kad suomiai, tradiciškai laikomi santūriais, išoriškai „šaltais“ žmonėmis, iš tikrųjų yra be galo šilti, draugiški ir nuoširdūs. Jau vien ką reiškia tai, kad baigiamajame renginyje visi sėdėjome be batų kaip savuose namuose, atkeliavo Kalėdų senelis (Joulupukki). Atsisveikindami braukėme ašaras, draugiškai apsikabindami vieni kitiems žadėjome, kad dar pasimatysime.

Tokie projektai, kada susitinka kelių šalių žmonės, kuriuos vienija bendra idėja ir interesai, yra prasmingi ne tik dėl to, jog yra gilinamasi į pasirinktą temą, bet tobulinama kalba, bendravimas, semiamasi įvairiapusės patirties.