Valerijonai prieš egzaminą: ko bijo mūsų vaikai

Iš viso brandos egzaminus šiemet laikys 39 980 jaunuolių, dauguma jų - tris (14 430) arba keturis (12 057 kandidatai) egzaminus. Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 325 kandidatai. Visiems jiems šios vasaros pradžią žymi didžiulis atsakomybės jaudulys.

Jaudinasi ne tik abiturientai - nerimauja ir savo "kvalifikacijos egzaminus" kartu su vaikais laikantys jų mokytojai bei tėvai. Tačiau egzaminas parodo ne tik žinių bei įgūdžių lygį: tai ir rodiklis, kaip kas geba susidoroti su gyvenimo iššūkiais.

Jeigu negausiu 80 balų...

"Jeigu negausiu 80 balų, nuvilsiu savo artimuosius ir pati save", - likus dienai iki brandos egzamino prisipažino Gerda. Ji norėtų gauti 80 balų, tačiau beveik netiki, kad pavyks. Ir ji jau nusprendė, kad mažiau negu 80 - tai tragedija.

Kad egzaminų rezultatai turės įtakos artimiausios ateities planams - tai suprantama. Kad prieš egzaminą patiriamas stresas yra natūralus dalykas - irgi suprantama. Tačiau iš kur kyla visa paralyžiuojanti baimė ir išankstinis dramatiškas nusiteikimas nesėkmei?

Kalbamės su psichologe psichoterapeute Vilma MAŽEIKIENE.

Jūs dirbate psichologe ir mokykloje, tad galite pasakyti iš patirties: ar egzaminų velnias toks baisus, ar jį tokį tik piešia? Ir kas tie talentingi tapytojai, kad kartais vaikui tenka greitąją kviesti?

Prieš ar per egzaminą sukaustanti panika kyla ne todėl, kad tas mokinys bijo paties egzamino kaip procedūros. Ir ne todėl, kad jis neturi žinių, kurias vertins. Juk mokėsi dvylika metų - taigi šį bei tą, manau, išmoko. Be to, labiausiai jaudinasi pretenduojantys į aukščiausius balus. Esu mačiusi ir tokių, kurie net neprileisti prie egzaminų nepanikuoja, o ramiai galvoja, ką darys toliau.

Mokiniai bijo ne egzamino ir ne kokį gaus balą, o nuvilti tėvų lūkesčius. Patys egzaminai nėra tokie baisūs.

Stebint vaikus galima "diagnozuoti", kaip su jais elgiasi tėvai. Visas tas perdėtas vaikų stresas yra ilgalaikio jų auklėjimo proceso padarinys. Jeigu visą laiką tėvai reikalavo pačių aukščiausių rezultatų, nuolat spaudė, kontroliavo ir baugino, kaip bus blogai, jei pažymiai bus blogi, tai nėra ko stebėtis, kad prieš išties svarbų įvykį vaiką tiesiog suparalyžiuoja.

Galbūt gąsdina ir mokytojai?

Mano pastebėjimu, mokytojai šiuo atžvilgiu darosi vis tolerantiškesni.

Mano praktikoje buvo toks atvejis: viena viduriniųjų klasių mokinė gavo aštuonetą ir bijojo eiti namo. Mokytoja paprašė manęs psichologinės pagalbos, nes mergaitė labai verkė, netgi užsiminė apie savižudybę! Mes su ja kalbėjomės gerą valandą, kol nuraminau.

Iš tikrųjų būtų buvę geriau tą valandą skirti jos tėvams.

Būtent. Ar aštuonetas - blogas pažymys?! Vienas dalykas - tai gana aukštas įvertinimas, o antras - gi ne pažymys iš matematikos ar lietuvių kalbos rodo tavo vaiko vertę!

Nuo pat mažens reikalaudami tik aukščiausių rezultatų tėvai įjungia perfekcionizmo programą ir daro vaikams meškos paslaugą. Gyvenimas yra gyvenimas, ir niekas nėra tobulas.

Ar tai reiškia, kad vaiko reakcijos per egzaminą parodo išugdytą nepasitikėjimą arba pasitikėjimą savimi?

Tai rodo, kaip vaikas reaguoja ir kaip veikiausiai reaguos ateityje į iššūkius, įvairius barjerus, problemas. Juk brandos egzaminas - ne paskutinis išbandymas gyvenime.

Nepatogu prieš pažįstamus...

Kodėl tėvai siekia tobulų vaiko rezultatų? Ką jiems tai iš tikro reiškia? Smagu pasipuikuoti prieš pažįstamus?

Na, taip, kaipgi pasakysi pažįstamiems, kad vaikas egzamino neišlaikė. Kai vaikas darželyje - jie nori didžiuotis, kad štai jis laisvai laikraščius skaito, kai pradinukas - kad šoka, groja ir dar šachmatų meistras, kai abiturientas - kad egzaminus šimtukais išlaikė.

Tegu didžiuojasi savo asmeniniais pasiekimais, o ne vaiko sąskaita.

Manau, kad tėvai turėtų pakovoti už savo vaiką, ir "prieš pažįstamus" taip pat. Apginti jį, palaikyti, priimti jį koks yra, užjausti, kai kas nors nepavyksta, sakyti: nenusimink, nepasisekė šiandien - rytoj pasiseks. Tada ir rezultatai bus geresni.

Toks yra gyvenimo paradoksas: tie mokiniai, kurių tėvai tiesmukiškai ir kategoriškai neverčia mokytis, o tik draugiškai kalbasi, motyvuoja subtiliais ir pozityviais metodais, ir mokosi geriau, ir egzaminus išlaiko kur kas sėkmingiau.

Vadinasi, reikia į viską žiūrėti atsipūtus?

Šiek tiek atsipūtus - taip. Šiek tiek "atsipūtusiems" netgi geriau sekasi. Aš nesakau, kad į egzaminą reikia numoti ranka, eiti absoliučiai abejingam, jokiu būdu, bet sveikas nerimas ir stresas mobilizuoja, o perdėtas - paralyžiuoja.

Jeigu gėda, kad vaikas neišlaikė egzamino, vadinasi, labiau galvoju apie save, o ne kaip jaučiasi vaikas? Betgi tėvai tam tikra prasme laiko egzaminą? Vaiko paruošimo gyvenimui. Gal ir todėl gėda, kad nekaip paruošė?

Kodėl mes vaikus auklėjame perfekcionizmo dvasia? Visada viskas privalo pasisekti, ir būtinai - iš pirmo karto! Ir tas procesas, kaip sakiau, prasideda ne dvyliktoje klasėje. Prieš abitūrą patys tėvai gal kaip tik kiek atsipalaiduoja, o vaikui ta pirmoje ar penktoje klasėje paleista "programa maksimum" veikia, ji suaktyvėja.

Gyvenimas nėra tobulas, nereikia kelti dramatiškų programų "maksimum" nei sau, nei kitiems, nereikia susikurti padėties, iš kurios atseit nėra kelio atgal. Visada yra išeitis: štai ką turime sakyti savo vaikams.

Kuo aukštesnė kartelė - tuo didesnė įtampa?

Tą kartelę galima vaikui kelti, tačiau išmintingai - palaikant visame ilgame mokymosi procese, subtiliai motyvuojant, skatinant pozityviai. Visa tai reikia daryti nuo mažens, o ne prieš pat egzaminą.

PARADOKSAI. "Toks yra gyvenimo paradoksas: tie mokiniai, kurių tėvai kategoriškai neverčia mokytis, o tik draugiškai motyvuoja subtiliais ir pozityviais metodais, ir mokosi geriau, ir egzaminus išlaiko kur kas sėkmingiau", - sakė psichologė psichoterapeutė V. Mažeikienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Dar daugiau įtampos vaikui prieš egzaminą tikrai nereikia - jis ir taip jau "stresuoja". Mes kartais matome, kaip vaikai geria valerijonus, kaip jų akys išsprogsta, sąmonė aptemsta, sėdi perbalę ir nieko nebežino, nieko nebeprisimena. Kam to reikia? Verčiau padėkime atsipalaiduoti, pasitikėti savo jėgomis. Patikinkime, kad išeitis visada yra - iš bet kokios situacijos. Ramiai apgalvokime kartu visas galimybes, alternatyvas, atsarginį planą, aptarkime su vaiku.

Egzaminų sesijos metu tėvams reikia rimtai padirbėti su savimi, pamąstyti, ko jie patys bijo. Kieno lūkesčius bijo nuvilti.

O jeigu ėmė ir neišlaikė?

Tik nedramatizuokime. Neišlaikė - perlaikys. Ir nevadinkite vaiko tinginiu, negabiu, žioplu, jei taip nutiks. Arba tas balas bus mažesnis nei tikėtasi. Balas vaiko intelekto neparodo.

Jeigu jūs einate į darbo pokalbį, ar esate garantuoti, kad iš pirmo karto būtinai pasiseks puikiai ir jus priims? O jeigu nepriima - ar tai reiškia, kad esate nieko vertas, nieko nežinote, neišmanote, nesugebate? Galbūt tos įmonės vadovas jus nepakankamai įvertino. Bandysite tol, kol pasiseks.

Ar tiesa, kad kai kurie tėvai egzamino metu vaikšto aplink mokyklą arba stovi už durų?

Norėdami padėti, tėvai dažnokai persistengia. Ir kaip tam vaikui tada susikaupti, kai toks spaudimas? Egzaminą laiko mokinys - tai jo atsakomybė, jo gyvenimas. Tėvų "palaikymas" neturi trukdyti. Jie neturi egzamino laikyti nei kartu su vaiku, nei už jį.

Ar galėtumėte duoti keletą grynai praktinių patarimų mokiniui, pavyzdžiui: mokytis dieną prieš egzaminą ar ne? Pusryčiauti ar ne? Gal kam dar kyla klausimas - išgerti kavos ar "redbulio"...

Pastarojo - jokiu būdu. Organizmui ir taip nelengva, neapkraukite jo dar labiau.

Dėl mokymosi - taip, kaip pats jaučia, kad reikia. Jūsų vaikas žino, jam nebūtina nuolat patarinėti: būtinai pavalgyk, dar pasimokyk, jau nebesimokyk... Jeigu jis pasiruošęs egzaminui, jaučiasi tvirtai - tegu ir pabimbinėja dieną prieš egzaminą. Jeigu dar nori pasikartoti - tegu. Mažiau patarinėkime. Juk jie jau aštuoniolikmečiai galų gale, patys tegu sprendžia.

Lygiai taip pat su pusryčiais. Jeigu įpratęs nepusryčiauti - tegu, nori sočiai pavalgyti - tegu. Egzaminas - ne pasaulio pabaiga, viskas teka įprasta vaga. Gerai išsimiegokite, gerai nusiteikite ir pakelta galva - pirmyn.

Kaip reikėtų praleisti dieną po egzamino, kad sugrįžtų prarastos jėgos?

Padėkokite sau suteikdami malonumą. Gal norisi su draugais papietauti, gal norisi vienam pabūti - darykite, kas patinka, apsidovanokite save. Tikrai yra už ką.

KOMENTARAI
MEDA, abitūros egzaminus laikė prieš 25 metus: "Aš egzaminus sapnuoju iki šiol. Kartais išlaikau, kartais nelabai, bet visada džiaugiuosi, kad atsibudau. Šiaip noriu pasakyti, kad gyvenimas pateikia kur kas sunkesnių egzaminų nei abitūros, ir nieko, nenužudo. Gyvenimas yra mokykla, ne atvirkščiai."
TOMAS, laikė prieš 20 m.: "Visokių juokingų nuotykių atsimenu iš mokyklos, pamokas kai kurias, bet egzaminų - nepyk, neatsimenu. Todėl šiandien abiturientams tą ir noriu pasakyti: jūs taip neimkit į širdį - viskas praeina. Po 20 metų net neatsiminsit šitos dienos. Prisiminsit visai kitas. Pavydžiui, kaip kas nors jus rašalu aptaškė."
VALDAS, laikė prieš 12 m.: "Svarbiausia - nepanikuoti. Ką jau išmokai, tuo ir džiaukis. Aš save atsimenu visiškai ramų, ir viską puikiai išsilaikiau. Daug kas bijojo. Atsimenu, klasiokė atėjo tokia pabalus, kad buvo aišku, jog jai geruoju nesibaigs. Matyt, nemiegojo per naktį. Taip ir buvo: bloga pasidarė, nualpo. Nereikia taip jaudintis, čia tik egzaminas, ne pasaulio pabaiga."
JURGITA, laikė prieš 4 m.: "Be abejonių, prieš brandos egzaminus netrūko sveiko streso. Atsimenu, per istorijos egzaminą sėdėjau peršalusi ir galvoje sukosi ne atsakymų variantai, o tai, kaip išsėdėti, kaip išsiprašyti iš auditorijos ir pan. Tačiau nė per vieną egzaminą nepanikavau, kad neišlaikysiu. Dabar suprantu, kad tie egzaminai vertės kažkokios kaip ir neturi. Išlaikei, įstojai į universitetą, o gal išvis niekur nestojai... kam tie balai dabar rūpi?"
GABRIELĖ, laikė prieš metus: "Dabar man ta baimė atrodo juokinga! Studijuoju odontologiją, ir krūvis didesnis, ir egzaminai kur kas sunkesni, bet tokios panikos nėra. Kai laikiau abitūrą, tikrai atrodė, kad visas gyvenimas pakibęs ant plauko, visa mano ateitis. Taip, išlaikiau puikiai. Tėvai labai palaikė, sakė, kad ir kas būtų - aš vis tiek šaunuolė!.. Ko palinkėčiau dabar laikantiems egzaminus? Jokiu būdu nesimokyti paskutinę naktį - nes viskas galvoje susimaišo. Būtinai stipriai papusryčiauti - tai labai svarbu, nes gurgiantis pilvas nervina. Na, ir, žinoma, kuo mažiau jaudintis. Gausite tokį pažymį, kuris nuves kur reikia. Viskas bus gerai!"

SAULĖ VINGELIENĖ, Nacionalinio egzaminų centro direktorė: "Mieli abiturientai, linkiu didelės sėkmės laikant egzaminus. Pasirinkite teigiamą požiūrį į gyvenimą. Kuo labiau stengsitės teigiamai mąstyti, tuo lengviau įveiksite kliūtis į tokį gyvenimą, kokio trokštate.
Eidami į egzaminą bijome gauti prastą įvertinimą arba neišlaikyti. Įtampa egzaminų metu - normali būsena, jaudulys yra netgi naudingas, nes padeda sutelkti visas žmogaus pajėgas. Tik per didelė baimė trukdo. Kuo laubiau bandome įsivaizduoti galimas nesėkmes, tuo didesnė baimė gali mus apimti. Todėl, norėdami sau padėti, turėtume labiau orientuotis į stipriąsias savo puses, ieškoti alternatyvų. Jeigu egzaminų rezultatai užkirs jums kelią, kurį buvote pasirinkę, apgalvokite savo pasirinkimą ir bandykite dar kartą arba pakeiskite planus. Neišlaikytas egzaminas gali būti paskata išbandyti naujas nežinomas veiklas. Gyvenimas ir po egzaminų tęsis."

KAIP NUSIRAMINTI
Jeigu nepavyksta nurimti egzamino metu, jus apima panika, pabandykite iš visų jėgų įtempti kiekvieną kūno raumenį ir po poros sekundžių visiškai atpalaiduoti. Padarykite tai keletą kartų.
Lėtai pakvėpuokite taip, kad apatinė plaučių dalis prisipildytų oro.
Giliai įkvėpkite, sekundei kvėpavimą sulaikykite, po to iškvėpkite per keturis kartus. Tai darykite tris minutes galvodami tik apie kvėpavimą.
-------------------------

VERTA ŽINOTI
* Norint gauti brandos atestatą, pakanka išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių ir pasirinkto dalyko (nuo 2015 m. jau bus privalomi du - lietuvių ir užsienio), tačiau stojant į universitetus to, žinoma, maža. Kad patektum į eilę abiturientų, pretenduojančių studijuoti nemokamai, turi kaip reikiant pasistengti: sudarant ją atsižvelgiama į trijų dalykų brandos egzaminų įvertinimus ir ketvirtojo dalyko (iš kurio nelaikomas brandos egzaminas) metinį pažymį. Tai galioja visų studijų krypčių (išskyrus meno pedagogikos) programoms.
* Pakartotinėje sesijoje brandos egzaminus gali laikyti tik tie kandidatai, kurie dėl pateisinamos priežasties nelaikė valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino pagrindinės sesijos metu.
* Per pagrindinę sesiją neišlaikiusieji lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino pakartotinėje sesijoje gali laikyti tik mokyklinį brandos egzaminą.
* Mokyklinių pagrindinės sesijos brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas nuo egzamino vykdymo dienos, gimtųjų kalbų bei lietuvių kalbos ir literatūros - per 9 dienas.
* Valstybinių brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 3 darbo dienas nuo Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto posėdžio, patvirtinusio rezultatus, dienos. Numatoma visų valstybinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatus paskelbti iki liepos 12 d.
* Kandidatas, nesutinkantis su brandos egzamino darbo įvertinimu, per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos gali teikti mokyklos vadovui apeliaciją dar kartą darbą peržiūrėti ir pakartotinai jį įvertinti.
* Brandos atestatas išduodamas tik gavus apeliacijų rezultatus, į brandos atestato priedą įrašomas apeliacijos rezultatas.