Vaikams - šventė, tėvams - badas

Vaikams - šventė, tėvams - badas

Artėjantys kalėdiniai renginiai darželiuose ir mokyklose kai kuriuos tėvus verčia imtis už galvos. Keletą darželinukų ar mokyklinukų auginantys tėvai skaičiuoja, kad vien dovanoms auklėtojoms, vaikams bei Kalėdų senelio programai gali tekti pakloti 60 eurų ir dar daugiau. O kur dar karnavaliniai kostiumai? Labiausiai tėvus stebina šventės vedėjų įkainiai. Esą yra net tokių, kurie nuo vieno vaiko plėšia 7 eurus.

Socialiniame tinkle uostamiesčio tėveliai užvedė diskusiją, kiek šiemet reikia sukaupti lėšų vaikų kalėdinėms šventėms ugdymo bei švietimo įstaigose. Vyraujančios sumos - 15-20 eurų. Tad daugelis piktinosi, kad "litais tikrai viskas tiek brangiai nekainuodavo".

Ugdymo įstaigų vadovai pabrėžia, kad kalėdinių švenčių organizavimas yra pačių tėvelių reikalas. Esą yra visos galimybės pasidaryti šventę neišleidžiant nė vieno euro, tačiau retas kuris tėvelis sutinka pats persirengti Kalėdų seneliu, jau geriau krapšto piniginę.

30 eurų - kukli dovanėlė?

"Susvetimėjimas. Tėvai neturi laiko vaikams, todėl perka brangias dovanas. O dar Kalėdų senelių paslaugų kainos - nuo 3,5 iki 7 ar daugiau eurų vaikui. Turime baigti to materializmo skatinimą ir ieškoti gilesnių švenčių prasmių", - socialiniuose tinkuose ragino tėvus susimąstyti viena mama.

"Mano 3 metų vaikas pernai per kalėdinį vakarėlį išsėdėjo visą valandą man ant kelių, tai jeigu už pasėdėjimą ant kelių aš turiu mokėti 7 eurus - absurdas", - pritarė kita.

Diskusijoje dalyvavę tėvai vardijo, kokios kalėdinių vakarėlių kainos šiemet vyrauja uostamiestyje. Dažniausiai kiekvienai auklėtojai ir auklytei skiriama 30 eurų vertės dovana, tad kiekvienoje grupėje tam reikia surinkti 90 eurų. Bet buvo ir tokių tėvų, kurie kiekvienai auklėtojai nori padovanoti po 50 eurų vertės čekį.

Kiekvieno vaiko dovanai skiriama suma skirtinga, vienur tam skiriama 10 eurų, kitur pasitenkinama kuklesnėmis 3, 5 ar 6 eurų vertės dovanomis. Visgi bendra suma, skiriama šiai progai vienam vaikui, kartais esą pasiekia ir 20 eurų.

"Paskaičius komentarus labai gerai gyvenate Lietuvoje. Mes Švedijoje nuo vaiko auklėtojai po 5 eurus dedam", - stebėjosi emigrantė Laura.

"Pažiūrėkite į kainas turguje ir parduotuvėse ir suprasite, kodėl tiek renkame", - atkirto Lietuvoje gyvenanti mama.

Tėvai prisiminė, kad anksčiau litais kiekvienai auklėtojai į voką šventėms įdėdavo bent po 100 litų, tačiau tuomet už tą sumą buvo galima ką nors padoraus įsigyti. Deja, dabar 30 eurų esą atrodo labai kukliai.

"Labai tikiuosi, kad ateityje ši mada pasikeis. Juk galima auklėtojoms kokią simbolinę saldžią dovanėlę suorganizuoti, ir tiek", - protino Asta.

Vis dėlto buvo kur kas daugiau manančiųjų, kad dovanų čekiai auklėtojoms yra privalomas švenčių atributas.

"Nenubėdnėsit", - rėžė viena mama.

Kitos ėmė protinti, kad yra ir tokių šeimų, kurios skaičiuoja kiekvieną centą, tad jos statomos į nepatogią padėtį.

Kaip jaustis nepasiturintiems?

Šią diskusiją užvedusi Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė nustebo, kad Klaipėdoje yra ir tokių įkainių, kai vien Kalėdų Senelio paslauga vaikui kainuoja 7 eurus.

"Kaip turi jaustis tos šeimos, kurios vos suduria galą su galu? O jei šeimoje yra daugiau vaikų? Juk šventimas vien darželiu neapsiriboja, švenčiama ir neformaliojo ugdymo įstaigose, namuose, tad išlaidų yra daugiau. Skurdžiau gyvenančios šeimos bijo būti baltomis varnomis, neprieštarauja turtingesnių siūlomoms rinkliavoms, bet ta socialinė nelygybė labai glumina", - "Vakarų eskpresui" pasakojo K. Paulikė.

Ji ir pati prisiminė, kaip vienais metais jų šeimoje buvo net ketverios išleistuvės. Vienas vaikas baigė darželį, kitas progimnaziją, o dar du - gimnaziją.

"Išleistuvėms skiriamos sumos buvo žvėriškai didelės, tad vienas mūsų vaikas pats nusprendė atsisakyti išleistuvių. Bet klasės draugų tėvai buvo supratingi - pasisiūlė "uždėti". Vis dėlto čia yra ir kita medalio pusė - jaustis vargšu niekam nėra malonu. Tad gal būtų geriau, kad įstaigų bendruomenės iš anksto aptartų, kokią švenčių kultūrą jie propaguoja. Koks tų švenčių tikslas? Gal svarbiausia yra pabūti kartu, parodyti savo talentus ir ne tik vaikų, bet ir tėvų kūrybiškumą. Viename mažame miestelyje darželyje dirbanti mano pažįstama pasakojo, kad pas juos Kalėdų Seneliu visada persirengia kuris nors tėtis ar net mama, tad nereikia niekam papildomai mokėti", - pasakojo K. Paulikė.

Toks tėvų noras

Darželių vadovės sakė taip pat skatinančios tėvus mažiau išlaidauti, geriau patiems įsitraukti į šventinės atmosferos kūrimą. Tačiau tėveliai geriau jau traukia iš kišenės pinigus, nei patys imasi tokios atsakomybės - linksminti vaikus.

"Aš visada sakau, kad lopšelinukams būtų netgi geriau, jei šventę vestų patys tėveliai, kurie puikiai pažįsta savo vaikus. Dažnai mažyliai netgi bijo tų Kalėdų senelių. Bet tėvai nenori vargti", - pasakojo lopšelio-darželio "Svirpliukas" direktorė Audronė Šiliauskienė.

Jai antrino ir "Berželio" vadovė Birutė Maknavičienė. Pasak jos, jei tik tėvai pageidautų kitokios šventės, nesunkiai būtų galima ją suorganizuoti ir be jokių išlaidų. Ugdymo įstaigose dirba muzikos vadovės, tad vaikai moka dainelių, žaidimų. Tačiau tėvai patys paiso tradicijų, kad kalėdinė šventė turi būti išskirtinė su kviestiniais personažais.

"Atrodo šiemet pas mūsų vaikus ateis Kakė Makė", - kas šiais laikais keičia Kalėdų Senelio personažą, pasakojo B. Maknavičienė.

Daugelyje darželių patys tėvai sprendžia, kokius personažus kviesti į šventę ir kiek jiems mokėti. Darželių administracijos tik pateikia tėvams gautus komercinius pasiūlymus.

Nors darželių vadovai pastebi, kad pasiūla kasmet vis didėja, kainos tik kyla.

"Mes sulaukėme maždaug dešimt įvairių pasiūlymų. Buvo ir tokių, kurie už vieną vaiką prašo 6 eurų, bet man atrodo, kad tai jau gerokai per daug", - svarstė A. Šiliauskienė.

Nuo 5 iki 7 eurų - dar brangesnių "šoumenų" pasiūlymų sakė sulaukusi lopšelio-darželio "Čiauškutė" direktorė Jolita Skirpstaitienė.

"Tačiau mūsų tėvai nenori tokių Kalėdų senelių, kurie tik ateina, išdalija dovanas ir pasiima pinigus, o realiai visą programą organizuoja darželio darbuotojai. Mes labiau orientuojamės į edukaciją, norisi, kad šventės metu būtų kalbama apie tikrąsias vertybes, tad stengiamės, kad būtų vaidinimas, kad į šventę būtų įtraukti ir patys tėvai", - pasakojo J. Skirpstaitienė.

Direktorė akcentavo, kad šventės forma ir išlaidos - tėvų pasirinkimas. Ji pastebėjo tendenciją, kad patys tėvai yra linkę išlaidauti. Pavyzdžiui, kai pasiūloma kelioms grupėms jungtis į bendrą šventę, nes tada vedėjui reikėtų mažiau mokėti, paprastai tėvai nesutinka su tokia šventės versija.

"Svirpliuko" vadovė pasakojo, kad tėvai yra linkę geriau daugiau sumokėti, bet kad programa būtų šiuolaikiška ir patraukli vaikams. Esą jau seniai nebėra taip, jog pakaktų, kad ateina vienas Kalėdų Senelis, pažaidžia porą žaidimų, ir, išklausęs eilėraštukus, tik išdalija dovanas.

"Programų rengėjai orientuojasi į šiuolaikinį vaiką, tad programų yra labai įdomių. O ir tėvai paprastai samdo laiko patikrintus, kurie turi geras rekomendacijas", - pasakojo A. Šiliauskienė.

Ji prisiminė, kad mokant litais paprastai už vieną vaiką renginio vedėjams būdavo imamas 8-12 litų mokestis, tad kainos tikrai yra ūgtelėjusios.

Galima ir be komercijos

Vis dėlto ir uostamiestyje yra tokių darželių, kur kalėdiniai vaikučių vakarėliai nedrasko tėvų kišenės. Bent jau tokios tradicijos laikosi vienas privatus darželis. Tiesa, reikia pažymėti, kad šio darželio koncepcija yra kiek kitokia, nei visų kitų darželių - tai ne vienam nuostabą keliantis lauko darželis. Šio darželio auklėtiniai kone visą dieną praleidžia Smiltynės miške, tad, pasak įstaigos vadovės Dovilės Urbanavičienės, nėra ko stebėtis, kad ir kalėdinės šventės pas juos kitokios.

"Vietoje parodomojo šou mes norime jaukaus pabuvimo kartu. Tiek vaikams, tiek tėvams akcentuojame, kad svarbiausia yra bendravimas ir laikas, skirtas vienas kitam. Kiekvienas atsineša nedidelių vaišių, sėdime, dainuojame kalėdines dainas, bendraujame. Būna labai jauku. Niekada neakcentuojame dovanų. Kuo mažiau komercijos - tuo visiems geriau", - pasakojo D. Urbanavičienė.

"Sunkus darbas"

Klaipėdos dramos teatro aktorius Linas Lukošius jau dešimt metų prieš Kalėdas savaitei tampa Kalėdų Seneliu. Pasak jo, tie, kurie galvoja, jog tai lengvas uždarbis, labai klysta.

Paprastai visą savaitę prieš Kūčias kasdien jis praleidžia darželiuose. Kiekviename jų tenka pravesti po valandą trunkančią programą 8-10 grupių.

"Kaip jaučiuosi po tokios dienos? Nespėju net išdžiūti", - juokėsi L. Lukošius.

32 metų aktorius sakė nesivaikantis personažų madų, nes, jo nuomone, svarbesnio personažo už Kalėdų Senelį negali būti.

"Žinoma, dabar Kalėdų Senelis negali būti pavargęs, kuris tik sušoka su vaikais vieną ratelį ir pasisodinęs ant kelių vaikučius išklauso eilėraščius. Kiekvienais metais kuriu naują atraktyvią programą. Ko gero, sunkiausia ir yra sugalvoti ką nors naujo, nenuvalkioto. Matyt, vis dar pavyksta vaikus nustebinti, nes dažnai po pasirodymo sulaukiu užsakymo ir kitiems metams", - pasakojo aktorius.

Jis prisiminė, kad prieš dešimt metų nuo vieno vaiko imdavęs 10 litų mokestį, dabar prašo 5 eurų.

"Tai tikrai sunkus darbas", - neslėpė L. Lukošius.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder