Vaikai masiškai perka namų darbus

Skelbimų portalai mirga nuo įvairiausių verteivų skelbimų, kuriuose siūloma pirkti lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos temas. „Temas rašau jau ketvirtus metus, visi abiturientai, pirkę jas iš manęs, gavo aukščiausius įvertinimus“, - skelbimų portale meškerę užmetęs vienas rašytojas. „Visos temos parašytos pagal Nacionalinio egzaminų centro reikalavimus“, - vilioja kitas. Už 2-4 puslapių temą prašoma nuo 10 iki 50 litų.

Korupcijos pagrindai įgyjami mokykloje

Lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitą dvyliktokai laikys balandžio viduryje. Jau dabar jie privalo pademonstruoti mokytojams, kaip ruošiasi įskaitai, kokią medžiagą yra surinkę ir kaip ją ketina pristatyti egzaminų komisijai. Anot pedagogų, didelė dalis moksleivių nė nesivargina patys paplušėti - jie mieliau sumoka kelias dešimtines litų temas rašantiems pardavėjams ir ramiai laukia įskaitos.

Šiaulietis pedagogas, lietuvių kalbos ir literatūros vyresnysis mokytojas Nerijus Maskaliovas „Respublikai“ pasakojo iš savo ugdytinių jau sulaukęs ne vienos identiškos temos: su tomis pačiomis klaidomis, tokiu pačiu pastraipų ir minčių išdėstymu. Pirma mintis, kilusi pedagogui, buvo ta, kad moksleiviai temą rašė bendromis jėgomis arba ja pasidalijo. Tačiau apie tai paklausti prisipažino temą įsigiję pagal skelbimą internete. Kaip paaiškėjo - iš to paties aferisto, nė nesivarginusio parašyti po temą kiekvienam pirkėjui individualiai, o pardavinėjusio į kairę ir į dešinę tą pačią.

„Nemanau, kad tokia situacija yra tik mokykloje, kurioje dirbu, - teigė „Respublikai“ N.Maskaliovas. - Situacija išties absurdiška jau vien dėl to, kad į perkamus ir parduodamus aukštus įvertinimus pretenduoti pradedama jau mokyklos suoluose. Jei korupcijos šaknys pradeda skleistis jau mokykloje, nėra ko stebėtis, kad tokios patirties įgiję moksleiviai vėliau tampa korumpuotais valdininkais ar kitų sričių atstovais. Absurdiška ir tai, kad šimtai mokytojų šalies mokyklose neretai turi klausytis vieno ir to paties žmogaus parašytų identiškų temų. Tai ko išvis šiandien vertas mokslas, jei žinios įgyjamos ne sąžiningu darbu, o už pinigus?“

Legali prekyba rašto darbais - absurdas

N.Maskaliovas svarstė, kad iš 100 šiandienių abiturientų bent pusė gali būti pasinaudoję temas rašančių ir pardavinėjančių verteivų paslaugomis. Kiek tokių moksleivių yra tiksliai - galima tik spėlioti, nes ne visi ir įkliūva. Kiti įsigytą produktą kiek patobulina, pridėdami vieną kitą mintį ir nuo savęs. N.Maskaliovo įsitikinimu, prekybą rašto darbais turėtų drausti įstatymas, nes kai ant svarstyklių dedamos žinios, tai jau yra absurdas. O dabar - viskas legalu. Pedagogai iki šiol aptarinėja daugiau nei prieš metus į viešumą iškilusią istoriją, kai viena buvusi Mykolo Romerio universiteto studentė padavė į teismą įmonę, esą pardavusią prastos kokybės rašto darbą.

„Ir mūsų mokykloje buvo atvejų, kai mokiniai nusipirko temą, visiškai neatitinkančią keliamų kriterijų, - pasakojo N.Maskaliovas. - Pavyzdžiui, reikia remtis XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios rašytojų kūryba, o darbe remiamasi XIX amžiaus autoriais. Jeigu sukčiui ar jų kompanijai pavyksta parduoti 1 tūkst. darbų įvairiomis temomis ir už kiekvieną gauna vidutiniškai po 25 litus, jų uždarbis siekia 25 tūkst. litų. Tokie rašytojai daro žalą ne tik moksleivių gebėjimui savarankiškai dirbti, bet ir kenkia valstybei, nes nemoka mokesčių“.

Šių metų vasario pradžioje mokesčių inspektoriai pričiupo du Mažeikių rajono gyventojus, kurie už atlygį rašydavo kursinius bei diplominius darbus ir teikė kitas konsultavimo bei švietimo paslaugas neįregistravę tokios veiklos. Per kelerius metus iš nelegalios veiklos jiedu gavo daugiau nei 50 tūkst. litų pajamų, jų nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo beveik po 3 tūkst. litų. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu įkliuvėliai privalėjo atgaline data įregistruoti veiklą, deklaruoti pajamas, sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokesčius ir delspinigius. Už neregistruotos veiklos vykdymą jiems surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.

Edvardas Žakaris, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės pavaduotojas:

Švietimo ir mokslo ministerija turėtų pasiūlyti, kaip spręsti šią problemą. Šiandien mokslas pamažu tampa prieinamas tik turtingų tėvų vaikams, kurie gali nusisamdyti korepetitorius, nusipirkti diplominį darbą ar net disertaciją. Taip negali būti! Manau, reikia imtis griežčiausių priemonių, kad būtų užkirstas kelias prekybai žiniomis. Kai prieš kelerius metus buvo nutekinamos egzaminų užduotys, užteko tuo reikalu susidomėti teisėsaugai ir viskas išsisprendė. Jei žmogus dar mokyklos suole įpras ne mokytis, o pirkti žinias, jis ir užaugęs manys, kad viską galima nusipirkti. Į kokią visuomenę mes nueisime turėdami tokį požiūrį?