Kovo 21-ąją visų minėtų įstaigų vadovybės parašais patvirtino siūlymą, kaip Klaipėdos mieste turėtų būti optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinklas.
Rašte, be kita ko, minima, kad bus siekiama išvengti studijų programų dubliavimo, efektyviai naudoti turimą infrastruktūrą ir konsoliduoti žmogiškus išteklius. Užsiminta, jog žadama steigti trijų aukštųjų mokyklų konsorciumą.
Visgi kad ir kaip gražiai skambėtų tarptautiniai žodžiai, nelabai aišku, kas realiai keisis uostamiesčio akademiniame gyvenime.
"Tai geros valios pareiškimas, ir ne daugiau. Mes kol kas ir patys dar nediskutavome iki detalių, kaip viskas turėtų vykti. Tam prireiktų gero mėnesio. Tiesiog įsteigę konsorciumą mes turėsime platformą toms diskusijoms. Norime parodyti, kad matome bendradarbiavimo galimybę", - paaiškino Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas.
Jis priminė, kad visoje Lietuvoje stengiamasi konsoliduoti aukštąjį mokslą taip, kad kone toje pačioje gatvėje esančiose aukštosiose mokyklose nesikartotų studijų programos. Visgi panašu, kad uostamiestyje tai nėra didelė bėda. Pasak E. Juzeliūno, nors dabar išties kai kurios KU ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK) esančios studijų programos vadinasi vienodai, bet jų turinys nėra tas pats.
"Dabar visuomenė klaidinama, kai kalbama apie studijų programų dubliavimąsi. Nors pavadinimas skamba panašiai, bet diplomas - kitas. Kolegijoje studijos labiau orientuotos į praktinę veiklą", - pritarė ir KVK direktorė Gražina Markvaldienė.
Direktorė vylėsi, kad konsorciumas tikrai bus įsteigtas, ir tai sudarys galimybę aukštosioms mokykloms labiau bendradarbiauti.
"O dėl ko bendradarbiausime, sutarsime, kai pasirašysime sutartį. Tačiau mūsų kolegija laikosi nuostatos, kad mes turime visas galimybes išlikti savarankiška aukštąja mokykla", - pabrėžė G. Markvaldienė.
Kad ir dabar Klaipėdoje nėra didelio studijų programų dubliavimosi, tikino ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktorius Viktoras Senčila. Jo žiniomis, tik logistikos specialistus rengia dauguma uostamiestyje esančių ne tik aukštųjų, bet ir profesinių mokyklų. Tačiau, pasak V. Senčilos, tai paprasta paaiškinti, nes uostamiestyje tokie specialistai labai reikalingi.
"Buvo metas, kad KU, kaip ir mes, rengė laivų mechanikus bei laivavedžius. Bet natūraliai viskas išsisprendė ir universitete nebeliko šių studijų programų", - pasakojo V. Senčila.
LAJM direktorius svarstė, kad aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planas turėtų labiau paliesti Vilniaus ir Kauno akademines bendruomenes. Mat šie vienas šalia kito esantys miestai skaičiuoja net 12 aukštųjų mokyklų.
NE MUS? Klaipėdiečiai svarsto, kad aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planas turėtų labiau paliesti Vilniaus ir Kauno akademines bendruomenes. Mat šie vienas šalia kito esantys miestai skaičiuoja net 12 aukštųjų mokyklų. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Rašyti komentarą