Trečiokas: "Būsiu paleontologas, archeologas, arba krepšininkas. O kas daugiau uždirba?"

Šį sykį - trečioko Pauliaus dienoraštis jo mamos Linos (vardai pakeisti. - Autor. past.) akimis.

Paulius mokyklą pradėjo lankyti šešerių, nes ketverių jau skaitė, skaičiavo.

"Aš dar dvejojau, bet vyras, pats į mokyklos suolą sėdęs šešerių, karštai įrodinėjo, kad nėra ko laukti. Išties mokslas sūnui sekasi puikiai, bet antrojo sūnaus šešerių metų į mokyklą jau neleisiu. Be gebėjimo susikaupti, domėtis pamokomis, vaikui labai svarbi ir emocinė branda. Stebėdama Paulių tuo įsitikinau. Be to, mano pastebėjimus patvirtino ir mokytoja: "Šiemet berniukas tarsi atsigavo, įgijo pasitikėjimo savimi, ėmė drąsiau bendrauti su draugais", - atvira Pauliaus mama.

Taupus vaikinas

Ryte Paulių tėvai žadina prieš septynias.

"Kaip sunku praplėšti akis... Burzgimas, aimanavimas, verkšlenimas, pyktis... Bandėme ieškoti pačių įvairiausių žadinimo būdų: "Mama, žadink mane be žodžių, nes tavo balsas erzina." Sutikau. Kiekvienas rytas prasidėdavo glostant nugarą ar kedenant plaukus. Bet tai ilgai nesitęsė. "Geriau tu mane žadink dešimčia minučių anksčiau, kad galėčiau lovoje dar pasivartyti." Burzgimo ir pykčio rytais sumažėjo", - šypsodamasi pasakojo Lina.

Pati linksmiausia ryto akimirka, pasak mamos, kai berniukas į vonią linguoja užmerktomis akimis.

"Aš pro mažą plyšelį matau," - piktai paaiškino, kai kartą prie pusryčių stalo paklausiau, ar jis eidamas ką nors mato", - džiaugiasi savo sūnumi moteris.

Pasak jos, pusryčiai - šventas ritualas. Į mokyklą Paulius niekada neišeina nepapusryčiavęs. Į kuprinę kartais įsideda sumuštinių, obuolį ar bananą, nes pietauti po pamokų neina.

"Kam valgyti mokykloje, jei galiu papietauti grįžęs namo." Taip mąsto trečiokas. Kartu su tėčiu (vyras stengiasi tuo metu grįžti namo) jie visada pietauja namuose. Išskyrus antradienį ir trečiadienį, kai sūnus po pamokų lieka būreliuose. Tada pietauti eina į valgyklą. "Kiek reikia pinigų pietums?" - klausiu sūnaus, nes antradieniais, prieš krepšinio būrelį, Paulius eis į valgyklą. Paprašo penkiasdešimt centų. Bet aš jam įbruku eurą ir paaiškinu, kad taupyti nereikia, - valgykloje gali nusipirkti, kas jam patinka. "Mama, aš šiandien labai sočiai ir skaniai už trisdešimt centų pavalgiau - didelę lėkštę žirnių sriubos." Taip, taupumas Pauliui įgimtas!" - pasakojo Lina.

Nori būti mokslininkas

"Dar viena ypač svarbi mūsų dienos dalis - rytinis ėjimas į mokyklą. Būna laimingas, kai palydžiu iki pat klasės durų. Iš namų išeiname susikibę rankomis, tačiau artėjant prie mokyklos, kai kelyje daugėja mokinių, ranką ištraukia.

Man tie rytiniai ėjimai - tam tikras iššūkis. Tenka išlaikyti kelis testus. "Mama, aš tau pateiksiu tris variantus, o tu pasakyk teisingą atsakymą." Testai paprastai būna apie žmogaus kūną ir ligas, nes pavakarę Paulius leidžia prie televizoriaus žiūrėdamas laidą "Kvieskite daktarą", arba apie dinozaurus, nes dar lankydamas darželį sakė, kad nori būti mokslininku paleontologu. Taigi, antradienio ryto testas buvo apie sepsį", - prisiminė Pauliaus mama.

Svarbu - bendrauti

Pasak Linos, į klausimą, kaip sekėsi mokykloje, trečiokas visada atsako trumpai - "gerai" arba iškelia nykštį į viršų.

"O kai pasiteirauju, kaip santykiai su bendraklasiais, jis tik kreivai šypteli ir pradeda pasakoti apie mergaitę, kuri, Pauliaus žodžiais tariant, rodo jam dėmesį - kalbina, "kabinėjasi" ir pan. Paklaustas, ar ir jam ši mergaitė patinka, trumpai nukerta: "Mama, baik!" Ir aš baigiu, nes kūno kalba sūnų išduoda", - šypsodamasi prisimena moteris.

Kur kas atviresnis berniukas kalbėdamas apie krepšinio būrelį. Pasak mamos, iš sūnaus pasakojimo aišku, kad jų komanda pralaimėjo, jam niekas "nepasavo" ir todėl į krepšį neįmetė.

"Gal užaugęs būsiu krepšininkas," - užbaigia savo pasakojimą. O kaip paleontologas? "Noriu būti arba paleontologas, arba archeologas, arba krepšininkas. O kas uždirba daugiau?" - sūnaus mąstymo vingius perteikė trečioko mama.

Paulius paprastai namų darbams skiria valandą, laisvalaikiu jis skaito knygas, žiūri televizorių.

"Sūnaus namų darbų netikrinu. Žinoma, pasitaiko, kad kartais ryte į virtuvę ateina su sąsiuviniu ašarodamas, kad pamiršo atlikti užduotį. Prie namų darbų susėdam tik pasiaiškinti, ko jis nesuprato, arba kai reikia kokį rankdarbį padaryti, nes dailė ir technologijos - pačios nemėgstamiausios pamokos", - pasakojo moteris.

Miegoti vaikas eina apie pusę dešimtos, bet prieš miegą lovoje dar paskaito knygą.

"O prieš išjungdamas šviesą dar šūkteli: "Mama, gali prie manęs pabūti, kol užmigsiu?" Kartu pradėję dieną, mudu kartu ją ir užbaigiam", - kasdienius ritualus su malonumu prisiminė Lina.

Laukiame jūsų laiškų

Kviečiame visus tėvelius dalyvauti šiame projekte - anonimiškai aprašyti vieną savo mokyklinuko dieną ar savaitę ir atsiųsti laišką el. p. [email protected]. Taip pat galite tiesiog pranešti apie norą dalyvauti tokiame eksperimente ir žurnalistai patys aprašys jūsų vaiko dieną.