Švietimo politika žengia atgal?

Pedagogai dažnai skundžiasi, kad šiandieninė visuomenė mokyklos atžvilgiu yra nusiteikusi priešiškai. Mokytojai yra praradę prestižą, o tėvai vangiai dalyvauja mokyklos gyvenime. Tai valstybės masto problema, ir spręsti ją reikia valstybiškai, įsitikinę ugdymo įstaigų vadovai.

Didelis ir realus žingsnis sprendžiant visos švietimo sistemos kokybės klausimą buvo žengtas prieš dvejus metus - priėmus demokratišką ir pažangią ugdymo įstaigų vadovų rinkimo tvarką. Deja, šiuo metu ji keičiama, ir keičiama už udarų durų - be argumentų ir nediskutuojant su socialiniais partneriais. "Tai nekuria pasitikėjimo ir nesiderina nei su demokratija, nei su švietimo sistemos tobulėjimu", - teigia mokinių tėvų institucijos atstovai.

SĄSAJOS. Konkrečios mokyklos problemos yra glaudžiai susijusios su visos sistemos problemomis. Kai kurie vadovai organizuoja mokyklos veiklą tik formaliai, nesugeba suburti mokyklos bendruomenės.

Iš kur kyla dūmai?

Ar iš tiesų dvejus metus galiojančią skaidrią švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką užkulisiuose ėmė stabdyti politinės jėgos, siekiančios į šiuos postus pasodinti sau lojalius asmenis? Atsakymą į šį svarbų klausimą tenka dėlioti iš oficialių užuominų ir neoficialių prielaidų.

"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kokie būtent nauji ugdymo įstaigų vadovų atrankos konkursų pakeitimai rengiami ir kada jie įsigalios, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) tarnautojai atsakė: "Informuojame, kad šiuo metu Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas yra rengimo stadijoje."

Kaip tampama mokyklos vadovu

Jeigu asmuo nori tapti švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias) vadovu, jis privalo atitikti ne tik keliamus kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimo ir pan.), bet ir turėti vadovui reikalingų savybių (kompetencijų). Tokią tvarką* prieš dvejus metus patvirtino LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, ir ji palietė visus naujuosius pretendentus. Kiekvienas iš jų nuo tol konkurso komisijai privalo pateikti specialistų vertinimą, ar jis turi vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų.

Vertinimą pagal specialią bendrą metodiką vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, pasitelkdama kvalifikuotus personalo atrankos specialistus.

Ypač modernu šioje sistemoje yra tai, kad antrajame konkurso atrankos etape pusę komisijos narių sudaro tėvai, mokytojai bei mokiniai.

Žlugdo tėvų pasitikėjimą

"Prieš dvejus metus tėvams ir visai mokyklos bendruomenei pagaliau atsirado reali galimybė daryti įtaką ugdymo įstaigos vadovo išrinkimui. Atsirado viltis mokyklų bendruomenėms kurtis bendro pasitikėjimo pagrindu, - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas. - Pagal anksčiau galiojusią ugdymo įstaigų vadovų rinkimo tvarką vykdavo tik formalus konkursas, kur dažnai laimėtojas būdavo žinomas jau iš anksto. Komisiją sudarydavo po du atstovus iš ŠMM ir savivaldybės ir vienas iš mokyklos - mokyklos tarybos pirmininkas, kuris dažniausiai būdavo vienas iš mokyklos mokytojų.

Ankstesnėje tvarkoje nebuvo dvipakopio atrankos metodo, leidžiančio objektyviai įvertinti bei palyginti kandidato kompetencijas pagal visiems kandidatams bendrus principus. Todėl šiandien mokykloms kartais vadovauja vadovai, organizuojantys mokyklos veiklą tik formaliai bei nesugebantys suburti mokyklos bendruomenės. Į vienas mokyklas mokiniai stengiasi pakliūti, iš kitų bėga. Atsiranda netolygus mokinių pasiskirstymas, kurį tinklo administratorius bando taisyti apribojimais: pirmumo teise į mokyklą priimami mokiniai, gyvenantys nustatytoje teritorijoje. Neanalizuojama, kas verčia mokinius migruoti iš mokyklos į mokyklą. Mokyklos keitimo priežastys atskleistų vidines konkrečios mokyklos problemas. Jų sprendimo reikėtų ieškoti kartu su mokiniais ir tėvais."

Pasak A. Murausko, šį problemų ratą pradėjo spręsti prieš porą metų įvesta naujoji ugdymo įstaigų vadovų rinkimo tvarka, kuri susideda iš dviejų etapų: kompetencijų patikrinimo bei konkurso. Kompetencijų patikrinimo etapas vyksta iš anksto, jame gali dalyvauti kiekvienas būsimas pretendentas į ugdymo įstaigos vadovus. Sėkmingai praėjus šį etapą galima dalyvauti konkurse į konkrečią mokyklą. Konkurso rinkimuose 40 proc. balsų turi mokyklos bendruomenė (mokytojai, mokiniai bei jų tėvai), 40 proc. steigėjas (dažniausiai savivaldybė), ir po 10 proc. ŠMM bei kompetencijų patikrinimo įstaigos atstovas.

Šių metų rugpjūčio 27 d. vykusioje konferencijoje "Valstybinė švietimo strategija 2013-2022 metams. Nuo ko pradėsime?" viceministrė Genoveita Krasauskienė pranešime užsiminė apie numatomą ugdymo įstaigų vadovų rinkimo tvarkos pakeitimą.

Nebuvo argumentuota, kodėl dabar galiojančią ir mokyklų bendruomenėms priimtiną tvarką reikia keisti. Kyla klausimas - kam neįtinka dabartinė ugdymo įstaigų vadovų rinkimo tvarka? Labai panašu, kad labiausiai netinka tiems, kurie nesugeba įveikti kompetencijų patikrinimo etapo."

Lietuvos tėvų forumas rugsėjo 4 d. kreipėsi raštu į ŠMM ministrą Dainių Pavalkį ir paprašė plačiau pakomentuoti galimų pakeitimų priežastis bei paaiškinti planuojamus pakeitimus. Viceministrė G. Krasauskienė atsakyme žadėjo per savaitę pateikti ruošiamo pakeitimo gaires. Deja, iki šiol iš ŠMM LTF nėra gavęs galimo ugdymo įstaigų vadovų rinkimo pakeitimo projekto.

"Lietuvos tėvų forumas laikosi nuomonės, kad ugdymo įstaigų vadovų keitimo tvarka labai svarbi visos švietimo sistemos kokybei. Blogai, kai šią tvarką ketinama keisti nediskutuojant viešai, nesitariant su socialiniais partneriais. Blogai, kai neanalizuojama esama padėtis, nenagrinėjamos pasekmių priežastys, neatskiriamos sisteminės problemos nuo konkrečios mokyklos bėdų.

Tai nekuria pasitikėjimo, dar blogiau - kuria įspūdį, kad tik ŠMM turi interesų ir valią viską nuspręsti. Tai nesiderina nei su demokratija, nei su švietimo sistemos tobulėjimu.

Labai laukiame diskusijos šiuo labai svarbiu klausimu. Turime vilties, kad kuriantis mokyklos bendruomenei mokykla taps mūsų vaikams ir jų mokytojams antraisiais namais", - sakė A. Murauskas.

Apeinami ir mokiniai

Šalies mokinių interesams atstovaujančių organizacijų vadovai taip pat įžvelgė tendenciją, kad šios kadencijos švietimo politika vis labiau slepiasi už uždarų durų.

Lietuvos mokinių parlamento (LMP) pirmininko Juozo Vaidelio pastebėjimu, dėl itin svarbių klausimų vengiama diskutuoti tiek su moksleivių, tiek su tėvų atstovais. "Praktika aptarinėti problemas užkulisiuose, neteikti prašomos informacijos yra žalinga, nes gimdo spėliones ir kelia švietimo visuomenei nerimą. O informacija post factum, kai sprendimas jau būna priimtas, sukelia daug nepasitenkinimo", - sakė J. Vaidelis. Jis išreiškė Mokinių parlamento poziciją, kad dabartinė sistema yra pažangi ir skaidri. "Jeigu jos įgyvendinimas yra tobulintinas - o tai suprantama, nes praėjo vos dveji metai, - tai ir reiktų toliau jį tobulinti, o ne keisti tvarką."

Savo poziciją dėl ŠMM ketinimo keisti mokyklų vadovų konkurso tvarką išsakė ir Lietuvos moksleivių sąjunga. "Jei iš tikrųjų konkurso komisijoje bus atsisakyta bendruomenės vertinimo, tai signalizuos, kad mokyklos bendruomenė nėra atsakinga už mokyklos veiklos gerinimą, - akcentavo organizacijos švietimo klausimų koordinatorė Milda Kuraitė. - Šiandien tėvai ir taip per daug nutolę nuo mokyklos gyvenimo, pasigendama jų atsakomybės. Tėvų išbraukimas iš konkurso komisijos tik dar labiau juos atitolintų ir sumažintų jų atsakomybę dėl mokykloje teikiamų paslaugų."

Pasak M. Kuraitės, vadovų klausimas yra be galo svarbus kalbant apie visą švietimo sistemą: "Nuo vadovo asmenybės, jo kompetencijų labai priklauso ugdymo kokybė bei atmosfera mokykloje, todėl sistema turėtų ne tik atrinkti kompetentingus naujus vadovus, bet ir įvertinti visų kitų veiklą."

Silpnoji vadovų vieta - asmeninis veiksmingumas

Ar Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (NMVA) turi kokių nors žinių apie vadovų skyrimo tvarkos keitimą, teiraujamės jos direktoriaus Gražvydo Kazakevičiaus.

Kam ir kas neįtinka naujoje vadovų atrankos schemoje? Kokiu pagrindu žadama ją keisti?

Oficialaus pranešimo apie vadovų skyrimo tvarkos keitimą Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra nėra gavusi, kaip ir nėra gavusi pavedimo atlikti šios tvarkos keitimus.

Švietimo padalinių vedėjų rudeninėje konferencijoje buvo užsiminta, kad gal bus atsisakyta kompetencijų vertinimo. Daugiau šio klausimo negalėčiau komentuoti.

Kaip Jūs pats vertinate naują vadovų skyrimo tvarką?

Egzistuojančią tvarką vertinu teigiamai. Ji sudaro stiprias sąlygas išvengti nepotizmo (perdėto ir neadekvataus vieno ar kito kandidato palaikymo konkurso metu). Taip pat ši tvarka labai išplėtė mokyklos bendruomenės dalyvavimą skiriant mokyklos vadovą - tai irgi vertinu teigiamai.

Iš esmės tai, ką daro Lietuva šiuo klausimu, yra ir modernu, ir tarptautiška. Tai patvirtina ir Jungtinės Karalystės Notingemo nacionalinio lyderystės koledžo specialistai, su kuriais šiuo metu NMVA dirba.

Iš esmės Lietuvoje yra suformuota dviejų pakopų vadovų skyrimo tvarka: 1. Pretendentų kompetencijų vertinimas, kuris parodo apskritai pretendento potencialą, gebėjimus vadovauti mokyklai; 2. Konkursas savivaldybėje, kurio metu sudaroma galimybė konkrečiai mokyklai pagal jos profilį ar specifiką parinkti įmanomai geriausią mokyklos vadovą.

Viceministras R. Vaitkus yra minėjęs, kad tas vertinimas kandidatams yra per sunkus. Ar galite apibūdinti konkrečiau, kam jis per sunkus ir kas būtent jiems sukelia daugiausiai nepasitenkinimo?

Daugiausia nepasitenkinimo sukelia pretendentų kompetencijų vertinimas.

Šiuo metu bendroji statistika rodo, kad privalomo surinkti minimumo nepasiekia apie 50 proc. pretendentų.

Geriausiai vertinant kompetencijas pasirodo 40-49 metų pretendentai, turintys direktoriaus pavaduotojo patirties.

Iki 29 metų amžiaus "nepraėjimo" procentas yra didesnis. Galbūt tai rodo, kad savo karjerą reikia planuoti ir link jos eiti kryptingai, kaupiant reikalingą patirtį.

Skundžiamasi, kad vertinimas yra per ilgas.

Taip, kompetencijų vertinimas trunka visą dieną, apie 8 valandas, su pietų pertrauka ir pertraukėlėmis tarp užduočių. Tačiau mums kyla klausimas: o kokios trukmės darbo diena yra nustatyta Lietuvoje? 8 valandų. Todėl keista, kad apskritai toks priekaištas randasi. Taip, vertinimo diena yra ganėtinai intensyvi. Tačiau jei žmogus, pretenduojantis vadovauti mokyklai, negeba net vienos dienos atidirbti intensyviai, tai ar jis gebės tai daryti būdamas mokyklos vadovu? Per savo darbo praktiką jis tikrai patirs ne vieną dieną, kuri reikalaus ypač daug koncentracijos ir tempo.

Kadangi vertinimu siekiama būtent atskleisti kompetencijų raišką, o ne patikrinti kvalifikaciją (dažnas to negeba atskirti!), tai kompetencijų vertinimui gal reikėtų net ne vienos, o dviejų darbo dienų.

Kiek pretendentų per dvejus metus atranką perėjo ir kiek jos neperėjo? Kur suklupo neįveikusieji barjero?

Iki spalio 1 d. kompetencijas vertinosi 418 pretendentų. Kaip ir minėjau, apie 50 proc. pretendentų neįveikė privalomo minimumo.

Silpniau kandidatai demonstruoja bendrąsias kompetencijas: vadovavimo žmonėms, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, asmeninio veiksmingumo.

Vadovavimo sričių kompetencijos atsiskleidžia stipriau, tačiau viena iš svarbiausių šios srities kompetencijų - vadovavimas ugdymui ir mokymuisi - taip pat reiškiasi silpniau nei, pavyzdžiui, švietimo įstaigos partnerystės ir bendradarbiavimo kompetencija.

Naujoji vadovų skyrimo tvarka ir kompetencijų vertinimas, kaip vienas iš šios tvarkos etapų, būtent ir akcentuoja, kad mokyklose turėtų būti pereinama nuo ūkio vadybos prie mokymo ir mokymosi vadybos, arba kitaip - pedagoginės lyderystės.

Kas pasikeitė mokyklų "vadovų fronte" per pastaruosius dvejus metus?

NMVA planuoja atlikti tyrimą apie naujai paskirtų vadovų veiklą, bet kol kas tokiam tyrimui yra per maža imtis, t. y. dar per mažai dirba mokyklų vadovų, paskirtų pagal naują tvarką arba jų darbo stažas yra tik keletas mėnesių.

Ateityje įrodymus iš jų veiklos galėsime teikti.

Ar pretendentai, neįveikę reikalaujamo kompetencijų vertinimo minimumo, turi galimybių pataisyti padėtį?

Kompetencijų vertinimas - tik pirmas žingsnis kvalifikacijos tobulinimo sistemoje.

Mano nuomone, yra per daug susikoncentruota į vadovų skyrimo ar kompetencijų vertinimo procedūras. NMVA į vadovų reikalus žvelgia kompleksiškiau.

Jei pažiūrėtume į LRV programą, tai 115 priemonėje matome: "Sukurti švietimo įstaigų vadovų... kvalifikacijos, veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, užtikrinančią veiksmingą pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai, grįstą ne formaliu kvalifikacijos patvirtinimu, o kompetencijų įgijimu, vertinimu ir pripažinimu."

NMVA jau greitai mokyklų vadovams ir pretendentams į juos pasiūlys 4 skirtingo lygio kvalifikacijos tobulinimo programas. Tarp jų ir pretendentams, neįveikusiems reikalaujamo kompetencijų vertinimo minimumo.

Šiais mokslo metais jau išbandome mentorystės modelį. Dvylika naujai paskirtų mokyklų vadovų visus mokslo metus galės naudotis patyrusių mokyklų vadovų pagalba. Ateityje mentorystę planuojame plėsti, kad kiekvienas naujai paskirtas ir to pageidaujantis vadovas tokią pagalbą gautų.

Taip pat yra kuriama ir mokyklos vadovo praktinės veiklos vertinimo sistema, pagrįsta patvirtintomis kompetencijomis. Šio vertinimo esmė - ne "popierinės vadybos" vertinimas, o vertinimas iš praktinės vadovo veiklos, t. y. kaip tos kompetencijos, kurios buvo vertintos kompetencijų vertinimo metu, plėtojamos ir auginamos.

"Reikėtų pasitikrinti visiems"

Kompetencijų įsivertinimas yra sveikas iššūkis ir naudingas instrumentas ne tik naujiems, bet ir visiems šiuo metu vadovais ir jų pavaduotojais dirbantiems asmenims. Tuo įsitikinusi Sendvario progimnazijos direktorė Lina Logvinovienė, įstaigai vadovaujanti nuo 2013 m. birželio (laikinai vykdančio vadovo pareigas ėjo nuo 2012 m. rugsėjo).

"Tai yra puikus instrumentas pasitikrinti savo psichologinį atsparumą, atsakyti sau į klausimą, ar galiu dirbti šį darbą, ar ne", - "Vakarų ekspresui" teigė direktorė.

Vertinimas vyksta 8 valandas. Kaip Jūs tai atlaikėte?

Tai nebuvo labai lengva, bet būtent tai ir padeda atsiskleisti asmeninėms vadovo savybėms. Žinia, mūsų darbe būna ne tik džiugių akimirkų, bet ir įvairių išbandymų, netikėtų situacijų, kurias reikia suvaldyti. Ar sugebu reikiamai bendrauti, laviruoti, atrasti išeitį? Kompetencijų vertinimas padeda atsakyti sau į svarbų klausimą: ar galiu? Tai ne žinių ir ne kvalifikacijos patikrinimas; tai patikrinimas, ar turi stuburą.

Jūsų nuomone, kas labiausiai gąsdina tuos, kurie pasisako prieš dabar taikomą kompetencijų vertinimą?

Manau, jog gąsdina papildomas stresas. Ir jaunam žmogui tai yra nemenkas iššūkis, o vyresniam - juo labiau. Daugeliui sunku keisti nusistovėjusias vidines nuostatas, ilgą laiką įprastą mąstymą.

Kas, Jūsų akimis, mokyklos vadovui šiandien yra sunkiausia užduotis?

Atšiaurus visuomenės požiūris į mokyklą. Tėvai yra per daug atitolę nuo mokyklos, perleidę jai kone visą atsakomybę už vaiką, už jo nesėkmes. Čia, mano galva, yra valstybinė problema, apimanti daug sudedamųjų, ir ją reikia spręsti valstybiniu mastu. Ypač kelia nerimą smukęs mokytojo prestižas.

"Sistema švari ir skatina tobulėti"

"Gyvenime man teko pereiti nemažai įvairiausių vertinimų, ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad šitas buvo pats skaidriausias ir sąžiningiausias", - "Vakarų ekspresui" sakė prieš metus konkursą į mokyklos vadovo postą laimėjusi Kretingos rajono Vydmantų vidurinės mokyklos direktorė Asta Burbienė.

Sakote, jog tai buvo skaidriausias iš visų vertinimų. Kodėl?

Todėl, kad jis vyksta čia ir dabar. Nėra jokio išankstinio pasirengimo, jokių išankstinių nuostatų. Vertintojai - ypač aukšto lygio specialistai, išskirtinai kompetentingi.

Ištisą dieną trukusi procedūra tikriausiai sukėlė nemažai įtampos. Ne visi ją geba atlaikyti.

Taip, tas tiesa, jaudulio netrūko, vis dėlto ateini ne šiaip sau. Manau, kad metodika siekia atskleisti, kaip žmogus reaguoja ir elgiasi streso sąlygomis - o tokių mūsų darbe tikrai pasitaiko nemažai.

Piktinasi galbūt tie, kurie tikėjosi, kad štai viens du ims ir praeis, o čia, pasirodo, ne taip paprasta. Į vadovo postą būna įvairių pretendentų, taip pat ir iš mokytojų, kurie neturi vadybinio darbo patirties - jiems, žinoma, sunkiau. Aš 24 metus dirbu pedagoginį darbą, 17 metų - Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, taigi turiu patirties mokyklos valdymo, strateginio planavimo, metodinio darbo ir kitose srityse - visa tai per vertinimą pravertė. Kita vertus, buvo ir teorinių klausimų, kur atsakymus reikėjo išmąstyti.

Ar per vertinimą teko patirti ką nors nemalonaus, žeminamo?

Tikrai ne, nieko panašaus nepatyriau. Jeigu pastebėdavo nuovargį, pasiūlydavo kavos, arbatos ir poilsio pertraukėlių.

Ką naudingo Jums, kaip žmogui ir vadovei, davė ši procedūra?

Pasitikėjimo savimi. Gavau išsamius septynių kompetencijų vertinimo aprašus, kiekvienos - atskirai. Ypač naudinga, kad nurodytos ir silpnesnės vietos, kurias reikėtų patobulinti.

KOMENTARAS

"Nauja tvarka neparanki politikams"

Gintaras Steponavičius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys

Mokyklų vadovų atrankos tvarka ketinama keisti dėl nepasitenkinimo, kad artimi ir lojalūs valdantiesiems žmonės sunkiai įveikia kompetencijų patikrinimo testą ir negali pretenduoti į švietimo įstaigų vadovų postus.
Prieš dvejus metus įvesta tvarka leidžia vykdyti nepriklausomą nuo politikų kandidatų atranką. Daugiau kaip pusė pretendentų jos neįveikia. Valdantiesiems taip pat nepatinka, kad konkurso komisijose didesnę įtaką turi tėvų, o ne savivaldybių administracijų atstovai, ketinama iš konkurso komisijų braukti ir moksleivių atstovus.
Nauja tvarka leido į mokyklas atrinkti talentingiausius vadovus, o nuo vadovų gebėjimų labai priklauso ir visos įstaigos sėkmė.

INFORMACIJA

Vadovų kompetencijų vertinimo metodai

Interviu - individualus pokalbis pretendento kompetencijoms aptarti (trukmė apie 1,5-2 val).
Individualios ir grupinės vadovavimo užduotys, vaidmeniniai, situaciniai ir kiti pokalbiai (trukmė apie 4-5 val).
Kognityvinis nežodinis testas bendriesiems mąstymo gebėjimams tirti.
Švietimo žinių ir supratimo testas.

* 2011-07-01 LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr.V-1193 "Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo" su pakeitimais (2012-12-12 Nr. V-1740) 2011-07-01 LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1194 Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas.

Per kompetencijų vertinimą geriausiai pasirodo 40-49 metų pretendentai. Silpniau kandidatai demonstruoja bendrąsias kompetencijas: vadovavimo žmonėms, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, asmeninio veiksmingumo. Šiuo metu bendroji statistika rodo, kad privalomo surinkti minimumo nepasiekia apie 50 proc. pretendentų. Naujoji vadovų skyrimo tvarka ir kompetencijų vertinimas, kaip vienas iš šios tvarkos etapų, akcentuoja, kad mokyklose turėtų būti pereinama nuo ūkio vadybos prie mokymo ir mokymosi vadybos, arba kitaip - pedagoginės lyderystės.