Švietimas - sau, sveikata - sau

Tuo tarpu ligos sunkėja, sergančių žmonių daugėja, o gydymui brangstant, ligoninės, skendinčios skolose, nebeišgali patenkinti gydymo paslaugų poreikio, kuris per metus viršija 7 mlrd. Lt.

Pernai švietimo ir mokslo ministras patvirtino dvi naujas su mokinių sveikatos stiprinimu susijusias strategines programas, kurios jau dabar turėtų būti įgyvendinamos mokyklose: tai Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ugdymo bendroji programa. Akivaizdu, kad jas surašę žmonės tam skyrė nemažai laiko ir pademonstravo beletristinius gebėjimus. Čia, kalbant apie mokinių ugdymą, akcentuojama ne tik tinkama mityba, fizinis aktyvumas, bet ir vaikų savivertės, emocijų svarba, pozityvaus mąstymo ir daugybės kitų svarbių dalykų ugdymas.

Būtų nuostabu, jei sukūrus dar vieną sveikatos stiprinimo programą vaikai taptų fiziškai ir psichiškai stipresni. Abejonių kyla dėl vienos "smulkmenos": kas ir kaip visa tai pavers realybe?

Kas rūpinasi mokinių sveikata?

Prieš gerą dešimtmetį buvo nuspręsta, kad mokykloms reikalingi "naujos kokybės" sveikatos priežiūros specialistai, o ne iki tol dirbusios seselės, ir, pakoregavus švietimo įstatymą, buvo pakeistas jų teikiamų paslaugų pobūdis: iš "asmens sveikatos priežiūros specialistų" jos turėjo virsti "visuomenės sveikatos priežiūros specialistais". Paprasčiau tariant, skiepais ir kitokiomis procedūromis užsiimdavusios sesutės turėjo padėti švirkštus į šalį ir imti šviesti mokyklos bendruomenę sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo klausimais.

Kad žinotų, kaip joms tai daryti, kūrėsi ir centralizuoti patarėjų, prižiūrėtojų, tikrintojų centrai. Už mokinių sveikatos gerinimą vietose tapo atsakingi prie savivaldybių administracijų sukurti visuomenės sveikatos biurai. Jie drauge su naujaisiais sveikatos priežiūros specialistais, dirbančiais mokyklose, ir rūpinasi mokinių sveikata.

Kuruoja ir leidžia veikti

Sveikatos ministerijai pavaldžiame Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre veikia 12 skyrių, tarp jų - Mitybos ir fizinio aktyvumo, Sveikatos mokyklos, Sveikatos mokymo, Aplinkos sveikatos, Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo bei Vaikų sveikatos skyriai.

Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Aleksejevaitė "Vakarų ekspresui" atskleidė, jog ši įstaiga prie vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo prisideda metodiniu vadovavimu. Skyrius radosi iš sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo biuro, kurį dabar ir kuruoja.

Į minėtą tinklą yra įsitraukusios 300 šalies mokyklų. D. Žeromskienė džiaugėsi, kad šiemet šis projektas jau atšventė 20-metį, ta proga buvo suorganizuota konferencija, pakviesti politikai, švietimo ir sveikatos sistemų atstovai.

Kaip mokinių sveikatą stiprina tinklui priklausančios mokyklos? Pasak Vaikų sveikatos skyriaus vedėjos, jos pačios įsivertina mokinių, tėvų ir darbuotojų sveikatos būklę ir susikuria 5 metų trukmės programą, t. y. susiplanuoja sveikatinimosi priemones. Tuomet siunčia komisijai įvertinti, ar programa atitinka reikalavimus, ir gauna leidimą ją įgyvendinti.

Kokie šių mokyklų darbo rezultatai ir jų poveikis vaikų sveikatai? "Jau viena tai, kad po 5 metų mokyklos savo programą nori prasitęsti, rodo gerus rezultatus, - didžiavosi Diana Aleksejevaitė ir pridūrė, jog mokyklos tuo užsiima niekieno neverčiamos, savanoriškai, pačios pasirenka sveikatinimosi būdus ir priemones.

"Tai ir yra svarbiausia: kad niekas neprimetamama iš šalies", - sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro darbuotoja.

Propaguoja sveiką gyvenseną

Diana Butkienė

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė, kuruojanti vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo reikalus, Diana Butkienė "Vakarų ekspresą" informavo, jog uostamiesčio mokyklose iš viso dirba 19 sveikatos priežiūros specialistų. Kadangi jų esama mažiau nei yra mokyklų (36), daugumai tenka suktis keliose mokyklose. Tik dvi specialistės turi po vieną savo darbo vietą mokykloje.

Kas sudaro pagrindinę minėtų specialistų veiklą?

Anot D. Butkienės, daugiausiai laiko jos skiria švietimui sveikos gyvensenos klausimais. Taip pat suteikia būtinąją pagalbą. (Kai specialistės mokykloje nėra, ją privalo suteikti bet kuris pedagogas.)

Kalbėdama apie sveikos gyvensenos propagavimo mokykloje būdus, pokalbininkė minėjo paskaitas, mokymus, konsultacijas, seminarus, viktorinas ir pan. "Specialistas pagal mokinių sveikatos pažymėjimų duomenis pasižiūri, kokios sveikatos problemos toje mokykloje vyrauja: regos, laikysenos ar kitokios, ir su vadovybe, bendruomene sprendžia, kokių priemonių reikėtų imtis", - sakė D. Butkienė. Iš originalesnių sveikatinimo formų ji paminėjo Gedminų mokykloje vykusią bendruomenės sporto šventę, taip pat prisiminė, jog "Verdenė" buvo pasikvietusi anoniminių alkoholikų klubo narius, kad mokiniai "iš pirmų lūpų" išgirstų apie alkoholio poveikį.

"Mokyklų bendruomenių nariai labai noriai šviečiasi: renkasi į įvairias paskaitas ir seminarus, pavyzdžiui, labai įsimintina visiems buvo psichologo Evaldo Karmazos paskaita apie tai, kokį poveikį vaiko sveikatai daro patyčios ir stresas", - sakė specialistė.

Sveikos gyvensenos pagrindai, anot pokalbininkės, taip pat turėtų būti integruoti ir į dėstomus dalykus - biologiją, etiką, apie juos kalbama per klasės valandėles. Jei tarp mokinių tėvų esama medikų, jie taip pat kviečiami į mokyklą pasidalinti savo žiniomis.

Paklausta, ar vaikai turi galimybę susipažinti su netradicinės medicinos sveikatos profilaktika ar gydymo būdais, D. Butkienė atsakė neigiamai: "Moksliškai šios krypties gydymo poveikis nėra įrodytas, mokyklose skleisti tokio pobūdžio informacijos mes nerekomenduojame."

Ta pati seselė, tik kita suknelė?

2011-2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai savo darbe daugiausiai laiko skyrė pažymoms apie mokinių profilaktinius sveikatos patikrinimus ir kitiems dokumentams tvarkyti, mažiausiai - kūno kultūros pamokų kontrolei ir darbui su rizikos grupės mokiniais. Apklaustieji taip pat prisipažino stokojantys žinių apie pamokų tvarkaraščių ir valgiaraščių sudarymą, programinį planavimą, kūno kultūros pamokų organizavimą bei protinio darbo higieną.

Tyrimo duomenimis, patys mokiniai į sveikatos specialistą dažniausiai kreipiasi dėl blogos savijautos ir traumų.

Kas gadina vaikams sveikatą

"Labiausiai vaikų sveikatą gadina švietimo programų ir strategijų kūrėjai, kurie nėra dirbę mokykloje, todėl prasilenkia su realybe, - "Vakarų ekspresui" sakė viena iš Klaipėdos mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialisčių, paprašiusi viešai neskelbti pavardės. - Paskui jau galime vardyti ir kitas priežastis - socialines, prastos mitybos, judėjimo trūkumo, kaltinti technologijas.

Man, kaip specialistei ir mamai, turinčiai mokyklinio amžiaus vaikų, susidaro įspūdis, kad švietimo ir sveikatos institucijos dirba kiekviena sau ir tarpusavyje nebendrauja."

Sveikatos priežiūros specialistės įsitikinimu,jei išties norima tausoti vaikų sveikatą, pirmiausiai reikia perpus sumažinti mokymosi krūvį, kuris neadekvatus nei vaikų, nei pedagogų galimybių atžvilgiu. "Bet apie kokį vaikų sveikatinimą apskritai galime kalbėti, jeigu švietimo ir mokslo ministras viešai svarsto, kad mokiniams reikėtų mėnesiu dar patrumpinti atostogas, įvesti daugiau egzaminų? Pasakysiu tiek: už vaikų sveikatos gadinimą labiausiai turime būti "dėkingi" švietimo politikams."

Jūs kalbate apie neadekvatų mokymo krūvį. Tačiau viena iš jūsų, kaip visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, pareigų mokykloje - tikrinti, ar neperkrauti mokinių tvarkaraščiai, ar ne per daug kontrolinių darbų ir panašiai, - polemizavome su pokalbininke.

Ar gali žmogus, dirbantis dvi dienas per savaitę mokykloje, aprėpti visas tas funkcijas, kurios jam priskirtos? Tai nerealu. O svarbiausia - beprasmiška. Kas mūsų klausys? Kartą ėjau pas savo pačios vaiko mokyklos vadovus po to, kai jis per vieną vakarą turėjo pasiruošti iš karto trims žodiniams atsiskaitymams. Rezultato iš to nebuvo jokio. Net nesileido į kalbas.

Tik švietimo politikai yra atsakingi už tai, kad dauguma vaikų jau rugsėjo mėnesį su ašaromis akyse tėvų klausia: "Negi nėra jokių galimybių man neiti į mokyklą?" Kodėl jie taip nenori ten eiti? Todėl, kad mokykla tapo ta vieta, kur per sunku, negera ir neįdomu. Kodėl? Pasakysiu pavyzdį. Įsivaizduokite, kad vienoje pamokoje vaikas nespėjo suprasti, ką klasei dėstė mokytoja. Kitą pamoką jau einama toliau, nes nėra laiko aiškintis - mokytoja turi spėti "peršoliuoti per programas". Ar vaikas norės eiti į pamoką, kurioje nieko nesupranta? Dabar dažnas mokytojas sako tėvams: jūs patys turite vaiką pamokyti namuose, jeigu jis nespėjo ko nors suprasti pamokoje. O kaip jie gali mokyti? Juk ne kiekvienas yra aukštąją baigęs. Aš turiu du diplomus, ir tai po dvi valandas su vaiku prie kai kurių užduočių išsėdžiu, kol pavyksta jas perkrimsti ir paaiškinti vaikui. O ką daryti nemokytiems tėvams?

Tyrimai rodo, kad mokyklų sveikatos specialistai per mažai bendradarbiauja su kūno kultūros mokytojais, todėl vaikai patiria traumų.

Aš su jais pakankamai bendrauju ir žinau, kad kūno kultūros pamokose vaikai dažniausiai patiria čiurnos patempimus. Žinote, kodėl? Todėl, kad tėvai jiems nuperka pigius batus. Jie nepakankamai suveržia čiurną. Manote, visi tėvai gali nupirkti gerus sportbačius už 140 Lt? Daugelis, taip pat ir aš, ieškome už 40 Lt, o prasta kokybė - tai didesnė traumų rizika. Tai mažytis pavyzdys iš realaus gyvenimo, kuris atskleidžia dar vieną vaikų sveikatos priešą - materialinį šeimos nepriteklių.

Net jeigu vaikui pasisekė ir jis turi abu dirbančius tėvus, tai nereiškia, kad jis gauna viską, ko jam reikia. Kalbu ne tik apie daiktus. Pirmiausiai - jis negauna pakankamai tėvų dėmesio, nes jie sunkiai dirba ir grįžta pervargę, dažnas patyręs neigiamų emocijų darbe. Jie nebeturi jėgų su vaikais normaliai bendrauti. Tam, beje, ir laiko nelieka: vaikai iki vėlumos ruošia pamokas.

Kaip specialistė noriu pasakyti: jeigu kalbame apie vaikų sveikatą, nepamirškime, kiek daug reikšmės jai turi poilsis, turiningas laisvalaikis. Dėl pinigų stygiaus tėvai negali su vaikais lankytis pramogų parkuose ar kino teatruose, nes vietoje pramogų tenka rinktis sumokėti už pratybas.

Kokios pagalbos mokiniai dažniausiai į jus kreipiasi mokykloje?

Kreipiasi tada, kai blogai jaučiasi, arba mokytojai juos atveda tiesiai iš pamokų. Dažnas reiškinys - takichardija, galvos skausmai, pykinimas. Vaikai labai jautrūs. Ypač vyresnio amžiaus ir ypač berniukai. Kai pradedi kalbėtis, išlenda visokios emocinės ir socialinės problemos...

Kas jiems padeda?

Dėmesys, nuoširdūs pokalbiai. Žmonės, kuriais jie pasitiki.

Švietimo strategai sukuria gražių vaikų sveikatinimo programų. Manote, be reikalo?

Programos yra popieriai, o mokykloje dirba gyvi žmonės. Kiekvienas darome, ką galime - pagal aplinkybes, galimybes, išteklius. Aš mielai organizuočiau fantastiškus renginius, jeigu tam turėčiau resursų: pirmiausiai - pakankamai laiko ir žmonių komandą, kuri padėtų juos rengti, taip pat reikiamų priemonių, kurioms, kaip suprantate, reikalingi pinigai.

Lengviau pasverti kuprines.

Aš irgi pagalvoju: mes jas pasversime, o kas nuo to pasikeis? Ar jos taps lengvesnės? Na, bent jau informuosime tėvus - kad žinotų ir patikrintų.

Gal mokyklose atsiras daugiau spintelių?

Knygų spintelėse nepaliksi - juk namie pamokas ruošti reikia, vadovėliai namie yra reikalingi. Vaikai vis tiek juos nešiojasi. Išeitis gal greičiau būtų, jei vadovėliai būtų leidžiami lengvesni ir... pigesni.

Ką iš mokinių sveikatinimo srities laikote prasmingu savo darbu?

Bendravimą su mokiniais - apie tai, kas jiems aktualu ir įdomu, reikalinga ir priimtina. Dažniausiai tai individualūs pokalbiai. Jie nenori primityvaus masinio "sveikatinimo" brukimo, jie kitaip į viską žiūri, kitaip supranta tuos dalykus. Esame surengę įdomių, naudingų paskaitų. Per vieną iš tokių apie bulimiją ir anoreksiją kelios mergaitės verkdamos išbėgo iš klasės. Tai buvo joms aktuali problema.

Jūsų manymu, reforma, kai mokyklose atsirado sveikatos priežiūros specialistai, davė daugiau naudos vaikų sveikatai?

Ne kiekvienas per tą laiką paruoštas sveikatos priežiūros specialistas moka pamatuoti kraujo spaudimą. Aš esu medikė, man ne kartą mokykloje teko laikyti vaiką, kol atvažiuos greitoji, ir aš esu tos nuomonės, kad mokykloje reikalingas kvalifikuotas medicinos srities atstovas.

Kodėl jūs nenorite skelbti savo pavardės?

Aš jau ne kartą buvau kviečiama "ant kilimo" dėl to, kad kalbu tiesiai apie tai, ką matau ir ką apie tai manau. Nebenoriu vėl eiti. Supraskite - turiu vaikų, ir man reikalingas darbas.

Pašalinus priežastis, simptomai patys praeis

"Pagrindinis vaikų sveikatinimo darbas turi vykti šeimoje, ir jis turi būti pradėtas dar tuomet, kai vaikas tik planuojamas, todėl sveiko gyvenimo klausimais šviesti reikia pirmiausiai tėvus. Jeigu šeimoje nėra maitinamasi šokoladinėmis bandelėmis, tai ir mokykloje vaikas greičiausiai jų nepirks, kad ir kokia patraukli ten būtų jų ekspozicija", - sakė Paulius Danielius, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų narys.

(Priminsime, jog Rūmai buvo įkurti 2011 m. Klaipėdoje, pirmajame natūralios, alternatyvios bei papildomos medicinos forume, surengtame kartu su Vydūno tarptautine moksline-praktine konferencija "Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu".)

"Kalbant apie visuomenės ir ypač vaikų ligų prevenciją - o, pasak viešos informacijos, tik vienas iš dešimties vaikų yra sveikas - pirmiausiai reikia žinoti jų kilmę, priežastis, kodėl jos atsiranda, tik tuomet galima jų išvengti", - teigė sveikos gyvensenos praktikas.

Pokalbininkas apgailestavo, kad netradicinė medicina, kuri į žmogų žiūri kaip į visumą, o ne kaip į atskirų organų rinkinį, pas mus sunkiai skinasi pripažinimo kelią. "Pasaulyje Rytų ir Vakarų gydymo tradicijos jungiasi. Pas mus sutrikęs organas vis dar gydomas atskirai. Bėda ta, kad sutrikus vienam būtinai sutriks ir kiti. Geriant vaistus organizmas laikinai apgaunamas, nes nuslopinami simptomai, tačiau priežastys lieka, todėl liga įgauna lėtinę formą ir skatina rastis naujas ligas."

Rytų išminčiai sako: pašalink priežastis - simptomai patys praeis.

KOMENTARAI

Kabėjo maisto piramidė

Ema, 19 metų:

Apie sveiką gyvenimo būdą sužinojau tik šeimoje. Mes propaguojame sveiką mitybą. Pagrindinėje mokykloje (valgykloje) kabėjo maisto piramidė - ir viskas. Gimnazijoje pati pasirinkau mitybos pamoką, mokytoja ne tik pasakojo apie sveiką mitybą, bet ir davė puikių, paprastų sveikuoliškų receptų. Per aerobikos pamokas atlikdavome įvairių raumenų tempimo pratimų - tai buvo naudinga. Kelios merginos iš mokyklos savarankiškai lankė jogos užsiėmimus, kiti sportavo. Čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Mokykloje pamokos reikalingos, tačiau ne teorinės, o praktinės.

Buvo keletas plakatų

Vaiva, 19 metų:

Su tėvais stengiamės maitintis sveikai, sportuojame, susirgusi gydausi arbata, medumi ir citrina. Apie sveiką gyvenseną sužinojau iš mamos. Mokykloje nebuvo skiriama daug dėmesio - kabėjo keletas plakatų, truputį apie tai kalbėjo biologijos mokytoja. Daugelį sveikos gyvensenos įpročių suformuoja šeima, bet papildoma informacija mokykloje irgi nepakenktų.

Patardavo treneris

Dominykas, 19 metų

Sveikas gyvenimo būdas yra reguliarus sportas, sveika mityba, pakankama miego trukmė bei žalingų įpročių atsikratymas. Šeimoje dažniausiai valgome sveiką maistą, geriame šviežiai spaustas sultis, nė vienas nerūkome ir dažnai vietoj automobilio renkamės dviratį. Kartu su broliu daug sportuojame. Tėvai, net ir sunkiai rasdami laiko, lanko šokių pamokas ir savaitgaliais važinėja dviračiais. Na, susirgęs iškart nesigriebiu vaistų, manau, kad iš dalies jie kaip nuodai - gali pakenkti. Gydausi natūraliais būdais: arbata, šiluma ir poilsis. Geriausia profilaktinė priemonė - grūdinimasis, tad nevengiu šaltais žiemos vakarais išlėkti pabėgioti. Apie sveiką gyvenseną daugiausiai sužinojau iš tėvų, tačiau krepšinio treneris ir kūno kultūros mokytojas dažnai patardavo. Šiaip mokykloje niekas nedėstė, nors reikėtų: vaikai turėtų mokytis suprasti savo organizmą, kad prireikus galėtų padėti sau ir kitiems."

INFORMACIJA

Ugdymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose mokykla turi nusistatyti prioritetines sveikatos ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus, įgyvendinimo būdus.

Sveikatos gebėjimai ugdomi aktyviu vaikų dalyvavimu patrauklioje, vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, poreikius ir interesus atitinkančioje, projektinėje veikloje, renginiuose, ekskursijose, stovyklose, žaidimuose etc.", - rašoma naujojoje Sveikatos ugdymo bendrojoje programoje.

Sveikatos ugdymo programą būtina pristatyti tėvams, periodiškai aptarti jos įgyvendinimo galimybes ir mokinių pasiektą pažangą.

(Iš 2012 m. patvirtintos Sveikatos ugdymo bendrosios programos)

FAKTAI

Per 2012 m. vaistų kompensavimui skirta apie 650 mln. Lt, dar tiek pat išleido patys žmonės.

1 doleris, skiriamas sveikatingumo veiklai, sutaupo 24 dolerius, kurių nebereikia skirti gydymui. Pasaulio banko duomenys

Suomijoje įgyvendinus sveikos gyvensenos programą, kuri apėmė mokyklas, nevyriausybines organizacijas, mitybos bei sveikatos institucijas ir maisto pramonę, per kelis dešimtmečius 80 proc. buvo sumažintas mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Lietuva pirmauja Europoje pagal sergaumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Labiausiai, pasak mokyklų sveikatos priežiūros specialistų, dirbti jiems trukdo įvairių dokumentų tvarkymas.

71,1 proc. iš apklaustų ugdymo įstaigų vadovų neturėjo jokių pasiūlymų, kaip didinti sveikatos priežiūros efektyvumą mokykloje.