Studentų nubyrėjimas per pirmąjį studijų pusmetį

Vilniaus universiteto (VU) Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovės Linos Kižinienės teigimu, universitetas skatina savo studentus būti smalsius ir ieškoti sau tinkamiausių sprendimų, individualizuoti savo studijas, dėl to esą normalu, kad jau nuo pirmojo studijų mėnesio vyksta tam tikras studentų judėjimas. Tačiau dažniausiai ­– universiteto viduje, keičiant pasirinktą studijų programą arba pritaikant ją individualiems poreikiams.

Priimti teisingą sprendimą

„Svarbiausia dėl kiekvieno studento, kuris suabejojo savo studijų programos pasirinkimu, padaryti viską, ką universitetas gali, – padėti priimti teisingą sprendimą. Tam VU yra sukurtas ne vienas pagalbos mechanizmas. Pirmiausia jau nuo pirmo kurso studentams yra siūloma galimybė užmegzti ilgalaikį ryšį su mentoriumi – dėstytoju ar buvusiu studentu, kuris padėtų studijų ir įvairių sprendimų priėmimo kelyje“, – sakė L. Kižinienė.

Studentai, anot jos, gali nuolat konsultuotis su karjeros ir akademiniais konsultantais tiek dėl savo konkrečios studijų programos perspektyvų (geriau suprasti, ką veikia programos absolventai), tiek dėl pokyčių savo studijų programoje, galimybių vienus dalykus pakeisti kitais. „Kasmet universitete atsiranda vis daugiau popaskaitinių veiklų, kurios yra orientuotos į studentų bendrųjų kompetencijų ugdymą ir lavinimą, tokia universiteto aplinka kuriama siekiant, kad VU absolventas būtų visapusiškai pasiruošęs jo laukiančiai ateičiai“, – aiškino VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė.

Vilniaus dailės akademija (VDA) šiais mokslo metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas išsiuntė 349 kvietimus. 319 būsimųjų studentų atvyko pasirašyti studijų sutarties, iš kurių 74 ­– į valstybės nefinansuojamas vietas. Po pusantro mėnesio studijas metė tik trys studentai iš skirtingų specialybių. VDA atstovų teigimu, tarp populiariausių specialybių – grafinio dizaino, grafikos bei interjero dizaino bakalauro programos.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų direkcijos direktorė Nora Skaburskienė portalui Alfa.lt sakė, jog iš VGTU vykdomų 112 studijų programų nuo rugsėjo 1 iki spalio 15 d. studijas nutraukė 53 studentai, iš jų 8 studentų studijos buvo valstybės finansuojamos, 45 – nefinansuojamos.

Stojimo laikotarpiu per LAMA BPO buvo išsiųsta 2060 kvietimų studijuoti, sutartis pasirašė 1684 studentai.

VGTU pirmo kurso studentai, pasak N. Skaburskienės, mokslo metų pradžioje lanko įvadines paskaitas, kurių metu yra supažindinami su universitetu.

Kad sužinotų reikiamą informaciją, pirmakursiai gali kreiptis į grupės kuratorių, kuris atsako į rūpimus klausimus. Studentų patogumui VGTU atstovai sukūrė mobiliąją programėlę „Mano VGTU“. Naudodamiesi ja, studentai gali greičiau ir patogiau surasti paskaitų tvarkaraščius bei gauti priminimus apie vyksiančias paskaitas. Programėlėje veikia auditorijos paieškos funkcija, leidžianti nustatyti savo buvimo bei auditorijos, kurioje vyks paskaita, vietą.

Susipažinti su universitetu, studijų procesu, laisvalaikio galimybėmis, sužinoti, kaip naudotis biblioteka, kur rasti reikalingus kontaktus, studentams gali padėti specialiai kiekvienų mokslo metų pradžioje išleidžiamas pirmakursio gidas „VGTU Start“. Esant poreikiui, VGTU studentai turi galimybę pabendrauti su universiteto psichologe ir karjeros konsultante.

Šiemet VGTU populiariausios (dažniausiai studentų pasirinktos) šios studijų programos: kūrybinės industrijos, programų inžinerija, multimedija ir kompiuterinis dizainas, pramogų industrijos, aviacijos mechanikos inžinerija, statybos inžinerija.

Daugiausia studijų sutarčių nutraukė studentai, įstoję į inžinerinės informatikos ir kūrybinių industrijų studijų programas (čia moksleivių buvo priimta daugiausia).

Tarp priežasčių – akademinės skolos

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docentas Rolandas Aidukas sakė, jog šiemet į pirmos pakopos studijas LMTA priimti 192 studentai. Visi priimtieji atvyko studijuoti ir kol kas nė vienas jų studijų nenutraukė, pasirinktos krypties taip pat nekeitė. „Jeigu nuo ankstyvos vaikystės asmuo mokosi groti fortepijonu (12 ir daugiau metų), tai įstojęs į muzikos atlikimo, fortepijono studijų programą tikrai nenorės studijuoti kitur, kur jo pasiekimai būtų daug mažesni“, – įsitikinęs R. Aidukas.

Šiemet LMTA populiariausios studijos yra vaidyba, kino menas ir muzikos atlikimas. „Mūsų studentai yra labai motyvuoti, todėl nutraukusių studijas yra tik vienetai. Dažniausiai studijos nutraukiamos ne dėl sunkiai įveikiamų studijuojamų dalykų, bet dėl asmeninių priežasčių arba akademinių skolų. Pasišventę menui ir mokslui studentai sėkmingai baigia pirmąją pakopą ir stoja į antrąją (magistrantūrą)“, – aiškino docentas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovė Ina Žurkuvienė informavo, jog šios aukštosios mokyklos pirmajame bendrojo priėmimo etape buvo kviečiami studijuoti iš viso 1187 studentai.

Pagal sutartis pasirašiusiųjų skaičių populiariausios šios pirmosios pakopos programos: psichologija, kūrybinės industrijos, viešoji komunikacija, mokomojo dalyko pedagogika, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos, teisė (vientisosios studijos), multimedijos ir interneto technologijos, agronomija, verslo administravimas, istorija.

Vertindama bendras tendencijas pašnekovė pažymėjo, jog studijas nutraukė tik 30 studentų, tai sudaro 1,6 proc. priimtųjų. Iš jų 7 buvo įstoję į valstybės finansuojamas vietas. Studijų nutraukimo priežastys: dėl ligos, emigracijos ar darbo pasiūlymo.

Paklaustas, kaip sekasi adaptuotis pirmakursiams ir kokios yra dažniausios studijų nutraukimo priežastys, Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas sakė, jog tokio tyrimo centras nėra atlikęs.

Statistika rodo, kad pirmame kurse studijas nutraukia maždaug kas ketvirtas studentas, vėlesniuose kursuose – 5–9 proc. Ketvirto kurso universitetų studentų, sustabdžiusių studijas, dalis šiek tiek išauga (iki 12 proc.).

„Įstojusieji žemesniais balais dažniau nutraukia studijas dėl nepažangumo. 

G. Jakšto manymu, viena pagrindinių studijų nutraukimo priežasčių galėtų būti ir nepakankamas pasirengimas studijoms: „Iš anksčiau atliktų tyrimų matyti, kad įstojusieji žemesniais balais dažniau nutraukia studijas dėl nepažangumo. Trys iš keturių apklaustų bakalaurantų nėra visiškai patenkinti savo pasirengimu studijoms ir mano, kad kai kuriais aspektais studijoms vertėjo ruoštis kitaip.“

Analizuojant bakalaurantų nurodomas pastangas, kurių trūko, kad būtų geriau pasirengta studijoms aukštojoje mokykloje, dominuoja atsakingo mokymosi mokykloje (šį aspektą nurodė 29 proc. bakalaurantų) ir kruopštesnio ruošimosi egzaminams (27 proc.) stoka. Kas ketvirtas bakalaurantas mano, kad vertėjo geriau išsistudijuoti, kokius pagrindinius dalykus teks mokytis įstojus į aukštąją mokyklą, ar prieš studijas įgyti praktinės patirties, susijusios su norima studijuoti sritimi. Atsakingesnis laikomų egzaminų pasirinkimas ir finansinis apsirūpinimas aktualus 16 proc. apklaustų bakalaurantų.

Nėra profesinio orientavimo

Sprendimą mesti studijas, pasak G. Jakšto, gali lemti ir nepakankamas profesinis orientavimas. „O jei tiksliau – beveik neegzistuojantis. Likus keletui mėnesių iki stojimo į aukštąsias mokyklas, tik 65 proc. abiturientų, planuojančių studijuoti aukštosiose mokyklose, žino, kokią profesiją norėtų įgyti“, – pažymėjo jis.

Pašnekovo pateikta statistika byloja, jog moksleiviai nėra itin aktyvūs stengiantis išnaudoti galimybes, kurios leistų geriau pasirengti studijoms.

Didžiausia dalis moksleivių (54 proc.) mano, kad pakankamai atsakingai mokosi tuos dalykus, kurių gali prireikti studijuojant dominančias studijų programas. Tik trečdalis apklaustųjų mano tam dedantys nepakankamai pastangų.

Kiek mažesnė dalis (47 proc.) apklaustųjų pakankamai nagrinėja dominančių studijų programų aprašymus, domisi naujienomis ir aktualiais klausimais, susijusiais su specialybe, kurią planuoja rinktis baigę mokyklą.

Profesinio orientavimo testai tarp baigiamųjų klasių moksleivių nėra paplitę: pakankamai jais besidomintys teigia tik 30 proc. apklaustų moksleivių. Profesiniam orientavimui Lietuvoje skiriama vidutiniškai 1,1 euro mokiniui per metus.

Blogesnius rezultatus lemia darbo ir studijų derinimas. Tyrimai rodo, kad ilgiau nei 20–25 valandas per savaitę trunkantis darbas, ypač jei jis nesusijęs su studijomis, turi neigiamos įtakos studijų pasiekimams. „Tačiau didelė dalis studentų, jeigu nedirbtų, negalėtų studijuoti – darbas būtinas išlaikyti save“, – konstatavo G. Jakštas.

„Moksleiviai nėra itin aktyvūs stengiantis išnaudoti galimybes, kurios leistų geriau pasirengti studijoms.

Pastebima, jog studentai, nutraukę studijas vėlesniuose kursuose (ypač techniškose specialybėse), įsidarbina su studijomis susijusioje srityje. „Sprendimas gali būti nulemtas to, jog nebematoma prasmės tęsti studijų, jaučiant, kad įgytos žinios jau pakankamos dirbti. Visgi tokiais atvejais absolventų karjera vystosi lėčiau“, – sakė Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Tik 73 proc. apklaustų bakalaurantų savo motyvaciją studijuoti pasirinktą studijų programą vertina labai gerai arba gerai. „Motyvacija susijusi su anksčiau įvardytais aspektais: jos žemą lygį gali nulemti ir nepakankamas pasirengimas studijoms, žema studijų programos kokybė, nepakankamai paskaitoms pasirengę dėstytojai, nežinojimas, kur panaudoti įgytas žinias, gebėjimus, ir siekis tiesiog gauti diplomą dėl aplinkinių ir visuomenės spaudimo“, – samprotavo G. Jakštas ir pridūrė, jog visa tai yra hipotezės, kurias dar reikėtų tikrinti apklausiant studentus.

Studijų nutraukimo statistika yra gan komplikuota, nes dažnai studijos yra ne nutraukiamos, bet sustabdomos neribotam laikui. Vertinant statistiką (kokia dalis pirmo kurso studentų per vienerius mokslo metus nepereina į antrą kursą) išsiskiria socialinių mokslų programos: ekonomika, verslas, socialinis darbas. Tačiau aukštai yra ir keletas informatikos programų. „Dažniau studijos nutraukiamos populiariose programose. Gera reklama sudomina stojančiuosius, tačiau vėliau jie supranta, kad tai ne jiems“, – pastebėjo tendenciją G. Jakštas.

Šiemetinio priėmimo studentų adaptacijos duomenų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dar neturi.

Rečiausiai meta sveikatos mokslų ir menų studijas

Ministerijos duomenimis, 2018 m. per pirmąjį studijų semestrą studijas nutraukė 14 proc. aukštųjų mokyklų pirmakursių: 13 proc. universitetuose, 16 proc. kolegijose. Pagal finansavimo formą nubyrėjo 13 proc. valstybės finansavimą studijoms gavusių studentų: universitetuose – 11 proc., kolegijose – 16 proc. Iš įstojusių į mokamas studijų vietas – atitinkamai 15 proc. įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas, tarp jų – 15 proc. universitetų, 15 proc. kolegijų pirmakursių.

Daugiausia studijas nutraukusių pirmakursių universitetuose pernai buvo pasirinkę matematikos, humanitarinius, informatikos, taip pat fizinius mokslus. Rečiausiai studijas metė pasirinkusieji sveikatos, menų, gyvybės mokslų programas.

Kolegijose dažniausiai studijas 2018 m. nutraukė pasirinkusieji fizinius, žemės ūkio, inžinerijos, taip pat informatikos mokslus. Mažiausiai nubyrėjusiųjų buvo ugdymo, sveikatos ir menų srityse.

2018 m. per pirmuosius mokymosi metus nubyrėjo 17 proc. įstojusiųjų į profesinio mokymo įstaigas. Dažniausiai mokymąsi nutraukė informacijos ir ryšių technologijų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, menų ir humanitarinių mokslų sričių pirmakursiai. Rečiausiai nubyrėdavo pasirinkusieji sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės, verslo, administravimo ir teisės, inžinerijos, gamybos ir statybos sritis.

Likus valstybės finansuojamų vietų po bendrojo vasaros–rudens priėmimo, jau antrus metus organizuojamas žiemos priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Šiemet jį planuojama pradėti lapkričio 11 d. Tai daroma siekiant sudaryti lankstesnes priėmimo sąlygas, galvojant ir apie tuos pirmakursius, kurie, pradėję studijas universitetuose ar kolegijose, suprato, kad jų vieta – ne ten.

„Likus valstybės finansuojamų vietų po bendrojo vasaros–rudens priėmimo, jau antrus metus organizuojamas žiemos priėmimas į profesinio mokymo įstaigas.

Kitais metais pirmasis priėmimo į profesines mokyklas etapas vyks nuo sausio pradžios iki vasario vidurio (ne tik vasarą, kaip įprasta), kad iš aukštųjų mokyklų per pirmąjį semestrą „iškritę“ studentai galėtų iškart pradėti mokytis profesinio mokymo įstaigose, neprarasdami pusės metų.

ŠMSM atstovė Aušra Veličkaitė pabrėžė, kad tie, kurie nutraukia studijas ar mokymąsi, tačiau yra užbaigę atskirus programos dalykus ir modulius, gali gauti jų baigimą liudijančius pažymėjimus, kurie galės būti įskaityti, jei asmuo nuspręs vėl studijuoti ar mokytis. „Tai ypač svarbu profesiniame mokyme – įvedus modulines programas, galima mokytis nebūtinai iš karto visą programą, o tik jos dalį, įgyjant atskirų kompetencijų, o paskui reikalui esant sugrįžti į profesinio mokymo įstaigą tęsti mokslų“, – aiškino ji.

Gali tekti susimokėti

Ar valstybės finansavimą gavusiems, tačiau studijas metusiems arba iš jų pašalintiems studentams pritaikomos kokios nors finansinės sankcijos? A. Veličkaitės teigimu, valstybės finansavimą gavę bakalauro pakopos studentai gali nutraukti studijas be finansinių pasekmių per pirmųjų metų pirmąjį studijų semestrą. Taip pat ir vėliau – jei studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą. Taip pat – jei studentas įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė ar neapgynė.

Kitais atvejais valstybės finansuojami studentai, nutraukę bakalauro studijas savo noru ar pašalinti iš aukštosios mokyklos, turi grąžinti 50 proc. metinės studijų norminės kainos, bet ne daugiau nei 30 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių (1 BSI = 38 eurai).

Daugiau informacijos apie valstybės biudžeto lėšų grąžinimą: http://vsf.lrv.lt/lt/studentams/krepselio-grazinimas.