"Buvo parengtos politinės programos ir studentų niekas per daug neklausinėjo, taigi norime pateikti savo aukštojo mokslo viziją", - asamblėjoje "Pokyčių vėjai" kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Studentai pasisakė už aukštajam mokslui skiriamų lėšų didinimą, rotacijos proceso tobulinimą bei studijų krepšelio skyrimo proceso korekcijas.
Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas teigė, kad studentai neturi tikėtis už vieną gerą pažymį gauti pinigų. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pasiūlė išskirti aukštąjį mokslą kaip pagrindinę investiciją ir finansuoti gabiausių studentų mokslą tam, kad jie neemigruotų ir Lietuva turėtų geriausius specialistus.
Studentus taip pat domino bendrabučių būklės gerinimas. Kilo diskusija ir dėl keistų naujųjų mokesčių už bendrabučius, kai dviviečiame kambaryje gyvenantis vienas žmogus turi mokėti daugiau negu tokiame pat kambaryje gyvenantys du studentai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime Mindaugas Reinikis tokią situaciją įvardino kaip nesugebėjimą aukštosios mokyklos viduje susiskaičiuoti savo studentų ir bendrabučio vietų: "Dviviečiame kambaryje 30 litų daugiau susimokėjęs gyvena vienas studentas, kai tuo tarpu trims studentams vietos bendrabutyje trūksta".
Diskutuota ir apie įsidarbinimo po studijų galimybes. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, kad iki 29 metų bet kuris Lietuvos pilietis turi palankias sąlygas įsidarbinti į pirmą darbovietę, nes tuomet darbdaviui 12 mėnesių nereikėtų mokėti socialinio draudimo įmokos. Tai esą naudinga ir darbdaviui, ir darbuotojui.
O štai Seimo narys darbietis Vytautas Gapšys teigė, kad darbų pasiūla yra, bet egzistuoja kita problema - aukštąjį mokslą Kaune arba Vilniuje baigę studentai ten ir nori dirbti, niekas neieško darbo, kad ir už didesnę algą, mažesniame miestelyje, provincijoje.
Tačiau ilgiausiai ir intensyviausiai asamblėjoje buvo aptariamas studijų kokybės klausimas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikino, esą studijų kokybė Lietuvoje yra gera. Kaip pavyzdį jis įvardino Vilniaus universitetą, kuris buvo įtrauktas į 600 geriausių pasaulio universitetų sąrašą.
"Pokyčiai tikrai yra prasidėję. Manau, nė vienas negalėtumėte pasakyti, kad per ketverius metus nieko nepasikeitė. Jeigu nebūtų studijų kokybės, tai pas mūsų gydytojus užsieniečiai "šniūrais" nevažiuotų", - teigė G. Steponavičius.
Tuo tarpu Vilniaus miesto verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius nekalbėjo taip pozityviai.
"Mane šiurpina, kad 20-mečiai žmonės nori viską gauti. Vadinasi, kažkas turi duoti. Lygiai taip pat baigę universitetą norite gauti darbą. Problema ta, kad dabar švietimo sistema ruošia darbgavius", - kalbėjo R. Jasinavičius.
Anot jo, švietimo sistema disbalansuoja darbo rinką siūlydama tiek daug įvairaus profilio ir krypčių specialistų, o studentai ruošiami taip, kad dalis jų tikrai nesulauks darbo po studijų - dėl paklausos nebuvimo.
Rašyti komentarą