Studentai kritiškai vertina naująją aukštojo mokslo finansavimo tvarką

Organizacija siekia atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo kokybę neigiamai paveikti galinčius sprendimus ne tik mažinti aukštajam mokslui numatytą biudžetą, bet ir turimas lėšas skirstyti pagal studijų kryptis. Studentų poziciją palaiko ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

"Naująją lėšų paskirstymo pagal studijų sritis tvarką vertiname ypač kritiškai. Kategoriškai nesutinkame su nutarime pateikta suma, skiriama valstybės finansuojamoms studijoms", - teigia LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak jo, tai, kad Lietuvoje mažėja abiturientų, nėra argumentas mažinti finansavimą, nes kasmet į aukštąsias stoja vis daugiau anksčiau baigusiųjų mokyklas. 2010 m. iš visų įstojusiųjų beveik 22 proc. buvo anksčiau baigę vidurines mokyklas, 2011 m. tokių įstojusiųjų buvo daugiau nei 25 proc., o 2012 m. - beveik 30 proc. Taigi studentų skaičius Lietuvoje kiekvienais metais išlieka stabilus.

"Antra, finansavimo apimtys nemokamoms studijoms ir detalus jų paskirstymas šiuo metu grindžiamas burtažodžiu "valstybės poreikis". Niekam nėra žinoma, kaip jis buvo suskaičiuotas, o sprendimai priimami net nesukūrus aiškios metodikos. Tad taip ir lieka neaišku, kuo remiantis mažinamas finansavimas ir studijų prieinamumas šalyje", - sako studentų atstovas.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės finansavimą 2013 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Daugiausia lėšų - apie trečdalį visos sumos - skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Jų studijų kaina dukart didesnė už socialinių mokslų studijas.

Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams - 1,8 mln. litų, meno studijoms - 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams - 3,9 mln. litų, fiziniams mokslams - 2,7 mln. litų, biomedicinos mokslams - 2,6 mln. litų.

Pirmakursių priėmimui kolegijose numatyta skirti: technologijos mokslams - 4,3 mln. litų, humanitariniams mokslams - 120 tūkst. litų, meno studijoms - 542 tūkst. litų, socialiniams mokslams - 2,7 mln. litų, fiziniams mokslams - 274 tūkst. litų, biomedicinos mokslams - 2,4 mln. litų.

Iš viso šiandien paskirstyta 28,1 mln. litų. Didžioji dalis lėšų - 27,3 mln. litų - tenka priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 783 tūkst. litų - studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms. Bendra pirmakursių studijoms 2013 m. skiriama suma sudarys 29,4 mln. litų.

Be patvirtintų lėšų, dar 1,3 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui. Iš jų menų studijoms universitetuose - 373 tūkst. litų, kolegijose - 60 tūkst. litų.

Tikslinis finansavimas menų studijoms universitetuose šiemet didinamas daugiau nei du kartus taip sudarant palankias sąlygas pripažintiems menininkams atrinkti talentingiausius stojančiuosius.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,7 tūkst. pirmakursių: apie 8,2 tūkst. - stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. tūkst. - į kolegijas. Apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar beveik 300 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.

Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką numatoma, kad šiemet, kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė numato aukštosioms mokykloms, lieka tokios pačios kaip pernai.

Bendra valstybės lėšų suma, palyginus su praėjusiais metais, proporcingai mažinama 9 proc. mažėjant abiturientų skaičiui. 2012 m. pirmakursių studijoms iš viso buvo numatyta 32,2 mln. litų, panaudota 30,8 mln. litų. Pernai valstybės finansavimą studijoms iš viso gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų: 15,7 tūkst. priimti į valstybės finansuojamas vietas, per tūkstantį gavo studijų stipendijas, apie 160 pasirašė sutartis dėl tikslinės studijų vietos.

Finansavimo paskirstymą studijų sritims Vyriausybė nustato kasmet, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų vietų skaičių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

Rengiant preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymą numatoma padidinti studijų krypčių grupių skaičių universitetuose nuo 13 iki 19, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. Siekiant paskatinti studentų priėmimą į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes studijų srityse bus išskirtos smulkesnės krypčių grupės, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.