Stresas kankina ir prieš egzaminus, ir po jų

Dėl egzaminų tikriausiai labiausiai išgyvena dvyliktokai, kuriems laikomų dalykų rezultatai nulems ateities pasirinkimus. Neretai pernelyg didelis jaudulys ne tik pakiša koją pasirodyti geriausiai, kaip tik galima, tačiau gali ir nenorimai pakoreguoti svajonių planus.

Padėjo mokytojai

Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos abiturientas Karolis Bagdžiūnas pasakojo, kad pasiruošimas egzaminams prasidėjo pačioje metų pradžioje, mokytojai užduodavo papildomai namų darbų, prieš pat egzaminus taip pat teko daugiau padirbėti, lankyti papildomas konsultacijas.

„Mokytojai tikrai stengėsi, pats daug dirbau, nesamdžiau jokių korepetitorių, tad eidamas į egzaminus pasitikėjau savo jėgomis, gal todėl nebuvo labai baisu. Tik, aišku, jaudulys pradeda kirbėti viduje, kai pamatai užduotis ir supranti, kad ne viską žinai“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo abiturientas.

Moksleivio teigimu, mokytojai noriai stengėsi padėti tiek pasiruošti egzaminams, tiek nuraminti jaudulį prieš juos, kad nenukentėtų darbų kokybė. Visgi, Karolio nuomone, niekas labai stipriai neišgyveno, situacija buvo normali, nereikėjo nieko pernelyg raminti.

„Kiek moki, tiek ir parašysi“, - dėstė Karolis.

Šeimos parama

Telšių Žemaitės gimnazijos dvyliktokė Ieva Jonavičiūtė taip pat tikino, kad mokytojai padėjo pasiruošti egzaminams tiek žinių prasme, tiek psichologine. Pasak merginos, pedagogai negailėjo patarimų nei kaip geriau spręsti užduotis, nei kaip suvaldyti įtampą.

„Būtent mano mokykloje nebuvo jokių psichologinių konsultacijų. Aš manau, kad jų neprireikė, nes jautėme didelį palaikymą iš mokytojų bei šeimos“, - pasakojo Ieva.

Abiturientė neslėpė, kad per egzaminus ir prieš juos jautė jaudulį, tačiau pati stengėsi nusiraminti, atsipalaiduoti. Mergina pasakojo, kad į egzaminus stengėsi eiti geros nuotaikos, nusiteikusi, kad anksčiau ar vėliau egzaminus laikyti reikės, tad kuo greičiau tai padarys, tuo lengviau bus gyventi.

„Labai laukiu egzaminų rezultatų, o tai šiek tiek kelia įtampą. Dabar stengiuosi galvoti, kad viskas bus gerai ir rezultatai mane tenkins“, - save ramino Ieva.

Reikia nusiteikti sėkmei

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės nuomone, visi kandidatai, sistemingai mokęsi visus dvylika metų, yra pajėgūs išlaikyti pasirinktus brandos egzaminus, tad didelio pagrindo jaudintis nėra.

„Brandos egzaminų užduotys kuriamos taip, kad kandidatas, gerai mokęsis dalyką ne tik išplėstiniu, bet ir bendruoju kursu, gali egzaminą išlaikyti, o iš anksto žinodamas išlaikymo ribas, gali prognozuoti bent keliais aspektais rezultatą: pirmiausia, ar gali tikėtis išlaikyti, antra, kiek gali tikėtis gauti. Labai svarbu, kad ir viešoje erdvėje būtų skleidžiama pozityvi, palaikanti, o ne bauginanti informacija“, - teigė centro vadovė.

S. Vingelienė pasakojo, kad šiais metais, kaip ir praėjusiais, visų dalykų valstybinių brandos egzaminų užduotį sudaro sąsiuvinis ir atsakymų lapai. Mokiniai prie jų jau pripratę. Visų dalykų užduoties sąsiuvinius jie gali pasiimti pasibaigus egzaminui.

„Taip sumanyta dėl kelių priežasčių. Pirma, užduoties sąsiuvinyje yra klausimai, užduotys ir mokinio darbo juodraštis. Po egzamino išsinešus savo sąsiuvinį yra galimybė iš karto įsivertinti savo atsakymus, o žinant išlaikymo ir kitas kriterines ribas iš dalies ir prognozuoti savo rezultatą“, - atsakymą į klausimą, ar mokiniai jaudinasi laukdami egzaminų rezultatų, argumentavo centro vadovė.

Paklausus apie tokius atvejus, kada vaikai dėl pernelyg didelės įtampos negali susikaupti ir laikyti egzaminų, NEC vadovė tikino, kad tokių duomenų jie neturi.

Andrius ATAS, psichologas:

Nerimas ar įtampa gyvenime tam tikrose situacijose yra reikalingi, kartais net būtini. Jeigu jaučiame tam tikrą jaudulį, tai nereiškia, kad mumyse vyksta katastrofa. Man atrodo, problema yra visuomenėje formuojama nuomonė, kad žmogus turi gyventi atsipalaidavęs. Iš tiesų rūpesčio jausmas iki tam tikro laipsnio, kol neperauga į neigiamą stresą, suteikia žmonių gyvenimams tam tikrą skonį. Žmogus yra laimingas ne gyvendamas ramų gyvenimą, o patirdamas ir įveikdamas tam tikrus gyvenimo iššūkius. Jei mokinys prieš egzaminą jaučia įtampą, jis gali galvoti, kad su juo yra viskas gerai, jis suvokia, kokia jo situacija. Daug blogiau būtų, jei jis nieko nejaustų. Problema atsiranda tada, kai įtampa įgyja streso požymių. Baimės, nerimo jausmai turi savybę iracionaliai didėti, plėstis žmogaus sąmonėje. Norint įveikti šiuos jausmus, reikėtų naudoti struktūrą, kuri sumažintų nepageidaujamus jausmus iki toleruotinos ribos. Pirmiausia, jaunuolis turėtų atsakyti sau į klausimą, kokia yra šios situacijos prasmė. Tai gali padėti padaryti tėvai, mokytojai, draugai ar net psichologai. Paskui reikėtų aiškiai įvardyti, koks jaunuolio tikslas egzamine. Dažnai atsitinka taip, kad mokiniai neteisingai susiformuoja uždavinius, kaip, pavyzdžiui, „Egzamine spręsis tolimesnis gyvenimas“. Praktika rodo, kad žmogaus laimė nebūtinai yra susijusi su sėkme per egzaminus ar pasirinkta profesija, įgytu išsilavinimu. Tai reikia žinoti, nes kitu atveju nežinojimas tampa streso šaltiniu. Patį egzaminą reikia traktuoti ne kaip gyvenimo nulėmėją, o kaip reikiamų užduočių išsprendimą. Trečia, reikia susidaryti veiksmų planą, ką privaloma padaryti, kokią informaciją surinkti, kur pasigilinti. Apibendrinant, reikia turėti planą, kuris padėtų įgyvendinti tikslą.