Sociologas: studijomis nusivylę Lietuvos studentai yra linkę sukčiauti

Sausio 23 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas 2017“ rezultatus.

Tyrimas atskleidė, kad mažėjanti studentų motyvacija ir pasitenkinimas studijomis lemia tai, kad pastaruoju metu nevyksta teigiami poslinkiai, kalbant apie akademinį nesąžiningumą.

Tyrimu „Akademinio sąžiningumo indeksas“ buvo siekta įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose bei įvertinti sąžiningumo pokytį. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tyrimą inicijavo jau trečiąjį kartą (pirmasis - 2013 m. antrasis - 2015 m., trečiasis - 2017 m.).

Atliekant tyrimą buvo išskirta 12 veiklų, kurios atspindi būdingiausius nesąžiningumo atvejus. Respondentų buvo prašoma įvertinti tai, kaip šios veiklos yra paplitusios universitete.

Pristatydamas tyrimo duomenis, sociologas Martynas Kriaučiūnas teigė, kad vertinant akademinį sąžiningumą tarp 2013 ir 2015 metų buvo matyti teigiami pokyčiai, tačiau per 2015-2017 metus pokyčiai sulėtėjo, dažnu atveju neperlipa paklaidos ribos. M. Kriaučiūnas apgailestavo, kad pokyčiai yra labai minimalūs ir paskutiniais metais praktiškai nevyksta.

Ryškiausi pokyčiai matomi tik vertinant sąžiningumą atsiskaitymų metu. 2013 m. daugiau nei pusė (54 proc.) studentų buvo įsitikinę, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs paruoštukių naudojimas. 2015 m. tokių buvo 44 proc., o 2017 m. - 39 proc.

Labiausiai paplitusi nesąžininga veikla yra nesąžiningumas atliekant komandines užduotis, ruošiant rašto darbus. Daugiau negu pusė studentų teigė, kad atliekant tokio pobūdžio užduotis dalis studentų neatlieka savo darbo.

Apie trečdalis studentų mano, kad jų fakultetuose paplitęs plagijavimas ir apie 20 proc. studentų mano, kad yra perkami rašto darbai.

Anot sociologo, vienintelė nesąžiningumo forma, kurios raiška mažėjo nuosekliai nuo 2013 m., yra aptinkama tik vertinant sąžiningumą atsiskaitymų metu. 2013 m. daugiau nei pusė (54 proc.) studentų buvo įsitikinę, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs paruoštukių naudojimas. 2015 m. tokių buvo 44 proc., 2017 - 39 proc.

Sociologas aiškino, kad nesąžiningų veikų paplitimas priklauso ir nuo studijų srities. Kitaip tariant, akcentavo M. Kriaučiūnas, studijų specifika lemia, kokiais būdais studentai bus linkę sukčiauti.

Pavyzdžiui, dažniausiai plagijuoja technologijos mokslų studentai. Net 24 proc. studentų teigia, kad paplitęs kitų asmenų darbo ar jo ištraukos panaudojimas nenurodant autoriaus. Tuo tarpu tarp likusių studijų sričių šis skaičius svyruoja tarp 12-14 proc.

34 proc. biomedicinos mokslų studentų teigia, kad jų fakultetuose paplitęs užduočių ar atsakymų gavimas prieš atsiskaitymą raštu. Pagal šią veiką antri technologijos mokslai „atsilieka“ net 13 proc.

Anot sociologo, tai susiję su skirtingų atsiskaitymų, propaguojamų skirtingose mokslo srityse, pobūdžiu.

Apklausų duomenys rodo, kad kolegijų studentų akademinis nesąžiningumas paplitęs labiau nei tarp universitetų studentų. Tai akivaizdu vertinant plagiavimo paplitimą. Plagijavimą, kaip paplitusį ar greičiau paplitusį, universitetuose nurodo 24 proc., kolegijose - net 41 proc. studentų. Rašto darbo pirkimo universitetuose paplitimo vertinimas -18 proc. Kolegijose - net 31 proc. Taigi, beveik trečdalis kolegijų studentų mano, kad jų fakultete paplitęs ar greičiau paplitęs rašto darbo pirkimas.

Didžiausias nesąžiningumo skirtumas tarp kolegijų bei universitetų studentų - sukčiavimai viešų atsiskaitymų metu. Net 51 proc. kolegijų studentų mano, kad jų fakultete paplitęs nusirašinėjimas. Tarp universitetų studentų tokių - 33 proc. (18 proc. mažiau). 53 proc. kolegijų studentų teigia, kad atsiskaitymų metu naudojamos paruoštukės, o tarp universitetų studentų tokių - 36 proc. (17 proc. mažiau).

Studentų nesąžiningumas, pabrėžė M. Kriaučiūnas, susijęs su studentų motyvacija. Studentai, kurių aplinkoje rečiau sukčiaujama, yra labiau patenkinti savo studijomis. Tai parodo, kad akademinis sąžiningumas yra glaudžiai susijęs su studijų kokybe. Nerimą kelia, kalbėjo sociologas, kad tyrimas rodo, jog pastaruoju metu studentų pasitenkinimas studijomis mažėja.

M. Kriaučiūnas pastebėjo, kad tarp 2015-2017 metų studentų motyvacija ženkliai krito. Net 9 proc. sumažėjo studentų, manančių, kad jų studijos yra įdomios, 7 proc. sumažėjo manančių, kad dėsto kompetentingi dėstytojai, 6 proc. sumažėjo manančių, kad studijos bus naudingos karjerai. Apibendrindamas duomenis sociologas pažymėjo, kad tik 30 proc. studentų mano, kad jų studijos yra naudingos jų būsimai karjerai.

Tai, samprotavo sociologas, ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pastaruoju metu nėra matoma teigiamų poslinkių kalbant apie akademinį nesąžiningumą.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas, vertindamas duomenis, teigė manąs, kad jo nuomone, Lietuvoje per daug dėmesio yra skiriama bausmėms, o ne prevencijai.

„Problema susijusi su akademiniu sąžiningumu yra ta, kad aukštosios mokyklos pirmiausia yra linkusios studentus gąsdinti gresiančiomis nuobaudomis už akademinį nesąžiningumą, kai tuo tarpu, pirminis tikslas turėtų būti skatinti puoselėti akademinio sąžiningumo vertybę. Tik akademiškai sąžininga bendruomenė gali atnešti pačius geriausius studijų bei mokslo rezultatus“, - apie sąžiningumą kalbėjo LSS prezidentas.

Šioms mintims pritarė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos centro vadovė Loreta Tauginienė. Kartu ji pabrėžė, kad studentai yra be galo kūrybingi ir randa būdų kaip „apeiti“ plagijavimą identifikuojančias sistemas.