Sąžiningumas universitetuose nemadingas

Geras uždarbis

Parašyti darbą už atitinkamą sumą nelegaliai siūlo ir pavieniai asmenys, ir įmonės. Susisiekę su viena tokių įmonių sužinojome, kad bakalauro ir magistro darbo kaina priklauso ne tik nuo universiteto, studijų krypties, temos, bet ir nuo to, per kiek laiko reikia jį parašyti.

„Darbams, kuriems skirti daugiau nei 3 mėnesiai, taikoma 15 proc. nuolaida“, - skelbiama nelegalias paslaugas siūlančios įmonės tinklalapyje.

„Vakaro žinioms“ taip pat pavyko susisiekti su keliomis nelegaliomis bakalauro darbų rašytojomis, kurios be savo darbų papildomai užsidirba daugiau nei 2,5 tūkstančio per mėnesį vien rašydamos baigiamuosius studijų darbus. 26-erių Jolanta bakalauro darbą drąsiai parašytų per pusę metų.

Studentas už socialinio pobūdžio baigiamąjį darbą Jolantai paklotų 1500 litų, jei reikia dirbti su „Autocad“ programa - apie 2000 litų. Mergina be šių papildomų darbų turi ir nuolatinį darbą, o užsiimti papildoma veikla pradėjo dar studijų metais.

„Kadangi geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas, tai net nesiskelbiu internete. Studentai mane patys susiranda, be to rekomendacijas turiu geras ir darbą parašau nepriekaištingai“, - gyrėsi Jolanta.

Spartesniu darbu gyrėsi 27-erių Lina. Tiesa, jauna moteris dabar šia veikla nebeužsiima daugiau nei metus, tačiau būdama studentė, laisvu nuo studijų laiku rašydama baigiamuosius studentų darbus, užsidirbdavo daugiau nei dabar dirbdama samdomą darbą.

„Per mėnesį sukurpdavau geriausią bakalauro darbą. Jo kaina priklausydavo nuo to, kiek pastangų reikia įdėti, kiek sunki tema. Girdėjau, kad ir dabar panašios kainos - nuo 2,5 iki 3 tūkst. litų už darbą. Dirbome dviese: aš - vykdytoja ir dar vienas vaikinas, kuris viską kuruodavo, kitaip tariant, surasdavo klientų“, - nelegalaus darbo peripetijas pasakojo Lina.

Ji teigė vidutiniškai per mėnesį uždirbdavusi per 2,5 tūkst. litų.

Pirkėjų apstu

Tiesa, internete apstu ne tik siūlančių pirkti diplomą, bet ir ieškančių bet kokio universiteto aukštojo mokslo diplomo. Nurodydami savo elektroninį paštą, kai kurie - telefono numerį, jaunuoliai siūlo dosniai atsilyginti, paaukodami apvalią sumelę.

Kad nereikėtų vargti ketverius ar daugiau metų kremtant rimtus mokslus, lengvabūdžiai pasiryžę už diplomą sumokėti ir 50 tūkstančių litų.

Dažnai aukštojo mokslo diplomo be vargo siekiantiems įsigyti lietuviams nesvarbu, kokie pažymiai įrašyti diplomo priede bei kokią specialybę jie pabaigs vos per kelis paieškos mėnesius ar dienas.

Drąsesni ieško mediko, slaugytojo, profesionalaus masažuotojo, inžinieriaus, ekonomisto ar buhalterio specialybės diplomo. Nemažai norinčiųjų pirkti diplomą pažymi, kad jame nebūtų nurodyti nei pažymiai, nei specialybė, nei kiti įrašai.

Matyt, mokantys už diplomą nutarė, kad bent vardą, pavardę ir specialybę sugebės įrašyti ir patys, o mokykloje išmokta ar bent jau iš dalies išmokta daugybos lentelė diplomo priede leis jiems nesuklysti raitant vienetukus ir nuliukus.

Lietuvos studentų sąjunga inicijavo tyrimą, kuriame buvo siekiama ištirti neteisėtų akademinių rašto darbų apyvartą bei paplitimo mastus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tyrimas atskleidė didelį šios nelegalios veiklos paplitimą šalyje. Paradoksas Lietuvoje, kad pirkti akademiniai darbai yra laikomi neteisėtais, tačiau firmos, kurios verčiasi tokių darbų rašymu ir pardavimu, nelaikomos besiverčiančiomis nelegalia veikla.

Tarp studentų girtis, kad pirkai darbą, kol kas nepopuliaru. Dažniau papildoma veikla „pasidžiaugia“ už pinigus bakalauro ar magistro darbus rašantys studentai.

Prof. habil. dr. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto mokslų prorektorius, mokslo komiteto pirmininkas:

Kompetentingas ir geras dėstytojas visada sugebės išsiaiškinti, ar studentas rašė pats, ar ne. Mat baigiamąjį darbą reikia pristatyti ne tik raštu, bet ir apsiginti žodžiu. Dėstytojas, perskaitęs kelis sakinius, gali pasakyti, ar darbas rašytas paties studento, ar ne, taip pat gali klausinėti vis „gilesnių“ klausimų, tai taip pat palengvina supratimą apie darbo autorystę. Bet, žinoma, internete mirga daugybė pasiūlymų nusipirkti baigiamąjį darbą, o greitai galėsime nusipirkti ir daktaro disertaciją.

Aišku, nepagautas ne vagis, tačiau pirmiausia žala yra padaroma pačiam žmogui ir visai aplinkai. Baigęs universitetą juk dabar nebūtinai įsidarbinsi, nes dauguma baigusių neturi pakankamai kompetencijos, žinių bagažo.

Universitetas yra ta vieta, kur pats turi pasiimti žinias, tai ne mokykla.

Tai sunku kontroliuoti pačiam universitetui, tačiau motyvacijos daugiau suteiktų dažnesnė studentų rotacija. Dabar ji yra kas dvejus metus, tačiau optimalesnis variantas būtų rotaciją skelbti kasmet. Dabar jie turi menką motyvaciją, kai nuo pažymio nepriklauso mokslo kaina. Bet reformų per vieną dieną nepadarysi.