Rinkliavų nepasmerkė, bet prašė nekonkretizuoti, kiek duoti

Vakar Klaipėdos miesto tarybos Kontrolės komiteto nariams buvo pristatytos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvados dėl rinkliavų dviejose uostamiesčio mokyklose. Kai kuriems politikams buvo keista, jog mokyklų vadovai turi teisintis dėl to, kad jie stengiasi dėl pačios mokyklos gerovės.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai buvo pavesta atlikti patikrinimą dėl rinkliavų Vydūno gimnazijoje ir "Smeltės" progimnazijoje.

Pasak Savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės, pradėjus patikrinimą nustatyta, kad Vydūno gimnazijoje rinkliavas renka ne tiesiogiai pačios gimnazijos atstovai, o mokyklos rėmėjų klubas.

"Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymą ir į tai, kad rėmėjų klubo lėšos nėra Savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšos, Kontrolės tarnyba neturi teisinio pagrindo atlikti patikrinimą", - akcentavo D. Čeporiūtė.

Ji priminė, kad Klaipėdos mero pavedimu dėl minėtos rinkliavos pagrįstumo pernai rudenį buvo sudaryta speciali komisija. Buvo nustatyta, kad minėtas klubas buvo įsteigtas 1996 metais mokinių tėvų iniciatyva, siekiant remti mokyklos kūrimosi procesą, skaidriai ir legaliai tvarkyti mokyklai skirtą paramą.

"Visos lėšos, kurias rėmėjų klubas skiria mokyklai, yra mokslo įstaigos teisėtai gaunamos lėšos, todėl galima daryti išvadą, kad rėmėjų klubo veikla iš esmės atitinka viešuosius ir privačius mokyklos interesus", - cituojama komisijos išvada.

Visgi komisija išreiškė nuomonę, kad įstaigos vadovo ir mokytojų siūlymas tėvams paremti mokyklą nustatyta 30 eurų suma nėra tinkamas paramos rinkimo būdas. Todėl įstaigos vadovas įpareigotas viešinant tokią informaciją nenustatyti konkrečios paramos sumos ir palikti rėmėjams laisvo apsisprendimo teisę.

Politikai palaikė tokią komisijos nuomonę, kad konkrečiai įvardinti sumą nėra etiška. Be to, buvo akcentuojama, jog rėmimo procesas turėtų vykti subtiliai, kad nė vienas tėvas ar vaikas nepajustų spaudimo.

BE PRIEVARTOS. Politikai akcentavo, kad parama mokyklai yra gerai tik tuo atveju, jei moksleiviai ir jų tėvai nejaučia jokios prievartos ar diskriminacijos. "Scanpix" nuotr.

Posėdyje dalyvavęs Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas tikino, kad tėvams tikrai nėra daromas spaudimas. Esą paramą skiria tik tie, kurie nori.

"Pavyzdžiui, šiais mokslo metais turime 100 naujų mokinių, o paramą pervedė tik pusė jų. Bet tikrai nėra jokios diskriminacijos tiems vaikams, kurių tėvai nepervedė", - tikino direktorius.

Pasak jo, be šios paramos mokykla neatrodytų taip, kaip dabar atrodo. Surinktos lėšos naudojamos ne tik mokyklos aplinkai tvarkyti ar inventoriui įsigyti, bet ir kultūriniams renginiams.

"Kad ir kaip gražiai viskas skambėtų, visgi buvo gautas skundas, vadinasi, ne visiems tėvams tai buvo priimtina", - priminė miesto Tarybos narė Nina Puteikienė. Politikė svarstė, kad tokių pokalbių nebūtų, jei iš miesto biudžeto būtų skiriama daugiau lėšų mokyklų reikmėms.

Jos žiniomis, buvo gautas skundas ir dėl "Smeltės" progimnazijos. Vienos pradinės klasės mokinio tėvai skundėsi, kad jie buvo verčiami pirkti projektorių.

Posėdyje dalyvavęs "Smeltės" direktorius Edmundas Kvederis taip pat dievagojosi, kad jo vadovaujamoje mokykloje nėra jokios prievartos teikti paramą. Esą gali būti, kad įvyko nesusikalbėjimas.

"Kai kurie tėvai rinkliava pavadina ir pratybų pirkimą. Tiesiog reikėtų aiškiai atskirti šiuos du terminus: "rinkliava" ir "parama". Paramą mokykla gali gauti dviem būdais: iš vadinamųjų 2 proc. ir finansinę, arba dovanomis. Visiems naujai atėjusiems paminime apie tokią galimybę. Gal kas turi padėvėtų kėdžių ar kamuolių. Pavyzdžiui, visai neseniai šeima atnešė panaudotą monitorių, nes jiems nebereikia. Tiesiog patys tėvai nori, kad vaikams mokykloje būtų kuo geresnės sąlygos mokytis", - pasakojo E. Kvederis.

Kontrolės komiteto nariai nusprendė, kad Savivaldybės Švietimo skyrius visgi turėtų parengti rekomendacijas dėl paramos rinkimo būdų švietimo įstaigose.