Pratybos ne tik nebūtinos, bet ir riboja mokinių kūrybiškumą?

Išleidžia dešimtis eurų

Tėvai nuo mokslo metų pradžios socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad reikia įsigyti, jų teigimu, brangius, o vaikams nebūtinai naudingus pratybų sąsiuvinius – užduočių atsakymus mokiniai esą lengvai susiranda internete.

Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ apie šią problemą pasisakė ir premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė.

„Pratybų kainos: tikybos – 29,08 euro, etikos – 31,73 euro, anglų kalbos – 25 eurai. Visai pirmai ir antrai klasei – 45 eurai, visai trečiai klasei – 66 eurai. Čia tai, ką susirankiojau komentaruose ir feisbuko platybėse, kuriose ši tema šią savaitę buvo ypač aktuali.

Pietų pertrauką šiandien praleidau knygyne, ieškodama bangiausių pratybų. Tokių brangių tikrai neradau, bet jei vieno dalyko pratybos vidutiniškai kainuoja 3–5 eurus (o visur visada – dvi dalys), tai vienam dalykui per metus 6–10 eurų...“, – socialiniame tinkle rašo U. Kaunaitė.

Ji teigia, jog nė vienas sprendimas, ką galėtų padaryti valstybė, jai neatrodo teisingas, bet daug ką gali padaryti mokytojai, mokyklų direktoriai ir patys tėvai. Jie, atkreipia dėmesį U. Kaunaitė, gali paprasčiausiai atsisakyti pirkti pratybas.

Gali ir nepirkti

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pabrėžia, kad pratybų sąsiuviniai nėra privaloma mokymosi priemonė. Dar daugiau – nors mokyklose naudojami vadovėliai turi turėti ministerijos žymą, patvirtinančią mokymosi priemonės tinkamumą, pratybų kokybės ministerija nevertina.

„Už pratybų turinį, kokybę atsakingi autoriai ir leidyklos, kurios su pratybų sąsiuvinių autoriais pasirašo sutartis. Ministerija nevertina pratybų sąsiuvinių kokybės, nededa žymų, nederina kainų“, – portalui LRT.lt sako švietimo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Jis priduria, kad priimdami sprendimus dėl pratybų naudojimo pamokose, mokytojai būtinai turi tartis su mokinių tėvais, ypač jei jas planuojama įsigyti už jų lėšas. Be to, viceministras pabrėžia, kad mokytojai turėtų apsvarstyti ir kitas mokymo priemones.

„Manome, kad užuot inertiškai pasirinkę pratybas, kurias mokiniai dažnai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti kitokius – inovatyvesnius, aktyvesnius mokymo būdus ir priemones“, – sako G. Kazakevičius.

Prasilenkiama su XXI a. ugdymo filosofija?

Kad yra ir kitų mokymo priemonių, tvirtina ir edukologė A. Landsbergienė. Jos teigimu, pratybos buvo labai reikalingos, kai nebuvo interneto ir galimybės ten rasti užduočių.

„Pratybos yra atspirties taškas. Mokytojas gali pasižiūrėti į papildomas užduotis, bet prievarta visiems mokiniams [naudotis pratybomis] šiandien, kai tiek daug kalbame apie kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir kūrybiškumą, manyčiau, prasilenkia su XXI amžiaus ugdymo filosofija“, – LRT.lt teigia A. Landsbergienė.

Pasak jos, viena iš problemų mokykloje šiandien yra ta, kad visiškai aklai laikomasi programų, neatsižvelgiant į aktualijas.

„Pratybos riboja ir vaikų, ir mokytojų kūrybiškumą. [...] Galima turėti pratybas kaip papildomą priemonę, bet mokytojas turi atliepti tai, kas vyksta už mokyklos sienų, nors jam daug sudėtingiau kasmet kurti naujus planus, negu tiesiog pasiimti pratybas“, – tvirtina edukologė.

Stengiasi susitarti

Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus Tomo Jankūno teigimu, jo vadovaujamoje mokykloje mokytojai dėl pratybų sąsiuvinių tariasi tiek metodinėse grupėse tarpusavyje, tiek su mokinių tėvais. Jis sako, kad tėvai kartais pirkti pratybas atsisako, bet tada gali padėti ir mokykla.

„Pasitaiko tokių atvejų, kai tėvai atsisako pirkti pratybas. Bet pasitaiko galbūt dėl to, kad iš tiesų negali. Čia [...] padeda kiti tėvai – kiekviena klasė turi fondus. Taip pat galima padėti iš mokyklos paramos fondo – esame keletą pirkę“, – pasakoja T. Jankūnas.

Jeigu mokinys ir jo tėvai visiškai atsisako naudoti pratybų sąsiuvinius pamokose, pasak mokyklos direktoriaus, gali būti ieškoma kažkokių kitų sprendimo būdų, kad vaikas nejaustų diskomforto.

T. Jankūnas taip pat pastebi, kad paprastai daugiau pratybų sąsiuvinių perkama žemesnių klasių mokiniams, o vėliau pakinta vaikų įgūdžiai, taigi ir tokio mokymosi metodo atsisakoma.

Skundžiasi, bet perka pratybų sąsiuvinius net kūno kultūrai

Didžiausios mokomosios literatūros leidyklos Lietuvoje „Šviesa“ viešųjų ryšių atstovė Rūta Latinytė sako, kad pratybų sąsiuvinių paklausa kasmet išlieka gana stabili, tačiau pastaruoju metu pastebimas susidomėjimas papildomais mokymosi leidiniais, kuriuos tėvai renkasi savarankiškai. O kūno kultūros pratybų paklausa, pasak R. Latinytės, net patiems leidėjams buvo netikėta.

„Iš pradžių tokiu sumanymu niekas netikėjo, tačiau pradėję bendrauti su mokytojais ir tėvais, pamatėme, kad net jei klasėje nedirbama su tokia priemone, kartais tėvai ją įsigyja savarankiškai“, – LRT.lt sako leidyklos viešųjų ryšių atstovė.

Jos teigimu, nemažą pratybų sąsiuvinių kainą lemia tai, kad jas rengiant dirba didelė žmonių komanda, o kelios sąsiuvinių dalys išleidžiamos atsižvelgiant į higienos normų reikalavimus.

R. Latinytė pastebi, kad pratybų kainomis skundžiamasi kasmet ir ne tik Lietuvoje, nors vaikams perkami kiti žymiai brangesni daiktai.

„Tėvai dažnai skundžiasi, kodėl jie turi leisti pinigus vaikų mokslams. Tuo pat metu jie mielai vaikams perka žinomo prekės ženklo drabužius, naujus išmaniuosius telefonus, kompiuterius, žaidimus ir daug daugiau“, – Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės vadovę cituoja R. Latinytė.