Tuo metu universitetai ir kolegijos jau laukia būsimųjų studentų – savo studijų programas siūlo beveik pusšimtis aukštųjų mokyklų.
Abiturientams egzaminų sesija įsibėgėja, o nekantriausieji prašymus į aukštąsias mokyklas pildyti puolė tik pradėjus veikti sistemai.
|
Šįmet norintys mokytis kolegijoje turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitete – tris. Stojantiems bus įskaityti tarptautiniai užsienio kalbų egzaminai, griežtinama priėmimo tvarka.
„Jeigu atsisakys savo pirmaisiais trimis pageidavimais pasiūlytų studijų programų, tiesiog toks asmuo pagrindiniame priėmime dalyvauti negalės, nebent papildomame priėmime, tiesiog kad nebūtų užšaldytos vietos“, – pažymėjo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.
Iki liepos pabaigos truksiančiam bendrajam priėmimui studijų programas siūlo 44 universitetai ir kolegijos. Priėmimą organizuojantys pastebi, auganti konkurencija tarp aukštųjų mokyklų gerina studijų programas ir mokymo bazę. Tad būsimieji pirmakursiai esą turėtų pasvarstyti – gal geriau mokytis Lietuvoje nei užsienyje.
Tačiau studentų atstovybių sąjungos duomenimis, jei pernai studijuoti užsienyje planavo apie 16 proc. abiturientų, tai šįmet tokių jau beveik du kartus daugiau.
„Daugiausiai žiūri į Jungtinę Karalystę, Daniją, Švediją. prioritetą teikia toms šalims, kur aukštasis mokslas yra nemokamas, tai matosi ir skaičiuose, kadangi pernai daugiausiai į tas šalis buvo išvykusiųjų. Tai sudarė daugiau nei 50 proc. visų, kurie išvažiavo studijuoti į užsienį“, – kalbėjo Studentų atstovybių sąjungos prezidentė Ieva Dičmonaitė.
„Aš tiesiog žiūrėjau kelių metų statistiką, tai, na tarkim, į tuos geruosius universitetus, kurie reitinguose gan aukštai stovi, na, priėmimas yra labai pasunkėjęs ir reikalavimai yra kur kas griežtesni“, – teigė P. Žiliukas.
Šįmet valstybė finansuos beveik 19-os tūkstančių pirmakursių studijas.
Rašyti komentarą