Po studijų užsienyje grįžti į Lietuvą neketina

Beje, visi "Vakarų ekspreso" pašnekovai teigė, jog studijos užsienyje suteikia didesnę laisvę, daugiau laisvo laiko, jos nėra perkrautos nereikalingais dalykais.

Pasak jaunuolių, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoms reikėtų siekti užsienio praktikos - universitetuose koncentruotis tik į specialybės dalykus.

Daug skirtumų

"Visų pirma Lietuvoje tokios studijų programos, kurią norėjau mokytis, nebuvo. Panašios programos buvo ruošiamos silpniausiuose Lietuvos universitetuose ir kolegijose, o atliekami moduliai man pasirodė mokyklos lygio - panašius atsiskaitymus, kuriuos būčiau turėjusi atlikti aukštojo mokslo įstaigose Lietuvoje, jau buvau padariusi savo B lygiu pasirinktose pamokose paskutinėse mokyklos klasėse", - savo pasirinkimą išvykti mokytis į užsienį komentuoja neseniai baigusi studijas Viktorija Gasiūnaitė.

Mergina po 3 metus trukusių studijų savo rankose jau laiko aukštojo mokslo diplomą. Iš Lietuvos ji išvyko į Plimutą, kur universitete studijavo turizmo vadybą.

Mergina tarp Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų mato daug skirtumų. Jos teigimu, Lietuvoje per daug dėmesio skiriama teorijai, studentai neišmoksta mąstyti savarankiškai.

"Bent jau mano universitete dėstytojai mums nuolatos primindavo: "Mes jus ne mokome, bet padedame jums mokytis." Aukštasis mokslas Anglijoje yra paremtas savarankišku mokymusi. Studentai "nekala" tų pačių teorijų kiekvieną paskaitą ir nerašo testų, bet visą reikalingą medžiagą išmoksta praktinių atsiskaitymų metu ir rinkdami informaciją. Studentai nėra verčiami mąstyti vienodai, jie skatinami ieškoti informacijos jiems patogiais būdais", - aukštojo mokslo pranašumus Anglijoje vardino mergina.

Netolimoje ateityje Viktorija planuoja pradėti darbą pagal absolventų programą, kur galės pritaikyti žinias, įgytas universitete, ir pradėti profesionalią karjerą. Lietuvoje tokių perspektyvų ji nemato.

Neapkrauna paskaitomis

Klaipėdietė Veronika pastaruosius 4 metus praleido Škotijoje, Edinburge. Iš karto po mokyklos ji įstojo į turizmo ir avialinijų valdymą.

"Mane labai džiugino perspektyvos, nauji pažįstami ir norėjosi išbandyti save kokiame nors naujame versle. Stojimui aš pradėjau ruoštis iš anksto, tačiau iš pradžių adaptuotis buvo be galo sunku", - pasakoja mergina.

Ji džiaugiasi, jog dėstytojai universitete skaitė paskaitas angliškai ir visiems užsieniečiams aiškino sunkius žodžius.

"Didžiausias studijavimo Edinburge pliusas - neapkrauta paskaitomis diena. Paskaitos vyko 3-4 kartus per savaitę po 2-3 valandas. Daugiausia laiko buvo skirta savarankiškam pasiruošimui. Tokio tvarkaraščio dėka aš radau laiko darbui, kad išlaikyčiau save", - sako Veronika.

Nepaisant to, kad mokslą Škotijoje apmoka SAAS (organizacija, kuri teikia mokslo finansavimą studentams iš Europos Sąjungos), pragyvenimas ir maistas kainuoja gana brangiai, todėl 3 metus mergina dirbo.

"Mokslo pradžia buvo be galo sunki ir kartais aš galvojau mesti mokslus. Dabar aš džiaugiuosi, kad išsilaikiau iki galo ir galiu drąsiai teigti - realizavau save Edinburge", - šypsosi studentė.

Modernios studijų programos

O štai į užsienį studijuoti išvykęs Jonas vien bakalauro studijomis neapsiriboja. Jorko universitete baigęs molekulinės biologijos studijų programą, šiemet vaikinas pradėjo doktorantūros studijas Škotijos Šv. Andriaus universitete.

"Ne visi užsienio universitetai turi tuos pačius pranašumus, o kai kurių trūkumai panašūs ir į Lietuvoje esančių universitetų. Jorko universitetą visų pirma pasirinkau dėl modernios studijų programos, kuri sudaryta pagal rinkos reikalavimus, taip pat atsižvelgiau į studentų rekomendacijas. Programoje nebuvo su specialybe nesusijusių dalykų, taip laisvą laiką buvo galima skirti savarankiškam mokymuisi arba darbui studijų metu. Stojant man taip pat buvo svarbu tai, kad absoliuti dauguma dėstytojų užsiima moksline veikla ir publikuoja savo tyrimus tarptautinio lygio mokslinėje spaudoje", - apie studijas svečioje šalyje kalbėjo vaikinas.

Joną domina darbas mokslinių tyrimų sferoje, tad vaikinas nemano, kad Lietuva šiame sektoriuje jam gali suteikti visas ateities galimybes.

"Deja, savo ateities Lietuvoje nematau. Mokslas reikalauja didelių investicijų, ir dar didesnių norint palaikyti spartą ir konkurencingumą. Lietuvoje moksliniai tyrimai užtrunka ilgai, didelė šios problemos dalis - viešųjų pirkimų įstatymas, pagal kurį įranga, reagentai ar kiti laboratoriniai reikmenys yra "de facto" perkami pagal mažiausią kainą, taip ribojant mokslininko laisvę. Lietuvoje taip pat trūksta kompetentingų ir tarptautiniu mastu pripažintų mokslinių institucijų molekulinės biologijos, biochemijos ir genetikos srityse", - savo sprendimą siekti karjeros užsienyje argumentavo doktorantūros studijų pakopos studentas Jonas.

Kaip vieną esminį studijų užsienyje pranašumą lietuvaičiai įvardija tai, kad studijos nėra perkrautos nereikalingais dalykais, todėl lieka daugiau laiko pomėgiams.