Pasityčiojimas iš aukštojo mokslo

Buvo tokie gūdūs laikai, kai aukštojo mokslo diplomais apsirūpino eksbanditai-verslininkai. Nelankę nė vienos paskaitos. Pinigai už šią paslaugą nuguldavo į konkrečią diplomų paišytojo ar nesąžiningo aukštosios mokyklos darbuotojo kišenę. O dabar laikai keičiasi. „Mokslinčių“ pinigai pakliūva į kolegijų kasą, o jie patys netgi vaikščios į paskaitas. Tarkime, pasirinks sveikatingumo bei grožio verslo programą. Mokysis spalvotyros, makiažo, veido priežiūros įgūdžių. Aišku, antakius paišyti - tai ne kosmines raketas konstruoti ar žmogaus smegenis operuoti. Galima studentus priimti ir su mažesniais balais. Kreivai išpešiotas antakis sveikatai nepakenks. Daugiau kenkia visiškas nesusitarimas, ką vadiname aukštuoju mokslu. Pagal kokius kriterijus. Kuo aukštasis skiriasi nuo profesinio. Sėdėjimo paskaitose skaičiumi, užmokamais pinigais ar dar kitokiais požymiais.

Aukštųjų mokyklų tiek pristeigta, tiek visos nori išgyventi, kad aukštojo mokslo diplomai tuoj bus dalijami už taisyklingo vaikščiojimo gatvėse vadybą. Ar ekologišką naujagimių vystymą bei logistiką vežimėliais. Dėstytojai patys suvokia, kad dalyvauja absurde, bet kur dingsi, jei žmogui reikia algos.

Švietimo ir mokslo ministerija suka galvas, kaip sujungti universitetus. Nors niekam nekyla abejonių, ką konkretus universitetas ruošia. Teisininkus, pedagogus, agronomus ar medikus. Ir niekam nekyla minčių, kad chirurgus gali išugdyti profesinė mokykla. Papildomai suteikusi ir staliaus-baldžiaus kvalifikaciją. O šit kolegijoms palikta visiška viražų bei vaizduotės laisvė. Tad viename grožio salone gali dirbti ir makiažo meistrė „su aukštuoju“, ir makiažo meistrė „su profesiniu“. Ir makiažo meistrė be nieko. Savamokslė. Kadaise baigusi mašinų gamybą. Ir vienodai paišyti tokius pat gražius antakius.

Profesinio mokslo siekiama trumpiau. Aukštojo - ilgiau. Štai ir atsakymas, kas naudingiau valstybei. Maksimaliai greitai paruošti darbo rinkai specialistą automobilių mechaniką, statybininką ar ilgai tąsytis su „mokslinčiumi“. Kol galiausiai gausi tokį patį mechaniką, statybininką kaip iš profesinės. Netgi prastesnį. Nes mechaniko su aukštuoju baidysis taisyklų savininkai. Tokiam minimumo pradžiai nepasiūlysi. Įsižeis.

Pliurpiame apie Meilės Lukšienės tautinę mokyklą, mokslo metų ilginimą, inovacijas, skandinavų patirtį, o iš tiesų vyksta tik protelių trumpinimas. Trečią dešimtmetį dedamos visos pastangos, kaip apjuokti ir devalvuoti šalies aukštąjį mokslą. Jį galima nusipirkti. Mokant korepetitoriams, kurie iš tiesų atstovauja šešėlinei ekonomikai. Arba užmokant nešešėlinėms kolegijoms. Tad ne mokslo žinios valdo, bet pinigai valdo. Tik tas bus neaukštas, kas neturės pinigų?