Pasirinkę mokyti bando keisti švietimo sistemą

Šį rugsėjį buvo suburta jau antroji šios socialinės programos laida: 20 jaunų specialistų dvejus metus nusprendė mokytojauti. Tik keli iš jų anksčiau buvo dirbę mokykloje, dauguma su šia profesija neturėjo nieko bendro.

Klaipėdoje, M. Mažvydo pagrindinėje mokykloje, nuo šio rugsėjo anglų kalbos moko buvusi vadybos ir verslo administravimo specialistė Dovilė Kurmytė.

"Dar tik pirmi mėnesiai, tad sunku vertinti, kaip man sekasi, bet kol kas savo ateitį matau mokykloje. Palyginti su praėjusiu mano darbu, mokytojavimas - tarsi atgaiva sielai", - pakiliai nusiteikusi D. Kurmytė.

Iš Tverų kilusi mergina sakė pastebinti, kad mažo miestelio ir didmiesčio vaikai labai skiriasi. Pastarieji drąsesni, imlesni naujovėms, bet ne tokie atviri.

"Kai pati buvau moksleivė, prisimenu, kad mokytojai buvo laikomi kone priešais. Todėl labai džiaugiuosi, kad Klaipėdoje iš moksleivių nepajutau jokio priešiškumo", - pasakojo D. Kurmytė.

Nors mergina studijas baigė anglų kalba (Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla (LCC)) ir neturi pedagoginio išsilavinimo, mano sugebanti dirbti šį darbą. Be to, vasarą visi "Renkuosi mokyti" dalyviai keturias savaites pagal specialią programą buvo mokomi dirbti mokykloje. Ši patirtis dabar labai gelbsti.

D. Kurmytė spėjo pastebėti ir sistemos spragas: nors ankstesniame darbe ji buvo pripratusi dirbti su įvairiais dokumentais, mokyklinis popierizmas ją vis tiek stebina. "Taip pat užkliuvo tai, kad daugelis pedagogų neturi jokios paskatos keistis, tobulėti. Mokytoją atleisti iš darbo nėra lengva, tad nesijaučia konkurencijos, baimės prarasti darbo vietą. Nieko keisto, kad ilgainiui mokytojai atbunka", - samprotavo D. Kurmytė.

Pasiliko ilgam

Šiemet programa domėjosi pusantro karto daugiau kandidatų negu pirmaisiais metais.

"Maloniai stebina, jog net ir prestižinius universitetus baigę jauni žmonės ryžtasi važiuoti į atokesnes mokyklas. Dalis jų nori padaryti gerą darbą visuomenei, dalis išmėginti save, kai kurie paprasčiausiai svajojo būti mokytoju", - sakė programos "Renkuosi mokyti" vadovė Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė.

Pirmoji "Renkuosi mokyti" laida buvo surinkta 2008 metais. Pasak Mokyklų tobulinimo centro koordinatorės Dagnės Vildžiūnaitės, iš 21 programoje dalyvavusio jaunuolio net 15 pasiliko ir toliau dirbti mokyklose.

"Tai maloniai nustebino. Kaip ir tai, kad šiemet norinčiųjų išbandyti save mokytojo amplua buvo net 500, tad atrinkome labiausiai motyvuotus kandidatus.

Užsienyje tokios programos vykdomos jau ne vienerius metus. Pavyzdžiui, Anglijoje "Teach First" įtraukta į geidžiamiausių darbdavių dešimtuką", - pasakojo D. Vildžiūnaitė.

Tikisi pakeisti pasaulį

Pirmieji "Renkuosi mokyti" dalyviai sakė išvydę nematomą mokytojavimo pusę: šiame darbe galioja daug nerašytų taisyklių, dėl jų dažnai neaišku, kuo pasitikėti.Be to, mokyklose vyrauja moteriškas kolektyvas, kuriame dirbti yra gana sunku.

Kai kurie "Renkuosi mokyti" komandos atstovai akcentavo, jog tik 20 procentų visų mokytojų yra atsidavę savo darbui. Likę dirba formaliai ir nekūrybiškai.

"Žinoma, daugeliui projekto dalyvių iš pradžių atrodo, kad per dvejus metus pakeis pasaulį, bet susidūrę su realia situacija suvokia, kad tai nėra taip lengva. Statistika rodo, kad didžioji dalis mokytojų pabėga iš mokyklos pirmaisiais savo darbo metais. Tai išties labai sunkus darbas. Todėl jaunam pedagogui būtinas palaikymas, - pasakojo D. Vildžiūnaitė. Pasak jos, kol kas Lietuvoje nėra mentorystės sistemos. Kiekvienas jaunas mokytojas, vos atėjęs dirbti į mokyklą, turėtų gauti mentorių - žmogų, kuris jau seniai dirba mokykloje ir gali padėti integruotis į švietimo bendruomenę.

- Bandome šią naujovę įdiegti ir Lietuvos mokyklose: prašome "Renkuosi mokyti" atstovams mokyklose paskirti mentorių. Be to, šios programos dalyviai kiekvieną mėnesį susitinka ir dalijasi įspūdžiais, vieni kitus palaiko. Tas bendruomeniškumo jausmas ir padeda nepalūžti sunkiomis akimirkomis."

Ne vien mokytojas

Pasak D. Vildžiūnaitės, programos tikslas - padėti socialiai atskirtiems vaikams, todėl dauguma programos dalyvių buvo nusiųsti į kaimo mokyklas. Be to, mokyklų kolektyvuose jaučiamas įkvepiančių minčių, drąsių idėjų stygius, o mokytojo profesija nepelnytai nuvertinama. Dėl to gabūs specialistai ir pedagogo profesiją įgiję absolventai dažnai net nemano rinktis darbo mokykloje.

"Tyrimai ir faktai rodo, jog mokinių savijauta bei pasiekimai mokykloje labai stipriai priklauso nuo konkretaus mokytojo, todėl programa "Renkuosi mokyti" siekia į mokyklas atvesti jaunus profesionalius žmones, pasiruošusius padėti kiekvienam vaikui, o ypač tiems, kuriems reikia įkvepiančio pavyzdžio, palaikymo ir nuoširdaus dėmesio", - sakė D. Vildžiūnaitė.

Pirmoji programos laida, be įprastos mokytojo algos, dar gaudavo ir specialią stipendiją, kuri svetimame mieste ar kaime atsidūrusiam jaunuoliui padėjo išspręsti iškilusius buitinius rūpesčius. Šiemet pasirinkę šią programą jaunuoliai gyvena vien iš mokytojo atlyginimo, o neturint specialios kvalifikacijos ir didelio krūvio, jis labai menkas. Dėl krizės sumažėjo programos verslo partnerių, ir ji finansuojama tik iš Mokyklų tobulinimo centro skiriamų lėšų. Pasak D. Vilžiūnaitės, tikimasi sulaukti paramos iš struktūrinių fondų.