Pajūrio žurnalistų kalvėje - pirmasis jubiliejus

KU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Komunikacijų katedroje žurnalistai rengiami jau visą dešimtmetį: į platųjį pasaulį iki šiol išleista apie pusantro šimto žurnalistikos bakalaurų. Specialybės paklausa - didelė, ir pastaraisiais metais studijuoti priimama net apie 30 pirmakursių.

Ar dirbs pagal specialybę, šiandien dėl daugelio priežasčių tvirtai gali pasakyti retas aukštosios mokyklos studentas, tačiau dėstytojai vieningi - jų ugdytinių gretose netrūksta gerą potencialą turinčių jaunų žmonių.

Pradžia - du specialistai

Prieš dešimtmetį žurnalistikos specialybės plėtotę Klaipėdoje pradėjęs profesorius daktaras Vytas Urbonas, specialiai tam pakviestas iš Vilniaus, vairą yra perdavęs jaunesniems kolegoms. Jų gretose - tiek praktikai, tiek mokslininkai.

Viena iš jų - aktyvi mokslininkė bei dėstytoja, docentė daktarė Daiva Sirtautienė. Ji dėsto komunikacijos pagrindus, masinę komunikaciją ir kt., padeda studentams perkąsti ir pritaikyti mokslinio darbo principus.

"Apsigynusi disertaciją neturėjau darbo. Pradėjus dairytis jo universitete, buvau iškart nukreipta į SMF, o šio dekanas Antanas Bučinskas savo ruožtu pasiūlė bendradarbiauti su V. Urbonu. Interesai iš tikrųjų sutapo ir aš pradėjau dėstyti masinę komunikaciją", - pradžią prisiminė dėstytoja.

Tuomet, pačioje pradžioje, dviese su profesoriumi V. Urbonu jie rengdavo posėdžius Politologijos katedroje, nes Komunikacijų katedros nebuvo.

Ugdyti reikia ir auditoriją

Ilgainiui atsirado ir gausesnė žurnalistikos dėstytojų kompanija, kurioje neseniai pagausėjo ir tituluotų mokslininkų - lektorė Rosita Uznienė apsigynė edukologijos mokslo krypties daktaro disertaciją "Paauglių medijinės patirties pedagoginė korekcija". Paprasčiau tariant - ką jaunoji karta turėtų išmanyti apie žiniasklaidą ir jos turinį, idant nesileistų klaidinama ir gebėtų orientuotis informacijos sraute.

Mokslininkės disertacija specialistų įvardijama kaip našus indėlis į edukologijos mokslą. Svari jos nuveikto darbo dalis - pedagogams skirta medijinio ugdymo programa, kurią tereikia pritaikyti praktiškai. Vadovaujantis ja, moksleiviams turėtų būti pateiktos žinios apie žiniasklaidos veiklos mechanizmus, santykius su auditorija, informacijos vertinimo kriterijus.

Anot R. Uznienės, šitokių kompetencijų ugdymas, kaip mokomasis dalykas, Lietuvos mokyklose vis dar naujovė, nors pasaulyje gyvuoja jau apie 30 metų.

"Kol kas nei šalies ugdymo institucijos, nei Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija nerodo iniciatyvos šiai krypčiai plėtoti, - konstatavo dėstytoja. - O tai, kad jos reikia, rodo toli gražu ne vien mokslo tyrimai, bet pats gyvenimas: nepilnamečiai, praleisdami gausybę laiko prie televizorių bei internete, įvairiausių įtakų, kurios daugeliu atvejų nebūna teigiamos, patiria apsčiai."

Tarp amato ir talento

Panašių dalykų, tik iš profesijos pozicijų, - taigi kaip atsikratyti mitų apie žurnalisto darbą ir kuo organiškiau prisitaikyti prie šios veiklos specifikos - būsimuosius žurnalistus moko lektorius Vidas Nastopka.

Trisdešimt metų žiniasklaidoje dirbęs profesionalus žurnalistas nemanė tapsiąs dėstytoju. "Tačiau gyvenimas surikiavo taip, kad pastaruosius trejus metus į žurnalistiką žvelgiu iš dėstytojo pozicijų: anksčiau priimdavau studentus atlikti praktikos, o dabar - siunčiu juos į redakcijas. Todėl stengiuosi suteikti jauniems žmonėms kuo daugiau praktinių žinių, kad studijos ir darbas derėtų kuo geriau", - pasakojo V. Nastopka.

Žurnalistė Romualda Laimienė linkusi jam pritarti. "Esminis mano patarimas jaunimui būtų puoselėti charakterio tvirtybę, būti stipriems dvasiškai, ugdyti intelektą. Ir pagal galimybes plėsti akiratį ir siekti žinių ne tik žurnalistikos srityje", - sakė lektorė. Nenumoti ranka į patyrusių žiniasklaidininkų nuomonę pataria ir Irena Rezgevičienė.

Savo ugdytiniais dėstytojai nesiskundžia - anot V. Nastopkos, bent pusė jų yra labai perspektyvūs žurnalistai. "Esminių darbo principų, atitinkančių dabartinius reikalavimus viešajai informacijai, galima išmokyti per šešetą valandų. Tačiau talentui nušlifuoti neužteks nė ketverių studijų metų. Tai ilgalaikis procesas", - mano žurnalistas.

"Už mano pečių - jau septynios žurnalistų laidos, todėl turiu daug pažinčių, - juokėsi D. Sirtautienė. - Mūsų absolventai dirba ne tik žiniasklaidoje, bet ir viešųjų ryšių srityje, savivaldybių administracijose, įvairiose įstaigose ir kt."

Neapleidžia mokslo

Devynerius metus Klaipėdoje dirbęs V. Urbonas džiaugiasi čia nuveiktais darbais. Iki tol mokslinį darbą dirbusiam ir dėstytojavusiam vilniečiui uostamiestyje teko išmėginti save kaip vadybininką, burti specialistus.

"Malonu žinoti, jog buvusio KU rektoriaus Stasio Vaitekūno idėją pavyko įgyvendinti. Žurnalistikos mokymo programas tuomet ministerija patvirtino sunkiai - žurnalistai buvo rengiami Vilniuje, tad reikėjo įveikti barjerą - įrodyti, kad tai reikalinga ir periferijoje. Daug padėjo KU studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas, vienas pirmųjų Klaipėdoje žurnalistikos dėstytojų Povilas Sigitas Krivickas, D. Sirtautienė", - kolegų nepamiršta V. Urbonas.

Ką dabar veikia žurnalistikos specialybės Klaipėdoje patriarchas? "Šiuo metu baigiu monografiją, skirtą tarpukario veikėjui Stasiui Šileriui, kuris, beje, buvo ir žurnalistas, - sakė žurnalistikos teoretikas. - Be to, Lietuvos žurnalistų sąjunga ketina atnaujinti žurnalistikos enciklopedijos leidimą."

"Idėja pasiteisino"

Stasys VAITEKŪNAS, Klaipėdos universiteto profesorius

Gerų žurnalistų reikia visur, žiniasklaida turi tapti profesionalesnė, - šių minčių vedinas svajojau, kad Klaipėdos universitetas galėtų rengti žurnalistus. Rengti profesionalus galima tik turint sąlygų praktikai, o šios Klaipėdoje - nepaprastai geros, tereikėjo suburti profesionalius žurnalistikos dėstytojus, kurių tuomet uostamiestyje visai nebuvo. Dabar, stebėdamas universiteto absolventus, dirbančius miesto bei apskrities dienraščiuose, respublikinėse žiniasklaidos priemonėse, pramogų žiniasklaidoje, manau, kad šis sumanymas pasiteisino.

"Svarbu universalumas"

Žygintas PEČIULIS, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius, profesorius

Ne vienerius metus teko dėstyti Klaipėdos jauniesiems žurnalistams. Vertinu tai, kad pajūrio universitetas rengia specialistų regionui - gerai, kad žmonės turi patogią galimybę čia studijuoti. Kalbant apie studijų plėtotę, Vilniuje siekiame adaptuoti jas prie studijų kaitos: nuo šių metų sostinės universitete įprastines radijo, televizijos, spaudos specializacijas pakeitė garso, vaizdo bei rašto raiškos specializacijos. Bet, nepaisant pavadinimų, visoms mokymo įstaigoms aktualus iššūkis - rengti universalius specialistus, kurie prisitaikytų dirbti besikeičiančiomis šiandienos sąlygomis.