Ne visiems Lietuvių kalba nepatinka

Lengvatos tik kiršina moksleivius

Sostinėje nuo 1989 metų veikia žydų mokykla - Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazija. Nors nemaža dalis šios mokyklos mokinių rusakalbiai, lietuvių kalbos jie mokomi kaip gimtosios.

Mokiniai gimnaziją baigia mokėdami net keturias kalbas: lietuvių, anglų, rusų ir hebrajų.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Jelizavetai Lichtinštain nekyla abejonių, kad gerai mokėti valstybinę kalbą yra privalu. Ji neigiamai vertina palengvintą lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams.

„Galiu pasakyti, kad lietuvių kalbos egzaminas turi būti vienodas. Seniai ne naujiena, kad 2013 metais visi mokiniai turės laikyti tokį pat egzaminą. Mes tai žinojome jau prieš daugybę metų. Visos tautinių mažumų mokyklos tą žinojo. Kas trukdė ruoštis?“ - stebisi direktoriaus pavaduotoja.

J. Lichtinštain įsitikinusi, kad įteisintos lengvatos tik kiršina lietuvius su tautinėmis mažumomis.

„Valstybinės kalbos mokėjimas - privalomas visiems vienodai, nes mes čia gyvename. O lengvatos? Tai yra klaida ir jų neturėtų būti. Tokiu būdu tiesiog kiršinami mokiniai: kodėl vieniems galima padaryti 100 klaidų, o kitiems tik 10? Už ką tokios lengvatos? Už tai, kad mokinys - rusakalbis?“ - svarsto J. Lichtinštain.

Ji pripažįsta, kad gimnazijos moksleiviams nėra lengva mokytis dalykų lietuvių kalba, nes didelė dalis yra iš rusakalbių šeimų. „Aišku, kad jiems sunku. Bet tiems, kam sunku, padeda mokytojai“, - sako J. Lichtinštain.

Be to, ir moksleivių tėveliai esą puikiai supranta, kad jų atžaloms privalu gerai mokėti valstybinę kalbą. „Jei vaikas nemoka kalbėti valstybine kalba - tai šeimos problema. Aišku, tėvai nori, kad jų vaikas mokėtų ir gimtąją kalbą, skaitytų, žinotų savo tautos kultūrą, literatūrą. Bet visa tai įmanoma suderinti ir su lietuvių kalbos mokymusi. Žinoma, jei to patys norime. Juolab kad mūsų valstybė tam suteikia visas sąlygas. Svarbiausia - gerai apgalvoti savo mokyklos ugdymo planą“, - įsitikinusi J. Lichtinštain.

„Jei vaikas išvažiuoja į JAV, kas su juo žaidžia? Metus su juo žaidžiama, o vėliau jis turi laikyti lygiai tokį patį anglų kalbos egzaminą, kaip laiko visi kiti abiturientai. Tai žinau šimtu procentų, nes mano sūnėnai baigė mokyklą JAV. Jiems nebuvo jokių lengvatų“, - pateikia pavyzdį mokytoja.

Nemokėti lietuviškai - gėda

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje mokosi daugiau nei pusė tūkstančio vokiečių kilmės vaikų. Mokyklos direktorė Jolita Andrijauskienė pasakoja, kad tik apie 40 proc. mokyklos mokinių kalba vokiškai, kiti kalba rusų ir kitomis kalbomis. Mokiniai dalykų mokosi lietuviškai, o vokiečių kalba vyksta tik neformalus ugdymas.

Mokyklos vadovės teigimu, vaikai dėl lietuvių kalbos problemų neturi: „Pas mus - kaip ir visur: kažkas iš lietuvių turi dvejetą, kažkas - dešimtuką. Ko gero, net ir lenkiškose mokyklose yra taip pat - vieni moka geriau, kiti prasčiau“.

J. Andrijauskienė turi tvirtą nuomonę dėl lietuvių kalbos mokymo. Jos teigimu, gimus ir augus Lietuvoje nemokėti valstybinės kalbos yra gėdinga ir nepateisinama.

„Mums, lietuviams, - tai tautinio pasididžiavimo reikalas. O tiems, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje, nori asimiliuotis su lietuvių tauta, tai privalu. Tas klausimas net diskusijų neturi kelti. Man gėda klausytis, kai žmonės, pragyvenę Lietuvoje 15-20 metų, dejuoja, kad nesugeba lietuviškai kalbėti, rašyti... Tai yra apsileidimas! Kaip pavyzdį aš visada pateikiu Angliją, Vokietiją. Ten kažkodėl nekyla diskusijų, ar žmogus, gyvenantis toje šalyje, išlaikomas tos šalies, gaunantis lengvatų, turi sugebėti susitvarkyti reikalus tos šalies kalba. Kažkodėl pas mus traktuojama kitaip“, - apgailestauja mokyklos vadovė.

Ji akcentuoja, kad dėl prastesnių žinių kaltinti reikia ne mokinius, o mokytojus, kurie nesugeba vesti pamokų valstybine kalba.

„Klausimas - ar patys mokytojai yra pasiruošę mokyti lietuviškai? Ar mokytojai, būdami suaugę žmonės, patys sugeba mokyti lietuviškai rusų, lenkų mokyklose? Pradėkime problemą spręsti nuo savęs. Juk mokytojas Lietuvoje tikrai ne pirmus metus gyvena. Jei jis nesugeba gerai kalbėti lietuviškai, ko mes galime tikėtis iš mokinio?“ - svarstė J. Andrijauskienė.

Suvienodintas valstybinės kalbos egzaminams nebaisus ir baltarusių moksleiviams. Lietuvoje, sostinėje, veikia vienintelė baltarusių mokykla Baltijos šalyse - Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla. Jos vadovė Galina Sivolova sako, kad moksleiviai yra pasiruošę laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir jokių lengvatų nesitiki.

Pasak jos, tautinėms mažumoms Lietuvoje yra sudarytos puikios sąlygos mokytis. Niekur kitur tokių nėra.

„Lenkijoje nėra nė vienos baltarusių mokyklos. Yra tik lenkiškos mokyklos, kuriose dėstoma baltarusių kalba kaip papildoma. Lenkų atstovai neturėtų skųstis, kad jiems čia blogai“, - įsitikinusi mokyklos vadovė.

Politiniai principai

Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius sako, kad sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo yra tik politiniai. Jo nuomone, valstybinę kalbą tautinių mažumų moksleiviams reikia mokėti ne prasčiau nei lietuviams. Tą suprato ir K. Z. Šafranavičiaus tėvai, nusprendę jį leisti ne į lenkų ar rusų mokyklą, bet į lietuvišką.

„Man niekada gyvenime nekilo klausimo, kodėl turėčiau mokytis kitą kalbą geriau nei lietuvių. Nors, aišku, sovietmečiu buvo norima, kad rusų kalbą geriau mokėtume“, - prisimena jis.

Bendruomenės pirmininkas sako, kad tautinės mažumos tapo politikų kovos įkaitais. Šioje kovoje svarbu jau ne kalbos mokėjimas, o principai.

„Greičiausiai, kad kalbos mokėjimu ar nemokėjimu dangstomi šiek tiek kitokie tikslai. Jei prisiminsime 1990-uosius, dalis lenkų bendruomenės tada buvo prieš Lietuvos nepriklausomybę. Manau, kad šiandien kai kas laikosi tokių pačių nuostatų. Manau, kad čia kyšo politikų ausys. Vieni yra reakcionieriai, kiti - ne. Tačiau tie, kurie šitą reikalą eskaluoja, yra reakcionieriai“, - svarsto K. Z. Šafranavičius.