Ne mokytojai rūpi, o pinigai

Smaugė mokytoją

Neseniai pasibaigė daugiau nei 2 metus trukęs baudžiamasis procesas, prasidėjęs po to, kai Salantų gimnazijoje septyniolikmetis mokinys užpuolė mokytoją, smaugė jį, ne kartą smogė ir net grasino mirtimi. Tuomet per pamoką telefonu kalbėjęs septyniolikmetis nepakluso pedagogo liepimui nutraukti pokalbį, o šiam pabandžius atimti telefoną iš mokinio teko sulaukti kumščių. Kelis kartus smogęs, jaunuolis mokytoją ėmė smaugti, o išeidamas iš klasės dar pagrasino susidoroti. Pirmosios instancijos teismas mokinį išteisino, esą jis ėmėsi būtinosios ginties. Tik bylai nukeliavus į Aukščiausiąjį Teismą pedagogas buvo pripažintas nukentėjusiu, jam buvo priteista 300 eurų neturtinės žalos kompensacija. Tiesa, mokytojui bus išmokėta ir 400 eurų suma advokato išlaidoms padengti, nors ilgo proceso metu advokato paslaugos kainavo gerokai brangiau.

Švietimo darbuotojus gina net kelios prafsąjungos. Kada bent viena iš jų ketina streikuoti dėl smurto, o ne tik dėl pinigų?

„Mes kalbėjome ir kalbame apie tai garsiai. Esame šia tema darę tyrimą, teikę pasiūlymų teisės aktams. Politikai pašnekėjo, kad problema yra, bet tuo ir baigėsi. Sakyčiau, kad problema liko ir ji yra gana didelė“, - teigia Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Pasak jo, ši problema neišnyks tol, kol visuomenėje bus gajus neteisingas požiūris į mokytoją. Mąstymas, kad pedagogai prastai dirba, bet nori didelių atlyginimų, iš tėvų perduodamas mokiniams, yra palankiausia sąlyga mokykloje atsirasti ne tik patyčioms, bet ir smurtui prieš mokytojus. „Šiandien vaiko teisės išpūstos iki begalybės. Apie vaikų teises kalbėti madinga, o apie pedagogų - ne. Juk pedagogas, kaip ir bet koks darbuotojas, yra tik patarnautojas. Ir kai klientas visuomet teisus... Jei nepatenkintas klientas gali išpilti arbatą ant padavėjo restorane, tai kodėl vaikas negali suduoti mokytojui. Kitados nebuvo galima nieko bloga prieš mokytoją pasakyti, net jei ir buvo visokių mokytojų. Nes pedagogas buvo gerbiamas. Laikai pasikeitė, ir dabar visi visus laisvai kritikuoja. Mokytojus nuolat kritikuoja vadovai, tėvai, todėl ir vaikai. Šiuo atveju smurtas tampa tokia radikali kritikos forma. Kai nežinai, kaip pasakyti, - duodi kumščiu“, - svarsto A.Jurgelevičius.

Smurtas pakenčiamas

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui Andriui Navickui atrodo, kad tokie atvejai dar nereiškia, jog mokytojas šiandien nėra autoritetas. Pasak jo, net ir žeminami mokytojai mokinių yra gerbiami: „Vis tiek turbūt taip elgtis sau leidžia mokiniai ne iš geriausių šeimų, galbūt jie patys turi problemų, o ir į mokyklą ateina ne mokslo.“

Tai ar bus dėl to streikas?

A.Navickas neslepia, kad ši tema streiko metu nebuvo kelta, o ir išvis nėra labai aktuali. „Gal yra kažkokių patyčių tarp kolegų ar ir iš vaikų, bet kad tai smurtas, gal per stipru sakyti, o be to, tokie dalykai sunkiai apčiuopiami ir įrodomi. Vienam gali atrodyti, kad mokyklos vadovo ar mokinio elgesys yra smurtas, o kitam atrodys, kad čia nieko tokio. O tokie smaugimai ar nustūmimas nuo laiptų, matyt, yra labiau pavieniai atvejai“, - teigia A.Navickas.

Bijo dėl darbo

O štai Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė neslepia, kad smurtas prieš pedagogus - aktuali tema, deja, apie ją ne tik profsąjungose kalbama mažai, bet ir patys pedagogai ne visuomet ryžtasi kalbėti. „Pastaruosius 2-3 metus stebiu labai padažnėjusį psichologinį susidorojimą. Stiprus mokytojas sugeba apsiginti nuo mokinių ar tėvų patyčių, bet nuo vadovo psichologinio spaudimo, kai puolimas prieš vieną mokytoją tampa organizuotas, įtraukiami kolegos ar net mokiniai, - dažnas atvejis. Pati esu tai patyrusi ir žinau, kad pedagogams apie tai kalbėti nesmagu, tačiau būtina išgyvendinti tokį įprotį iš mokyklų bendruomenių. Profsąjungai tenka įsikišti į tokias situacijas ir ginti pedagogus kartais pasitelkiant teisinį kelią. Deja, ne visi drįsta apie tai kalbėti“, - teigia J.Voloskevičienė. Pasak jos, dažniausiai prabilti neleidžia gėdos jausmas ir baimė likti be darbo.

Matyt, pinigai yra svarbiau, nes apie streikus dėl smurto nekalbama.

Eugenijus JESINAS, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas:

- Kodėl nuolat girdime apie mažus pedagogų atlyginimus, bet apie tai, kad mokykloje pedagogai kenčia smurtą, - retai? Dėl to ir streikai neskelbiami.

- Tai labai aktuali tema ir nesakyčiau, kad šia tema kalbama mažiau nei apie pedagogų atlyginimus. Mūsų profsąjunga prieš beveik dvejus metus Seime organizavo dalykinę konferenciją. Prieš tai atlikome tyrimus apie smurtą mokyklose. Visi šie duomenys buvo viešai paskelbti, taip pat pateikti Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai. Minėtoje konferencijoje buvo pasirašyta rezoliucija, kad reikia keisti Švietimo įstatymą.

Ten buvo paminėtas ne tik disbalansas tarp mokytojų ir mokinių pareigų, bet ir kitą susidariusią situaciją sąlygojanti prielaida - mokinio krepšelis. Švietimo įstaigų vadovai įsikabinę į kiekvieną mokinį, kad tik jis neišeitų ir neišsineštų krepšelio. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nustatė, kad kai kurie teisės aktai neatitinka dabar galiojančių teisės aktų. Bet negi profsąjunga turi rengti teisės aktus, kurie atitiktų dabartinius teisės aktus? Gal tai turėtų atlikti profesionalūs teisininkai, kuriems tokia teisė suteikiama įstatymo leidėjų. Juk Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ši situacija puikiausiai žinoma.

- Kodėl taip retai išgirstame garsiai kalbant apie tokias situacijas, kai mokiniai smurtauja prieš pedagogus?

- Apklausa parodė, kad 70 proc. šalies pedagogų yra patyrę smurtą darbe. Nebūtina apsiriboti pastūmimu ar kojos pakišimu, patikėkite, yra ir žymiai rimtesnių atvejų. Deja, kai nutinka tokia nemaloni situacija, mokyklos vadovas dažniausiai linkęs užstoti mokinį ir nuslėpti šį atvejį. Žinau mokytojų, kurie viešai prabilę apie tokius mokinius buvo priversti pakeisti darbą.

- Ar pedagogų patiriamo smurto problema buvo kelta neseniai nutraukto neterminuoto streiko metu?

- Streiko metu buvo keltos daugiau lokalios problemos. Dabar ruošiamės atnaujinti darbo grupę dėl šakos kolektyvinės sutarties, ir ten turėtų jau atsispindėti ši situacija bei priimti sprendimai.

Užsienio šalyse kitaip žiūrima į šias problemas. Ten tėvams taikomos didelės baudos už tai, kad vaikas nesugeba deramai elgtis švietimo įstaigoje. Tokie vaikai šalinami iš mokyklų, o tėvams skiriamos baudos. Toli eiti nereikia - Estijoje prieš trejus metus priimtas sprendimas, kad už netinkamą vaikų elgesį švietimo įstaigoje tėvai baudžiami, rodos, 700 eurų bauda. Tai yra valstybinis požiūris. Pas mus net užuomazgų sprendimams nėra. Matyt, kaip visada, laukiama didelės nelaimės. Ir visi jau dabar įvykę atvejai - tik pradžia, nes mokiniai jaučia nebaudžiamumą, o tai ir pagimdo agresiją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“