Nauji mokslo metai - nežinioje

„Vakaro žinios“ domėjosi, ar mokyklas jau pasiekė kokie ministerijos nurodymai ar rekomendacijos, kaip pritaikyti valdžios planuojamus pokyčius ugdymo procese. KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras neslėpė, kad jokių konkrečių nurodymų ar rekomendacijų mokykla nėra gavusi, o apie pokyčius daugiausia sužino iš viešosios informacijos. „Visokiausių kalbų buvo, bet dėl kažko konkretaus vis dar laukiame galutinio sprendimo. Žinoma, ruošiamės brandos darbui ir mokslo metų ilginimui, bet iš esmės, manau, paties mokymosi proceso tai nepakeis. Kiekvienais metais būna pokyčių, tad nemanau, kad kitaip bus ir šiemet“, - sakė T.Kivaras.

Jis tvirtino, kad visuomenės kritiškai vertintas sprendimas dėl mokslo metų ilginimo jokių pokyčių jo mokykloje neatneš ir tikrai nepagerins mokinių rezultatų: „Mano mokykloje mokslo metų ilginimas geresnių rezultatų neduos. Nes vaikai sugebėdavo išmokti tai, ką reikia, ir iki birželio 1 d. Tai, kad mokslo metai tampa ilgesni, dar nereiškia, kad jie nuo to tampa kokybiškesni.“

Direktorius įsitikinęs, kad mokykloje atsiras ir tokių mokinių, kurie ryšis šių metų naujovei - išbandyti save rengiant brandos darbą, o ne laikant brandos egzaminą. Tiesa, pasak direktoriaus, perėjimas prie brandos darbų atsisakant egzaminų vis dar kelia nemažai klausimų: „Manau, kad tarp mūsų jaunimo tokių bus, bet tai turbūt nebus masinis dalykas. Bet dėl brandos darbų vis dar yra daug neatskleistų klausimų. Pavyzdžiui, kaip vyktų mokytojo darbo apmokėjimas. Ne kiekvienas pedagogas gali sugalvoti po 40 naujų temų kiekvienais metais brandos darbams. Pagalvokime apie tai, kad kai studentai rašo baigiamuosius darbus, vienas vadovas tikrai neruošia 20 ar 30 studentų, gal tik kelis. O jei vienas mokytojas turėtų paruošti visą klasę, tai būtų 30 darbų. Skamba kaip utopija. Lieka klausimai, kaip bus daromas tas darbas, kas jį vertins ir kaip tikrins. Jei dabar kalbama, kad lietuvių kalbos egzaminų rezultatai labai priklauso nuo to, kas vertins egzaminą, tai ir vertinant brandos darbą gali kilti tos pačios problemos.“

Pasak T.Kivaro, nauji pokyčiai labiausiai palies mokytojus, nes būtent jiems tenka persiorientuoti ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir tvarkos. Pavyzdžiui, KTU gimnazijoje jau pernai viena klasė buvo mokoma pagal sustiprintą lietuvių kalbos programą. O apie kokybės kėlimą, kuris šiemet taip akcentuojamas ministerijos, pasak T.Kivaro, pedagogai ir mokyklų vadovai galvoja kiekvienais metais, nepaisant to, ar ministerija pasiūlo pokyčius, ar ne. „Nemanau, kad kažkas kardinaliai keisis. O kai kalbama, kad bus gerinama mokymosi kokybė, man atrodo, kad kiekvienais metais mes visi, eidami į darbą, stengiamės daryti viską taip, kad ta kokybė būtų, ir kiekvienais metais ieškome naujų sprendimų, kurie dar labiau prisidėtų prie kokybės“, - sakė T.Kivaras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“