Mokytojų rugsėjis - darbo biržoje

Kiek moksleivių nubyrėjo per šią vasarą, dar tikslinama, tačiau neabejojama, kad netektys tikrai nebus mažesnės. Klases labiausiai ištuštino mažas vaikų gimstamumas ir emigracija. Per metus su tėvais išvyko 8 tūkstančiai vaikų iki 14 metų, emigravo 6 tūkstančiai vyresnių, 15-19 metų, jaunuolių. Skelbiama, kad pernai vaikai ir jaunimas sudarė net 16 procentų emigrantų.

Likus dviem savaitėms iki mokslo metų pradžios, pedagoginio darbo pasiūlymų vien Panevėžio teritorinėje darbo biržoje dar laukė 168 mokytojai. Kai kurie dar mokslo metams pasibaigus gavo atleidimo lapelius ir užsiregistravo darbo biržoje.

Dauguma pedagogų yra palaidoję viltį įsidarbinti pagal specialybę, todėl lankė darbo biržos pasiūlytus kursus bedarbiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą. Rinkosi vaikų auklėtojo, logopedo, socialinio darbo padėjėjo, buhalterinės apskaitos, verslo organizavimo, pastatų priežiūros administravimo ir kitų tolimų pedagogikai sričių specialistų kursus. Jokių garantijų, kad po kursų pavyks įsidarbinti, nėra.

Panevėžio darbo biržos duomenimis, tarp ieškančių darbo 168 pedagogų daugiausia - net 40 - yra pradinio ugdymo mokytojų. 22 dailės, 20 kūno kultūros, 17 muzikos, 12 anglų kalbos, 9 lietuvių kalbos mokytojai. Aukštaitijos sostinės mokyklose vietų nėra 9 istorikams, matematikos, vokiečių bei prancūzų kalbų, ekonomikos, geografijos mokytojams.

Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas rugpjūčio 31 dieną atsisveikins su 7 mokytojais. Atleidimo lapelius jiems įteikė dar gegužės 31 dieną.

Mokykla iš vidurinės buvo reformuota į pagrindinę, todėl teko atleisti po vieną lietuvių, matematikos, geografijos, biologijos, vokiečių kalbos, informacinių technologijų mokytoją. Po reformos sumažėjo mokinių ir šiems pedagogams nebesusidarė 18 pamokų savaitinis darbo krūvis.

„Mokytojų nedarbas labai skaudus. Šią vasarą laikinam, vos kelių mėnesių darbui reikėjo istorijos mokytojo, tai per dvi dienas atėjo net 8 pretendentai, baigę aukštąjį mokslą ir turintys reikiamą kvalifikaciją“, - teigia R.Grilauskas.

Mokyklų asociacijos Panevėžio skyriaus vadovas apgailestauja, kad vaikus, kurie turėjo ateiti į savo gimtojo miesto ar kaimo mokyklas, tėvai išsiveža svetur. Jauni tėvai atžalų susilaukia kitose šalyse, juos ugdo kitų šalių pedagogai. Šeimos gimdo vos po vieną vaikelį, todėl kaimuose mokyklėlės uždaromos, o miestuose mažėja klasių. R.Grilauskas pateikia stulbinamus moksleivių mažėjimo skaičius. Prieš 12 metų „Žemynos“ vidurinėje mokėsi 1663 vaikai, o šiemet - vos 630. Pagrindinei miesto mokyklai tai dar yra daug, kitos nebesurinko net po 400 mokinių. „Neatmetu to, kad artėja pagrindinių mokyklų uždarymas arba jungimas“, - nerimauja direktorius.

Akivaizdu, kad pedagogų reikės vis mažiau, tačiau specialistai ir toliau rengiami, guodžiantis, jog susiras darbo versle ar valstybės tarnybose.

Mokyklose dar yra dirbančių pensinio amžiaus mokytojų, tačiau jei iškyla dilema, ką atleisti, darbo visuomet netenka pensininkas.

Didžiųjų miestų mokytojai mielai važinėja keliasdešimt kilometrų, jei tik gauna darbo kaimo mokyklėlėje ir dėsto po kelis dalykus.

„Padėtis yra tragiška. Jeigu jauni žmonės neturės darbo, negimdys vaikų. Nuomotis būstą brangu, o nuosavo įsigyti jaunos šeimos negali. Iš banko paimtą paskolą tenka grąžinti, o nėra iš ko, todėl tėvai išvažiuoja ir išsiveža vaikus“, - apgailestauja R.Grilauskas.

Aleksas BRUŽAS, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas:

Mokinių pradėjo mažėti nuo 2002-2003 metų, bet dar buvo galima kentėti, o nuo 2004 metų jau netekdavome po 20-24 tūkstančius moksleivių kasmet. Mėginome padėti pedagogams tardamiesi, kad jiems būtų leidžiama dirbti papildomus darbus būreliuose ir kitur. Taip išlaikydavome apie 1250 darbo vietų kasmet, bet per ekonominę krizę dėl lėšų stokos taip padėti nebegalėjome. Esame siūlę mažinti ir savaitinį darbo krūvį dėl geresnės ugdymo kokybės, bet šis siūlymas Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimo nesulaukė. Džiaugiamės, kad pavyko apginti bent didesnius mokytojų atlyginimus.

Mėginame padėti darbo netekusiems mokytojams, sudarydami sutartis tarp darbdavių ir profsąjungų, kad ten, kur vidurinė mokykla reorganizuojama į pagrindinę, mokytojais būtų pasirūpinta, jie būtų įdarbinami tose mokyklose, į kurias nueina buvę jų mokiniai. Deja, galimybės labai ribotos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"