Mokytojų atostogos - su sielai malonia veikla

Tokia malone apdovanoti "Vakarų ekspreso" kalbinti pedagogai tikina, kad širdžiai malonios veiklos jie rastų ir dar ilgesniam laikotarpiui. Ypač, kai kūrybinio potencialo - nors vežimu vežk.

Atsidavė piešimui

"Kone du mėnesiai atostogų yra kaip tik tiek, kiek man ir reikia, kad galėčiau pailsėti, ką nors kūrybingo nuveikti ir pasiilgčiau darbo", - sako Klaipėdos Gedminų progimnazijos lietuvių kalbos ir teatro mokytoja Vilhelmina Paniuškienė.

Šią vasarą, be kitų širdžiai mielų veiklų, mokytoja visa galva paniro į piešimą.

"Būna taip, kad pradėjusi piešti nebegaliu atsitraukti. Tai tarsi meditacija. Gerai, kad šeimyna supratinga, nereiškia pretenzijų, kad vakarienės laiku nepagaminu", - šypsodamasi pasakojo Vilhelmina.

Kūrybinga moteris niekada neapsiribojo vien darbu ir namais. Grojo smuiku folkloro ansamblyje "Alka", šoko liaudiškus šokius "Spacieriuje", dabar vaidina Klaipėdos Pilies teatre, tad draugai ir artimieji nė kiek nenustebo, kad šią vasarą ją užvaldė dar viena aistra.

"Kadangi dirbu su pačiomis jautriausiomis sielomis - vaikais, tad ir pati turiu nuolatos pulsuoti, augti, ieškoti ir būti pavyzdys savo mokiniams. Kai mokiniai mato, kad per pertrauką piešiu sau, jie susidomi, stebi, kalbina ir suvokia, jog viskas mūsų pačių rankose - ką noriu, tą darau. Mokiniams smagu matyti, kad ir mokytojai ne viską moka tobulai. Nepavyko tiksliai nupiešti - ištrynei ir bandai dar sykį", - pasakojo mokytoja.

Pavyzdžiui, prieš dvejus metus, mokslo metų pradžioje, ji pažadėjo savo aštuntokams, kad iki pavasario išmoks pianinu groti vieną kūrinį.

"Esu baigusi muzikos mokyklą. Grojau smuiku, bet pianinas buvo mano silpnoji vieta. Kai atsisėdau prie pianino, praėjus šitiek metų, pirštai buvo tarsi mediniai. Bet aš atkakliai mokiausi. Kasdien ateidavau į mokyklą 7 valandą, kad iki pamokų turėčiau laiko pasimokyti. Maždaug po 3 mėnesių išdrįsau parodyti mokiniams, kaip man sekasi. Jie matė, kaip aš jaudinuosi, kaip dreba mano rankos. Taip pat, kaip ir jiems, kai eina prieš klasę sakyti eilėraščio. Žinoma, grodama suklydau iš to jaudulio, bet mokiniai plojo ir palaikė mane. Nes jiems buvo svarbu ne tai, kaip aš groju, o tai, kad ir aš mokausi. Tobulėti galime nuolatos. Ir ne tik mokiniai. Aš dėkinga jiems už savo nepaliaujamą kūrybiškumo ugdymą", - kalbėjo Vilhelmina.

Ir šios vasaros atostogų atradimas - specialia technika ištapyti mediniai suoleliai bei ant drobių gimstančios nėriniuotos mandalos - noro įkvėpti mokinius kūrybai rezultatas?.

"Man labai svarbu, kad mūsų mokyklos vadovybė tiki mano idėjomis ir jas palaiko. Pernai užsiminiau, jog norėčiau įgyvendinti projektą "Keliaujančios pamokos", o tam reikia mažų medinių suoliukų, kad galėtume su mokiniais patogiai rengti pamokas įvairiose erdvėse. Per vieną pamoką, kai kalbėjome apie pasaulio ir gyvybės medį, mokiniams pasiūliau apipavidalinti savo suoliuką - perkelti ant jo savo sukurtą piešinį ir rašytojo žodžius. Buvo labai gražių darbų. Ši idėja man taip patiko, tad dabar eidama pas artimus žmones į svečius kokia nors proga nešu ne atvirutę, o dovanoju suoliuką su mano pieštu piešiniu ir užrašu. Šios "atvirutės" mintis labai paprasta - kiekvienas žmogus gali surasti savo vietą", - pasakojo Vilhelmina.

Ne tik dailiai išmargintais suoliukais, bet ir įspūdingomis mandalomis jau išpuošti daugelio mokytojos artimųjų namai. Užsakymų netrūksta. O juk galėjo viskas taip ir likti tarp keturių namo sienų. Taigi kaip išdrįsti pranešti pasauliui apie tai, kad tu kuri? Ypač kai nesijauti esąs didis menininkas.

Muzikos pavilioti

Kūrybinga ši vasara buvo ir unikaliai dainuojamosios poezijos grupei "Antro posmelio klubas". Šis kolektyvas išskirtinis ne vien originaliu pavadinimu, bet ir tuo, kad visas branduolys dirba pedagoginį darbą. Gintarius Petkus, Edita Miravičiūtė ir Rita Andriulionienė mokytojauja toje pačioje S. Dacho progimnazijoje, Vilija Gruodytė-Šeputienė - Klaipėdos technologijų mokymo centre, kartu su jais muzikuoja ir Vilijos sutuoktinis Ramūnas Šeputis.

Jau dvejus metus gyvuojantis kolektyvas šią vasarą ne tik dalyvavo įvairiuose Lietuvoje populiariuose festivaliuose, bet ir pirmą sykį surengė "Klaipėdos Kanų festivalį", kurio metu skambėjo klaipėdiečių ir žymių Lietuvos bardų ar tik "besiplunksnuojančių" talentų kūryba. Pastaruoju metu grupė rengiasi "Naktigonių" baigiamajam koncertui "Kojinės per kiauros - širdis per plati".

MOKO SAVO PAVYZDŽIU. "Kadangi dirbu su pačiomis jautriausiomis sielomis - vaikais, tad ir pati turiu nuolatos pulsuoti, augti, ieškoti ir būti pavyzdys savo mokiniams", - įsitikinusi Vilhelmina Paniuškienė.

"Mano nuomone, kuo daugiau džiaugsmo viename delne, tuo mažiau vargo kitame. Šito išmokau iš tėčio ir mamos - ilgamečių ir iškilių pedagogų. Todėl stengiuosi nevarginti savęs vasarą mintimis apie superneskanią formaliąją mokytojo veiklą arba - kaip čia dar viršyti save poilsio ar pomėgių sąskaita. Štai kodėl neriu į kūrybą, rašau dainas, eiles, galvoje jau dėlioju savo pirmąją knygą, groju, koncertuoju", - pasakojo grupės dainų kūrėjas, anglų kalbos mokytojas Gintarius Petkus.

Jo manymu, sufanatėjusiam mokytojui atostogos visada esti per ilgos, nuoširdžiai mylinčiam vaiką ir savo darbą - irgi panašiai.

"Darboholikai jų beveik neturi. Šiokie kas antrame atostogų žingsnyje tamposi diagnozę - "pedagoginis nėštumas" ant vienos kojos, arba "kur-čia-dar-pasitobulinti" dilemą ant kitos. Manau, tai visiškai nereikalingi nešmenys bei našta energetinei akumuliacijai skiriama poilsio metu. Tokių nusiėjusių nuo klumpių nemaža. Būna, ateini rugpjūčio pabaigoje į darbą ir kone pusė mokytojų jau vos bešliūrina nusmukusiais pečiais", - pasakojo mokytojas.

Beje, jis sakė pastebintis, jog neretai po vasaros atostogų grįžę mokiniai jas vertina gana tipiškai: "Atostogos buvo nuobodžios; tas pats per tą patį; kompiuteris, "Facebookas", kiemas, kaimas" ir t. t.

"Vieniems jos per ilgos, kitiems per trumpos. Tretiems, suprantu, net nepavyksta dorai pailsėti - sportas, varžybos, stovyklos, močiutės, kelionės su tėvais, draugai. Džiugu, vis randasi vaikų, kurie knygų pasauliuose maudosi. Įspūdinga, kai vaikai parsigabena medalių, taurių ir diplomų iš pasaulio lygio konkursų ar čempionatų. Miela, kai vyresnieji grįžta mokyklon įsimylėję, slaptai susidraugavę", - pasakojo G. Petkus.

Pailsėjęs mokytojas - geras mokytojas

"Aš juokaudama net sakau, kad šiemet atostogų taip ir neturėjau. Koncertai, festivaliai, renginiai. Bet kai pagalvoju, kaip bus malonu prisiminti tokias atostogas atėjus rudeniui, net saldu pasidaro. Tokios ir turi būti tikros atostogos - kūrybiškos", - atvirai pasakojo viena "Antro posmelio klubo" narė, lietuvių kalbos ir teatro mokytoja R. Andriulionienė.

"Kai mokytojas kūrybiškas ir ateina kokybiškai pailsėjęs, geriau ne tik jam, bet ir mokiniams, žinoma", - jai pritarė ir kolegė V. Šeputienė. - Šįmet atostogos ypatingos: aplankyti Gruzijos kalnai, braidyta Juodojoje jūroje, bendrauta su ypatingais žmonėmis, dalyvauta renginiuose, apie kuriuos tik galėjai pasvajoti."

Lietuvių kalbą ir literatūrą technologijų mokymo centre dėstanti Vilija gabumų stoka nesiskundžia - groja, dainuoja, garsina filmus, vaidina Klaipėdos Pilies teatre.

"Jei šalia pedagoginio darbo neturėčiau ir kitų širdžiai mielų užsiėmimų, gyvenimas nebūtų toks pilnatvės sklidinas, kaip dabar", - atvirauja mokytoja.

"Atostogų kokybė labai dažnai priklauso nuo žmogaus energijos, nuotaikos, nuo šalia gyvenančių, kuriančių gyvenimą kiekvieną dieną žmonių", - svarstė jų kolegė E. Miravičiūtė.

Nors ji sakė pastebinti, kad gana dažnai mokiniai po atostogų būna prikaupę kur kas daugiau įspūdžių nei mokytojai, tačiau bent po šios vasaros ji taip pat turės ką papasakoti.

"Atostogauju įvairiai: pradžioje norisi save palepinti, patinginiauti, paskaityti būtent tą knygą, kurią norisi, paklausyti mėgstamos muzikos, papiešti, patapyti... Vėliau ateina noras sėsti ant dviračio ir atsiduoti greičiui bei vėjo glamonėms. Kiekvieną vasarą stengiuosi aplankyti mamą, kuri gyvena kaime, ir ten pasinerti į gamtos prieglobstį, pakovoti su piktžolėmis, pabendrauti su savo krašto žmonėmis. Patinka keliauti (ypač į kalnus). Bet su mylimu žmogumi galima ilsėtis visur ir visaip - ir maklinėti po Paryžių ar Rygą, grybauti Smiltynėje ar vaikščioti vakarais po gražiąją Klaipėdą, dainuoti Danės pakrantėje", - pasakojo Edita.

Dėl repeticijų gausos ši vasara buvo kiek kitokia nei buvusios, tačiau Edita sakė taip pat neapleidusi kitos savo mėgstamos veiklos - lieja akvarelę savo auklėtiniams.

"Visada norisi mokslo metų pradžios proga padovanoti ką nors sukurto savo rankomis bei... širdimi", - šypsojosi mokytoja.